Tikrai labai abejoju, ar Lietuvos pedofilų valdžia, turėdama kiekvienam mieste visokius areštinių rūsius, psichiatrinių rūsius, ar net cžv kalėjimą, kankintų kalinį kažkokiam apleistam kareivinių bunkeryje, šalia kurio gali bet kas, bet kada prieiti, ir beje, dnr nustatymui užtenka ir vienos lastelės, vieno plauko, ar panašiai, kad reikia daugiau kraujo, čia tik akių dūmimas, tyrėjai tiesiog pabijojo tirti
2010 metų rugpjūčio pradžioje Drąsiaus Kedžio artimieji „Karštam komentarui“ prasitarė gavę ekstrasensės laišką, kuriame esą apibūdinta D.Kedžio galima kankinimų vieta – kažkur netoliese Kauno marių esančios kareivinės. Esą toje vietoje D.Kedys buvo laikomas neilgai – čia kankintas dvi su puse dienos, ir iš čia esą nuvilktas ir jau negyvas padėtas ant Kauno marių kranto.
Netoliese šių kareivinių, pasak ekstrasensės, yra namas, už jo – virvė, ten neva ir rūkė D.Kedį galimai kankinę vyrai.
„Karštas komentaras“ kartu su D.Kedžio artimaisiais tuomet išvyko ieškoti laiške nurodytos tariamos Drąsiaus Kedžio kankinimų vietos. Pagal laiške išdėstytas nuorodas, tuomet iš tiesų radome Šlienavoje, vos pusė valandos kelio pėsčiomis nuo D.Kedžio lavono radimo vietos, nuošalioje vietoje esantį dar tarybinių laikų karinį bunkerį
“Tose kareivinėse yra rūsys, ten D.Kedys ir buvo nukankintas. Jei patikrintumėte, ten rastumėte D.Kedžio kraujo”, – artimiesiems laiške teigė ekstrasensė.
Prie įėjimo į tą bunkerį tuomet radome šešis vazonėlius violetinės spalvos petunijų, o pačiame bunkeryje iš tiesų buvo rūsys.
Tiek įėjimas į kareivines, tiek pats rūsys buvo pakankamai švarūs, akivaizdžiai iššluoti. Į akis krito daugybė bunkerio viduje išdegintų žvakučių, o taip pat – krūva “Auksinės” degtinės tuščių butelių bei dešimt tuščių pakelių nuo kavos.
Rūsyje ant grindų ir sienos – dėmės, panašios į kraujo dėmes. Taip pat buvo rasta butelio šukė, ant kurios – dėmė, panaši į kraują. Nepriklausoma ekspertizė nustatė, jog tai – žmogaus kraujas, tačiau esą jo buvo per mažai, kad nustatytų, kieno tai kraujas.
Tuo tarpu nuvykę į tą bunkerio vietą Šlienavoje šių metų sausio 8 d., pamatėme, jog ekstrasensės laiške D.Kedžio artimiesiems aprašyto bunkerio jau nėra nė kvapo – toje vietoje, kur dar 2010 metų rugpjūčio mėnesį stovėjo kareivinių bunkeris su rūsiu, yra tik užlyginta žemė.
Taigi kyla klausimas: ar bunkerio nugriovimas yra įkalčių slėpimas, ar tai – tik slaptųjų tarnybų spektaklis, siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrosios D.Kedžio laikymo ir kankinimo vietos.
Sklando kalbos, kad D.Kedys buvo nužudytas 2010 m. balandžio 15 d. – neva kažkoks asmuo G. balandžio 15 d. vyko į Vilnių informuoti, jog D.Kedys negyvas.