Faktai apie Sovietų Sąjungą, kuriuos nostalgikai nutyli

Kam baisus atrodo skelbiamas karantinas, tai pagalvokit kokiam karantine ir kiek laiko Lietuva gyveno Sovietų Sąjungoj…
Ten jis buvo nuolatinis: sienos uždarytos, nieko neišleidžia, įsileidžia tik su griežta KGB priežiūra, parduotuvės apytuštės arba tuščios, tualetinis popierius deficitas, grikiai pagal receptus, naktinius klubus ar restoranus net ir Vilniuj ant vienos rankos pirštų gali suskaičiuot… O keisčiausia, kad dar yra besiilginčių to karantino! Tai va, tų, kuriuos kamuoja nostalgija ir tokio karantino ilgesys, svajonė išsipildė, nors dalinai galėsit vėl jame pabūti?

Aukse Usiene

Ovidijus77

Kai pasidalinau šituo posto Neringos Venckienės tikrojoje palaikymo grupėje,  kiek daug išlindo vatnykiškų anketų, ir ėmė liaupsinti Sovietų Sąjunga, bei koneveikti ta, kuri parašė šitą postą. Buvo verta pasidalinti šituo postu vien tam kad apsivalyti grupę nuo trolinių – vatnykiškų anketų. Bet mačiau čia ir tikrų anketų, kurios piestu stoja už Sovietų Sąjungą, ir įrodinėja kad pragaras tai yra rojus. Jie pastoviai pabrėžia kad tada buvo tas, buvo anas, lig dabar viso to nebūtu. Bet stebuklingai pamiršta tai kad viskas gero, kas tada buvo, vieną dieną pražuvo. Sovietų Sajunga bankrutavo kaip valstybė, štai apie ką pagrinde nutyli sovietiniai nostalgikai. O tai reiškia, kad dauguma darbo vietų, kurių neva buvo pasirinkimas, buvo sukurtos iš oro, ir tokiu būdu švaistomi valstybes pinigai. Kolhozai taip pat dirbdavo nuostolingai, tai matėsi labai aiškiai. Toliau galima vardinti ir vardinti sovietinės Įdiokratijos įpatumus

Kad darbo vietos buvo kuriamos iš oro, rodo vien tas faktas, kad pvz linų audinių fabrike, Plungėje, sovietmečiu laboratorijoje dirbo 28 laborantės. O kai Sovietų Sąjunga sugriuvo, ir fabrikas tapo privatus, iš 28 jų beliko tik 3, ir pilnai susitvarkydavo su darbu. Reikia nepamiršti to kad Sovietų Sąjungos kūrėjai, turėjo savo supratimą, ir filosofiją apie tai kokia turi būti jų šalies liaudis. Ir ką jie turi veikti, bei ko neveikti. Buvo įsitikinimas kad žmonės visada turi turėti užsiėmimą, nes jei jie turi daug laisvo laiko, jie pradeda mastyti apie tai kaip nuversti valdžia. Todėl sovietmečių ne tik kad buvo darbų pasirinkimas, bet buvo apskritai draudžiama niekur nedirbti. Išimtys buvo taikomos tik moterims, o nedirbantys vyrai, buvo pavadinti nauju terminu, ‘tunijac’ ir areštuojami už ‘tunijatstva’, ir paskui varomi dirbti per prievartą. Tai buvo parodyta viename iš Loenido Gaidajaus filme, berods jis vadinosi ”Šuriko nuotikiai”. Ir tai tikrai ne meninė filmo statytojų kūryba, o tikra realybė Sovietu Sajungoje

Kiekvienam iš oro įdarbintam darbininkui, be abejo reikia mokėti algą. Dėl to, be abejo, įmonė negali dirbti pelningai, nekalbant apie tai kad nesant normalaus šeimininko ten būdavo grobstoma produkcija. Paprasti darbininkai nešdavosi tašėmis, o įmonių direktoriai veždavo sunkvežimiais, ir net prabangius namus iš to pasistatydavo

Sovietų Sąjungoje visos įmonės priklausė valstybei, todėl jie galvodavo, kad jei kurios įmonės ir dirba nuostolingai, tai ekonomiką atstatys iš tų įmonių kurios dirba pelningai. Be to, kiekvienas darbininkas juk mokėdavo mokesčius, kaip ir kiekvienoje valstybėje. Kurį laiką taip ir buvo, pelningesnės sritys padengdavo nuostolingas, bet bėda tame, kad tuos skaičiavimus atlikdavo ne ekonomistai, o KGBistai. Mokytu žmonių jie prie valdžios jokiais būdais neprileisdavo. Todėl nepastebėjo, kad visa valstybės ekonomika jau ritasi į prarają, kol paprasčiausiai priėjo liepto galą ir nusirito. Tai buvo 1989 metais

Bet įdomu tai, kad sovietų valdžia dėl to niekur nesikreipė, neprašė jokios pagalbos iš kitų salių, ar panašiai. O atvirkščiai, per televizijas toliau rodydavo kaip pelningai dirba jų įmones, kiek daug produkcijos pagamina, kad kolhozai eilinį kartą viršijo planus. Mano tėvai, ir seneliai žiūrėdami šitą briedą nežinodavo juoktis čia ar verkti. Nes kad tai yra briedas buvo daugiau nei akivaizdu. Parduotuvių lentynos tais metais buvo ne tai kad apytuštės, bet visai tuščios. Pardavėjos stovėdavo prie tuščių lentynų ir juokdavosi

Taip ir maniau kad papildysiu šitą strapsnį, planavau tai daryti rytoi, nes pasakyti tikrai yra dar daug ką. Bet pamačiau kad vienas kolega iškėlė įdomų klausima, kaip būtume gyvenę prie vokiečio, jei vokiečiai būtų laimėję karą? Aš manau maždaug taip, kol Hitleris gyvas, gal kurį laiką būtų buve panašu į vergovę, bet tikrai geriau nei prie Stalino. Kuris masiškai žudė savo žmonės, vežė juos į sibirą, ir visaip kitaip tyčiojosi iš savo liaudies. Vokietija visada buvo ekonomiškai stipri, ir nemanau kad jų tvarka būtų buvusi blogesnė nei sovietų, kur gyvenom šimtaprocentiniam bomžyne. Todėl, kada mus pasiglemžė sovietai, tai nutiko blogiausia kas galėjo nutikti

O kodėl Lietuva taip blogai gyvena dabar, net kai sovietų valdžios jau seniai nebėra? Tokio klausimo uždavinėtojams pirmiausiai reikėti atsibusti, apsidairyti aplinkui, ir pažiurėti atidžiau kas mus dabar valdo. Ar sovietai kada nors buvo išvaryti iš valdžios? Kiek man žinoma tikrai ne. Landzbergis tam ir buvo KGB infiltruotas į sąjūdį, kad leistu pasilikti valdžioje Brazauskui ir jo hebrai. Tai aiškai galima buvo suprasti iš šitų dviejų vadų’ tarpusavio susitarinėjimo, ir slapto veiksmų derinimo po to. Apie tai rašiau kituose straipsniuose, šitame tinklapyje. Paspauskit juosta viršuje, kur parašyta ”Neteisybių Viešinimas”, atsidarys tinklapio pradžia. Ten matosi naujausi straipsniai, pavažiavus žemiau yra naujienų indeksas. Ten galima surasti bet kokio senumo straipsnį

Kaip ir galvojau, šitas straipsnis sulaukė neitikėtinai daug vatnykų dėmesio faceboke. Net čia vieną komentarą parašė, palieku jį kaip muziejinį eksponatą, kaip pavyzdį trolių komentarų, kurie praktiškai visada būna be jokios logikos. Ir dažniausiai be jokių faktų, tiesiog pasakymas dėl pasakymo. Bet būna ir ‘protingesnių’ vatnykiškų komentarų, kur būna paminėti kažkokie iškraipyti faktai, arba visai iš oro sugalvoti. Tokie komentarai yra gerai dėl to, kad jie įkvepia rašyti naujas mintis, prisiminti bei papasakoti tikrus istorinius faktus. Pvz, pasakymas apie tai kad socializmas tai yra gėris ir tobulybė, o kapitalizmas visur visada yra blogis. Manau kad čia lygiai tas pats kas įrodinėti kad pragaras tai yra rojus, o rojus tai yra pragaras. Prisiminkim faktus, kiek žinom socialistinių šalių? Ir kiek ilgai jos gyvavo? O tu kurios dar gyvuoja, koks yra paprastų žmonių gyvenimas jų viduje?

Apie Kubą, ko gero žinau mažiausiai, kas ten vyksta šiuo metu, nebegirdėjau jau gal 30 metų, gal reikėtu pasidomėti? Bet praeityje tikrai nebuvo nieko gero, kad žmonės iš ten ant tiek verždavosi į kapitalistinę Ameriką, kad net lysdavo į laivų konteinerius, arba į lėktuvų važiuokles. Ir net buvo tokių, kuriems tokiu būdu pavyko pasiekti Ameriką gyviems

Šiaurės Korėja. Ko gero geriausias pavyzdys kaip žmonėms nereikia gyventi. Ir tuo pačiu šiurpiausio gyvenimo pavyzdys šiais laikais. Šiaurės Korėja kaip valstybė jau seniausiai yra bankrutavusi. Ten seniausiai nemokamos pensijos, neveikia ligoninės, mokyklos, ar kitokios valstybinės įstaigos. Taip pat daugelis įmonių seniausiai bankrutavę, ir neveikia. Bet užtai ten puikiai veikia armija, į kuria privaloma eiti tiek vyrams, tiek moterims. Ir vieni ir kiti ten būna engiami fiziškai ir psichologiškai. O moterys dar ir karininkų sekso vergėmis tampa. Dauguma įmonių ir gamyklų nors ir neveikiančios jau 30 ar net daugiau metų. Algos taip pat nemokamos niekam. Bet į darbą vyrams eiti privaloma, jei ne, ateis kareiviai ir su šautuvu išvarys. Tikriausiai ta pati psichologija kaip ir Sovietų Sąjungoje, kad vyras be darbo yra potencialus valdžios priešas. Šiuo metu, kiek girdėjau, šeimas ten išlaiko moterys, nes vyrus verčia visą dieną būti darbe be jokio atlyginimo, ir tik moterys turi galimybę kažką realaus užsidirbti ar užsiauginti

Kinija. Vaizdelis visai kitoks negu Šiaurės Korėjoje, valstybė ekonomiškai klesti, ir šiuo metu net auga ekonomika, sparčiausiai iš visų didžiūjų valstybių. Bet ar nuo to tampa geriau paprastiems Kinijos žmonėms? Atsakant į ta klausimą, iš karto automatiškai gaunasi atsakymas į tai kodėl Kinijos ekonomika taip suklestėjo. Reikalas tame, kad Kinijoje, skirtingai negu Sovietų Sąjungoje jau seniai buvo galima privatiems asmenims atidarinėti privačias įmones. Toks yra esminis skirtumas, ir tai jau ne visai toks socializmas, kurį aprašė Marksas. O kažkoks hibridinis, tarpinė forma tarp socializmo ir kapitalizmo

Bet diktatūra, cenzūra, paprastų žmonių stroinimas, engimas ir auklėjimas Kinijoje išliko socialistiniai. Čia ir yra atsakymas į daugumai, karts nuo karto iškylanti klausimą, kodėl didžiosios pasaulio kapitalo įmonės atidarinėja filialus būtent Kinijoje, ten dirba labai pelningai, ir krauna turtus, mokėdamos mokesčius Kinijos valstybei? Pasigilinkim į tai kiek per dieną uždirba paprastas kinietis, darbininkas. Dabar tiksliai nepasakysiu, bet dar 92 metais, girdėjau, kad vidutinio kiniečio svajonė yra valgyti bliūdą ryžių užsikandant vištos mėsa

Tai reiškia kad mėsa pas juos yra prabangos prekė, ir ne visada įperkama. Tada kinietis darbininkas per dieną uždirbdavo maždaug kilogramą ryžių. Girdėjau, kad paskui, augant Kinijos ekonomikai, ir jie pradėjo uždirbti keletą kartų daugiau negu tada. Tai reiškia kad vietoj vieno kg ryžių, kinietis dabar per dieną uždirba pvz 5 kg ryžių. Bet nepaisant to, jie iš to sugeba sutaupyti net automobiliams, dėl to net viso pasaulio automobialiai pabrango, kai kiniečiai pradėjo juos pirkti

O tuo tarpu seniau, jei pas kinietį prie durų stovi dviratis, tai jis buvo laikomas vos ne turtuoliu. Štai ir atsakymas, kas traukia pasaulio kapitalą į Kiniją – tai fantastiškai pigi darbo jėga. O ar nuo to geriau paprastiems žmonėms? Tikrai nemanau, nuo to geriau tik elitui. Mes skundžiamės kad Lietuvoje yra didelė atskirtis tarp paprastų žmonių ir elito. Siūlyčiau pažiūrėti kokia atskirtis yra Kinijoje, tiesiog šiurpi, kitaip nepavadinsi

Kinija iš esmės yra policinė valstybė, ten, panašiai kaip ir pas mus, viskas yra daroma per prievartą, jokio skatinimo, tiesiog vertimas daryti tai kas naudinga valdžiai. Neseniai mačiau į faceboka įkeltą filmuką, kur Kinijos policija, metro stotelėje, puola žmonės, daužo juos lazdomis, ir purškia dujomis vien už tai kad jie nesilaiko karantino, ir išdryso išeiti į gatvę. Nors internetas Kinijoje veikia, bet ten yra uždrausti visi socialiniai tinklai, tame tarpe ir facebokas, youtube, ir daugybė kitu puslapių, taip pat nemažai pasaulyje žinomų filmų bei laidų. Tame tarpe ir filmas ‘Avatar’, kurio kadras yra šito tinklapio simbolis, Konijoje yra uždraustas, ir jei kas bandys įvežti jo įrašą, gali būti suimtas Kinijos policijos

Ar daugiau žinot pasaulyje socialistinių respublikų, kuriuose gyvenimas būtų geras ir malonus? Aš tai ne. Dar Kongas atrodo taip pat yra socialistinė respublika, bet ten ekonomikos beveik visai nerasta, klesti narkotikai, banditizmas, plėšikavimai. Taip kad socializmo, gero gyvenimo iliuzija yra graži tik ant popieriaus, bet ne praktikoje. O tuo tarpu kapitalistines respublikas, kurios gerai gyvena, galima vardinti ir vardinti. Blogiau gyvena gal tik pietų Amerikos respublikos, ar arabų pasaulis, ten kur yra sava, mums nesuprantama tvarka. Taip pat blogai gyvena ir tos kapitalistinės respublikos, kurių valdžia jau seniai gavo nuo liaudies į galva. Pvz Lietuva, Rusija, Latvija, Baltarusija ir dauguma kitų possovietinių respublikų. Norvegija, nors ekonomika klesti, pragyvenimo lygis aukščiausias pasaulyje. Bet valdžia ir ten jau rodo aiškius požymius, kad seniai gavo galvon, kad leidžia sau net žmonių vaikus grobti

O jei toliau kalbėti apie Sovietų Sąjungą, tai neimanoma nepaminėti absoliučios žiniasklaidos cenzūros ir propagandos, kuri tais laikais buvo vykdoma. Pvz, pedofilijos įstorijų, tais laikais galėjo būti kad ir tūkstančiai, bet liaudžiai apie tai sužinoti buvo įmanoma tik perpasakojant iš lūpų į lūpas, nes jokia žiniasklaidos priemonė apie tai tiesiog nerašydavo, ir nerodydavo. Pvz, savo mieste, šalia kurio užaugau, žinau net 2 atvejus, kai buvo užpultos, išžagintos ir nužudytos moterys sovietmečių. Bet joks nei laikraštis, nei tuo labiau televizija apie tai neužsiminė nė vienu žodeliu. Bet informacija iš lūpų į lūpas tais laikais plisdavo stebėtinai gerai, nes nebuvo interneto, ir žmonės labiau bendraudavo gyvai

Buvo ar nebuvo sovietmečiu pedofilija? Kas abejoja šiuo klausimu, siūlau pažiūrėti filmuką, kur Stanislovas Tomas kalbasi su Dainiumi Černu, ten yra papasakotos mažiausiai dvi sovietmečio pedofilinės įstorijos, paminėta nemažai pavardžių. Tas youtube filmukas yra šitam tinklapije, įkėliau visai neseniai. Idedu ir čia

Kitas, gana populiarus faceboko vatnykų briedas kad Rusijoje nėra pedofilijos šiuo metu, ir kad Putinas netoleruoja piderastų, ir kitų iškrypėlių. Dar neseniai youtubėje buvo filmukas, kur Putinas, daugybės kamerų ir žurnalistų akivaizdoje sustojo prie svetimo vaiko, berniuko, pakėlė jo maikutę, ir pabučiavo pilvą. Ar čia normalus prezidento elgesys, kaip jums atrodo? Dabar šito filmuko jau neberadau youtubėje, kažkas tikriausiai pasirūpino kad jo ten neliktu. Bet netrukus aš ištaisysiu šita neteisybę, nes esu tą filmuką įkėlęs į kompą. O jei youtube vėl ištrins, tada dėsim kitur, nes jei jau trina, tai reiškia tai yra svarbu. Tai kaip jums atrodo, yra ar nėra Rusijoje pedofilija, jei net pats prezidentas ten yra pedofilas?