Peržiūrėdamas spamo skyrelį, radau labai įdomių ir prasmingų komentarų, kurių anksčiau nepastebėjau, nes jie kažkodėl buvo nukritę į spamą. O kodėl kai kurie komentarai krenta į spamą? Tai gali būti naujai rašantiems vartotojams, kurie pvz parašo iš karto labai ilgą tekstą komentare. Arba ideda daugiau nei vieną nuorodą. Ir jei jau vieną kartą buvai numestas į spamą, tai kiti komentarai taip pat kris į spamą, kol aš jų nerasiu, ir neiškelsiu iš spamo, ir nepatvirtinsiu. Todėl ir rašau, kad norėdami rašyti ilgą teksta, geriau kurkite paskyrą, ir darykite straipsnį, o ne komentarą. Na o jei parašėte komentarą, ir jis nepasirodė, tada parašykite man į instagram, skype, gmail, ar panašiai. Primenu, kad visose šituose kontaktuose esu Ovidijus77. Beje, dabar ir spamo skyrelį tikrinsiu dažniau
Atsuktuvu sielai nepagelbėsi.
Komentaro originalą galite pamatyti šitame straipsnyje;
Mano tėvai dirbo gydytojais-psichiatrais. Ir aš taip pat dirbau 15 metų psichiatru. Todėl tai, kas
vyksta psichiatrijoje, aš žinau labai gerai.
Jeigu tokie dalykai vyktų kur nors kitur, tai būtų kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal
baudžiamąjį kodeksą. Reikalas tame, kad psichiatrija mūsų visuomenėje laikoma ypatinga
sritimi. Nei vienas Rusijos Dūmos deputatas neturi tokio nepramušamo neliečiamumo statuso,
nei vienas teisėjas neturi tokios pilnos ir net absoliučios valdžios, kokią turi psichiatras. Ir tai
vyksta tik todėl, kad psichiatrui suteikta teisė spręsti, ar žmogus yra sveiko proto ar ne. Jūs
galite būti užtikrintas dėl kažko tai, ir tūkstančiai žmonių gali sutikti su jūsų požiūriu. Bet
psichiatras pasakys, kad jūsų mąstymas – tai psichinė liga, ir nors jūs, ir tie tūkstančiai žmonių,
gali būti įsitikinę jūsų tiesa, tačiau jūs būsite pripažintas psichiškai nesveiku. Jus galima bus
patalpinti į psichiatrinę ligoninę, ir daryti su jumis viską, kas tik šaus psichiatrui į galvą, nežiūrint į
jokius jūsų protestus. Nei viename, net pačiame baisiausiame teisiškumo atžvilgiu kalėjime
neegzistuoja tokio įžūlaus žmogaus teisių nepaisymo, tokios begėdiškos prievartos, kaip psichinėse ligoninėse.
Ne, aš netvirtinu, kad į psichiatriją eina dirbti vieni niekšai. Dažnai ten dirbti ateina geri, padorūs
žmonės. Klausimas tik toks, kodėl jie pradeda daryti nusikaltimus?
Pradedant XIX amžiumi, psichiatrai ieškojo materialių priežasčių, kad išaiškinti dvasines ligas,
tačiau taip nieko ir nerado.
Bet jų tai nė kiek nesutrikdė. Jie nutarė atskirti tas ligas pagal tai, kaip jos pasireiškia išoriškai. Ir
pagal panašumų požymius jie suskirstė tai į 5 grupes. Todėl XIX amžiaus pabaigoje buvo tik 5
psichiatrinės diagnozės. Šiandien jie prigalvojo jų net keturis šimtus, bet ligoniams nuo to
nepasidarė nė kiek ne lengviau.
Kaip gydyti, jeigu nežinai sutrikimo priežasties? Jeigu sugedo jūsų televizorius, o jūs apie tai
nieko neišmanote, tai ką jūs darote? Pabarbenate į jo korpusą, pasukinėjate įvairias rankenėles
ar paspaudinėjate mygtukus. Galite paimti atsuktuvą ir pabandyti pasukinėti kažką atsitiktinai, –
gal padės… Panašiai vyksta „gydymas” ir psichiatrinėje. Savaime aišku, tai nepadeda. Kas
blogiausia, žmogaus psichikai ir jo sveikatai padaroma neatitaisoma žala. Ir dabar, trečiojo
tūkstantmečio pradžioje, tokio „gydymo” pasekmės kur kas fatališkesnės nei prieš 100 metų ,
nes XX amžiuje buvo išrasti tokie rafinuoti metodai kaip elektrošoko terapija, psichochirurgija,
psichofarmakoterapija.
Prasidėjus psichinės ligos požymiams, kiekvienas daugiau ar mažiau patyręs psichiatras, jeigu tai bus jam artimas žmogus, padarys
viską, kad tik jis atsidurtų ligoninėje kaip įmanoma vėliau, skaičiuojant nuo atsiradusio susirgimo
pradžios. Bet geriausia, jeigu jis iš viso ten nepapultų. Psichiatrai žino: kuo anksčiau žmogus
papuls į psichiatrinę, tuo greičiau jį pradės „gydyti”, ir tuo greičiau prasidės jo degradacija.
Psichotropinių “vaistų” atsiranda vis daugiau ir daugiau. Daugelis iš jų jau tapo įprastu dalyku, nes
tokie vaistai, kaip aspirinas, dabar parsiduoda be recepto. Šiuos vaistus dalina mokyklose
mokytojai ir psichologai, kad mokiniai būtų daug ramesni. Mus įtikinėja, kad tai visiškai
nekenkia. Bet, deja, yra ne taip. Neegzistuoja nekenksmingų psichotropinių medikamentų vien
todėl, kad šitie cheminiai junginiai, prasiskverbę į smegenų ląsteles, negrįžtamai suardo ten
vykstančius cheminius procesus. Šitos medžiagos, kaip jas nepavadinsi, sukelia tik dviejų rūšių
pasekmes. Vieni iš jų sukelia baisų slopinimo efektą ir labai skausmingus raumenų spazmus.
Kitos medžiagos pagerina nuotaiką ir iššaukia raumenų atsipalaidavimą. Tame tarpe ir širdies
raumenų, ir kartais širdis sustoja ir tai baigiasi mirtimi. Prie tokių medikamentų yra priprantama,
todėl juos nebevartojant savijauta pablogėja. Faktiškai šitie vaistai yra narkotikai, ir žmogus
juos vartodamas tampa pačiu tikriausiu narkomanu. Aš norėčiau, kad jūs žinotumėte apie tai:
viskas, ką jums prirašo psichiatras, daugiau ar mažiau sukelia žmogaus organizme
neatitaisomą žalą.
Kada į psichiatrinę ligoninę, baigę Medicinos Universitetą, ateina jauni specialistai, jie labai
dažnai nuoširdžiai užjaučia šiuos dvasinius ligonius. Bet kada jie pradeda išnaudoti tai, kas yra
jų gydymo arsenale, tai pamato, kad kenkia savo pacientams. Pasimetę jie skuba pasitarti su
labiau patyrusiais kolegomis. Bet susiduria su neįtikėtinu cinizmu, visišku abejingumu paciento
sveikatai, neslepiamu interesu tik savo asmeninei gerovei ir noru kuo greičiau juo atsikratyti.
Aš žinau vaikinus, kurie dėl šios priežasties paliko darbą arba nusigėrė. Tačiau daugelis
vaisingai įsisavina vyresniųjų pamokas ir per trumpą laiką tampa tokiais pat, kaip ir anie, visiškai
pateisindami savo nusikaltimus tuo, kad psichinės ligos yra nepagydomos. Iš dienos į dieną
vykdydami “gydymo” procedūras, kurios praktiškai yra nusikaltimai, psichiatrai patys tampa
didesniu ar mažesniu laipsniu kaip nusikaltėliai. Ir, deja, tai tapo dėsningumu, kuriame išimčių
nebūna.
autorius-Sergej Zapuskalov
Buvęs gydytojas-psichiatras,
Medicinos Mokslų kandidatas.
Šaltiniai:
Данилин А.Г.: Психиатрия: мифы, нейролептики и дети
Коррупция и карательная психиатрия: цифры и факты
Sekantis komentaras į spamą nebuvo nukritęs, nes jo autorius jau seniai patvirtintas. Tiesiog reikšmingas komentaras parašytas sename straipsnyje, kurio beveik niekas neberanda. Todėl pamaniau kad ta proga reikia jį iškelti
XXX
Komentaro originalą galite pamatyti čia
Atrodo, jau netrumpai šitame puslapyje lankausi, bet šį straipsnį pamačiau tik dabar. Tai aš iš savo patirties galiu patvirtinti, jog tai, kas čia yra surašyta, yra 100% tiesa. Iš tiesų, dabar pasaulis yra tiek susvetimėjęs, jog realiai susirasti merginą santykiams įmanoma tik internetu. Paprastai antra pusė anksčiau būdavo randama šiais būdais. Per kokias nors šventes arba bendras veiklas. Visgi dabar tos bendros šventės yra paverstos girtuokliavimo festivaliais ir kitu š, o bendrų veiklų tarp žmonių nelabai yra ir nelabai kas jas finansuoja. Tad lieka kas? Lieka socialiniai tinklai.
Internetas geras yra tuo, kad jo kontroliuoti yra neįmanoma. Taip pat ir jo sunaikinti nėra įmanoma. Na įmanoma, bet čia yra ėjimas “va bank”. Jeigu tie durniai naikins internetą, be interneto liks ir jie, taigi kentėtų visi iki vieno. Tad bendra kančia priverčia interneto neliesti. O to bijoti gali nebent tie, kas nežino, kaip realiai veikia internetas. Todėl valstybės, kadangi žino, kad su internetu nieko nepadarys, ir remia tuos socialinius tinklus, jog žmonės bent jau taptų priklausomi nuo to, ką valstybė gali kontroliuoti. Interneto nesukontroliuosi, bet FB galima kontroliuoti. Todėl siekiama, kad žmonės taptų priklausomi nuo FB.
Dabar apie visokius tose pažintyse tupinčius trolius. Aš netrumpai ieškojau merginos internetu, tad galiu labai gerai papasakoti, kas ten yra iš tikrųjų. Tame draugas.lt dauguma merginų ne pažinčių ieško, o neaišku ko. Gal tiesiog prostitucija nori užsiiminėt, gal šiaip ieško kokio sponsoriaus. Bet kuriuo atveju į tave žiūri ne kaip į potencialų partnerį, o kaip į kokį daiktą, kuriuo galima pasinaudoti. Iš šimtų parašytų žinučių gal tik viena kita atrašydavo. Ir per tuos metus vos su trim išėjo susitikti. Keista, ar ne? Tai troliai iškart apie baisumą, durnumą pradėtų pezėti, svaigtų, kad neva kažkas su tavimi blogai. Bet kiek iš gyvenimo pastebėjau, tai su manimi blogai yra tai, kad aš, kaip ir šiame puslapyje esantis autorius, tiesą matau tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, be jokių pagražinimų ir kitų nesąmonių, reikalauju žmonių įrodymų savo teiginiams, o ne tiesiog aklai tikiu visais šūdais, kuriuos pila troliai. Nebent pastebėsiu vieną tokį draugas.lt ypatumą. Kažkodėl ten yra labai daug rusiškos kilmės vištų. Iš visų miestų, netgi Kauno.
Su FB pažinčių grupėmis situacija identiška kaip ir su draugas.lt, ten taipogi labai daug visokių vatnikų, t.y. rusiškos kilmės šiukšlyno. Skirtumas tarp FB pažinčių grupių ir draugas.lt, aišku, yra tas, jog FB grupėse iš tavęs iškart ima tyčiotis visokie troliai, vos tik įkeli savo skelbimą.
Su hotnot.lt situacija buvo šiek tiek mažiau gaidiška, bet irgi kažkas panašaus kaip ir su draugas.lt. Apie skelbimų portalus, tokius kaip skelbiu.lt, aš jau net nepasakočiau, nes ten, kaip ir pastebėta straipsnyje, talpinami tik prostitučių skelbimai. Tik dar apie prostitutes pasakysiu štai ką. Ten talpinami skelbimai yra su fake nuotraukomis, neretai ir debilai iš kalėjimų trollina žmones, kad po to iš jų pinigus išviliotų. Jeigu norite pamatyti, pas ką realiai galima rizikuoti nueiti, siūlau pasigooglinti, žmonės yra sukūrę portalus info dalintis:
1. https://endchan.net/klpmm/catalog.html
2. https://endchan.net/vlnmrg/catalog.html
Tik šičia, panašu, irgi yra pilna visokių trolių, kurie teršia eterį savo beprasmiais šūdais. Bet žmonės, norėdami kažko tuo reikalu, kažkaip kooperuojasi. Kad taip kooperuotųsi ir į mitingus eitų, ir valdžią eitų versti, tai būtų visai gerai. Bet gal vyrai nenori tiesiog kovoti už geresnę Lietuvą, kai šalis tiek šūdina, jog net normalios panos lietuvės neįmanoma rasti normaliam vyrui? Nemanote, kad viskas čia ir dėl to gali būti?
Tai ką norėjau paminėti apie skelbimų portalus? Senais, studentavimo laikais buvo pavykę rasti kažkokią merginą, kuri ieškojo vaikino. Bet su jos adekvatumu tai. Irgi kažkokia ruskė. Taip kad pastebėsiu, jog kažkodėl pažintys, tokios kaip draugas.lt, hotnot.lt, skelbimai ir kiti trolių valdomi puslapiai, yra užteršiami vatnikų kišamu šūdu. Kodėl ten nėra lietuvių merginų? Na nežinau, gal čia viskas taip yra padaryta, jog tikrų lietuvių numeriai būtų slepiami? Panašu, kad pinigai, jog žmonės nesusirastų antrų pusių, kišami labai dideli.
Bet dabar paimkime socialinį tinklą, kurio tie troliai niekada nekontroliavo bent jau tuo metu (dabar jau, panašu, kontroliuoja ir šitą). Yra toks connected2.me. Anksčiau net buvo puslapis, prie kurio galėjai jungtis per naršyklę, per kurį galima rašinėti anonimiškai. Tai reiškia, kad troliai galėjo šitą sistemą nutriesti dar labiau, bet keista tai, kad šito nepadarė kurį laiką (kitaip nebūčiau radęs to, ko ten buvau atėjęs). Po to jie padarė, kad galėtum rašyti tik telefonu ir per planšetę. Tad savaime suprantama, ir bendravimo kokybė atitinkamai suprastėja, nes parašyti rišlų ir ilgą tekstą normalia klaviatūra yra kur kas lengviau negu išmaigyti planšetės ar telefono klavišais tą patį.
O rezultatai kalba patys už save. Realiai po savaitės rimtesnio naudojimosi C2 jau buvau su mergina rimtuose santykiuose, buvau ir susitikęs, o studijų metu užsienyje ištikimai manęs grįžtančio laukė. Taip pat dar buvo dešimtys variantų, su kuriais galėjau susitikti ir daryti ką noriu. Tad palyginkite. Draugas.lt, tūkstančiai merginų kelis metus ir C2, kur vos keliasdešimt merginų parašinėjau. Skirtumas koks? C2 tuo metu troliai tiesiog nebuvo užplūdę. Todėl ir rezultatas atitinkamas. Tad niekas man neįrodys, kad kažkas su manimi blogai. Tradiciniuose nerandi nieko, o ten, kur niekas nieko nekontroliavo, tų pažinčių nors vežimu vežk ir turi ką nori, gali daryti ką nori.
Dabar tai jau pažinčių puslapiais nebesidomiu, nes turiu žmoną. Bet teisingumo dėlei, žmoną radau tikrai ne per draugas.lt, ne per FB grupes ar dar kažką. Radau per anomalija.lt puslapį, kuris troliams, panašu, irgi nelabai įdomus. Tad kas šiame straipsnyje surašyta, yra visiška tiesa. Tą pamatai ypač tada, kai susiduri praktiškai su tuo šūdu.
pamąstymui-pasakiška mūsų ateitis
Komentaro oroginalas randasi čia
Pasaulyje vyksta precendento neturintis eksperimentas. Naujo tipo genetinės vakcinos, realiuoju laiku bandomos su žmogiškos populiacijos banda. Vieni yra šio eksperimento stebėtojai (laisvoji mažuma), kiti yra tiesioginiai eksperimento dalyviai (noriu pabrėžti jog savanoriški dalyviai, kurie savo parašu patvirtina, kad jie asmeniškai labai nori dalyvauti šios vakcinos bandymuose. Rinkti iš jų laisvanoriško sutikimo parašus yra normalu, nes prievarta medicininiuose tyrimuose, yra uždrausta ir prilyginama nusikaltimams prieš žmoniškumą, neturintiems senaties termino).
Kadangi sąmoningai pasirinkau būti stebėtojų pusėje, tiesiog šiuo trumpu tekstuku noriu pasidalinti keliais savo pastebėjimais.
Vakar perskaičiau, kad mirė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė R. J. Nadišauskienė. Šiaip daug žmonių dabar “staigiai” miršta, gal ir neatkreipčiau dėmesio į šį liūdną faktą, bet prisiminiau jog būtent šį profesorė aktyviai agitavo visus skiepytis eksperimentinėmis vakcinomis ir netgi rekomendavo tai daryti nėščioms ir žindančioms motinoms. Pati vakcinavosi du kartus ir su nekantrumu laukė trečios dozės, bet nespėjo. Užteko dviejų kartų.
Skaitydamas nekrologą, apie šią gerbiamą eksperimentinės vakcinos naudotoją ir agitatorę, tiesiog prisiminiau kitą eksperimentinės vakcinos entuziastą ir naudotoją. Kaišiadorių rajono savivaldybės Administracijos direktorių M. Nasevičių. Apie kurį taip pat nekrologą skaičiau žiniasklaidoje šių metų kovo 22 dieną. Jis mirė staigiai savo darbo vietoje.
Taip pat nebūčiau atkreipęs dėmesio į šį liūdną faktą, bet prisiminiau viena istoriją. Šių metų sausio mėnesį, kai tik pradėjo šiomis vakcinomis skiepyti prioritetines grupes, gerbiamas direktorius tuojau pat pasiskiepyjo ir dėl to kilo nemažas šurmulys, nes jis nebuvo jokiose prioritetinėse grupėse.
Ir štai po poros mėnesių, jis netikėtai ir labai lengvai miršta tiesiogiai savo darbo vietoje.
Dabar tokių netikėtų mirčių vis daugėja ir daugėja, bet aišku tai visiškai nesusiję su eksperimentine vakcina. Tai tiesiog sutapimai.
O dabar apie pastebėtą teigiamą vakcinos poveikį žmonėms.
Aš šiek tiek nusivyliau kai sužinojau jog mano draugai gyvenantys kaime suskubo skiepytis, bet kai su jais susitikau pokalbiui, betarpiškai apsidžiaugiau. Išgirdau tokį tekstą: “Eik Vladeli čia durnium reik būti, kad šitą brudą į save susleisti. 20 eurų ir tu “vakcinuotas”.”
Tai yra, kaimo žmonės protingai suprato, kad reikia įjungti “durnių” su įsigalinčiais vergvaldžiais ir vaidinti jog viską darai kaip jie sako. O realybėje daryti viską atvirkščiai. Tai normali kaimo žmonių sveikos nuovokos gyvenimiška pozicija
Dabartinėje koronoaferoje, jų tikslas ne vien apvogti kvailus gojus (jeigu būtų tik tai, aš būčiau tylėjęs). Jų tikslas visus kas papuls į jų valdžią, pasodinti ant vergo grandinės.
Antsnukiai, šunų pasai, uždarymai, izoliacijos, priverstinis “gydymas” tų, kurie bus pavojingi arba nereikalingi šiai naujo kaganato sistemai. Siaubingą ateitį jie yra mums numatę. Negalvokite, kad nuolankiai jiems pritardami arba neprotestuodami ir tyliai tūnodami savo sodybėlėse, jūs užsitarnausite privilegijuotą vietą jų kuriamame segregacijos, žudynių ir vergiško paklusnumo GEROVĖS VALSTYBĖJE. Kaip tai buvo senosios sovietijos darbo lageriuose (visi iki vieno senosios sovietijos gulagų pargindiniai vergvaldžiai buvo žydai) tavo gyvenimas kainuos mažiau nei kuvalda, kuria tu privalėsi skaldyti granito skaldą, pilamą priešais gerovės valstybės vergvaldžių namukus, uždarose saugomose teritorijose.
O dabar dėl tų, vargšų valdžios distrofikų ir infantilų (abiejų lyčių ir belyčių), kurie naudodamiesi savo padėtimi, ne tik patys uoliai LAISVANORIŠKIAI vakcinuojasi, bet ir savo skystaprotiškais sprendimais siutina tuos ant ko laikosi visa valstybė (tikrai laisvus, sveikus ir savistovius žmones – karius pagal prigimtį). Jie manosi, jog čia jie bus tie, kas valdys naujo “apharteido” sistemoje. Turiu jus nuvilti mielieji mano. Jūs esate eksperimentinės žiurkytės. Tokios baltos, raudonom akelėm, nepiktybiškos, nors ir atrodančios gan nepatraukliai.
90 proc. distrofikų, kurie tėra bereikalingas ofisinis planktonas, bus sunaikinti chaoso metu, o tie kurie reikalingi fiziniam darbui, bus sučipuoti kaip šunys ir dirbs už balandą ir skiepus. Manote svaičiojimai? Daugelis žmonių prieš didžiąsias pasaulines katastrofas manė lygiai taip pat.
Dalinamės
Kaip matote, šitie komentarai yra ilgumo su lig straipsniais. Ir čia yra informacija, kuria turėtų perskaityti kuo daugiau žmonių, dėl to be abejo dalinamės šituo straipsniu taip pat kaip ir visais kitais
Bėda tame, kad revizionistai atkasė per daug “nepatogių” faktų, kurių teisme paneigti nebeišeina.
(PVZ., revizionistai teigia kad:
– nėra rasta nė vieno dokumento su Hitlerio įsakymu naikinti žydus (įsakymai naikinti psichinius ligonius ir komisarus yra);
– nerasta jokio holokausto plano;
– pagrindinio “mirties fabriko” Aušvico “dujų kamerose” nėra dujų Ciklon B pėdsakų;
– krematoriumuose techniškai neįmanoma sudeginti tiek kūnų, kiek deklaruojama, kad buvo sudeginta;
– liudininkų parodymai melagingi (prieštarauja gamtos dėsniams) ir nepatikimi;
– visi nacistų “prisipažinimai” išgauti kankinimais ir taip pat prieštarauja gamtos dėsniams;
– pačiame holokausto įkarštyje JAV žvalgybos iš lėktuvų darytose Aušvico nuotraukose nėra jokių holokausto pėdsakų
… )
Žodžiu, visa ta holokausto isterija stipriai paduoda šūdu; verkiant reikia rimtų nepriklausomų tyrimų, kurie leistų nustatyti tiesą.
Bet sionistai turi laikytis šio melo iki paskutinio kraujo lašo – holokaustas yra jų skydas ir kardas, o kartu ir pagrindinė melžiama karvė.
Jiems toks abejoti draudžiantis įstatymas be galo patogus, nes pagal jį net nereikia nagrinėti, ar atsakovo teiginys teisingas, ar melagingas. Užtenka to, kad kaltinamojo teiginys “mažina holokausto mastą” (pvz. suskaičiavai, kad iš tikro žuvo ne 6 Milijonai žydų, o ,tarkim, 5.999 000 žydų – į kaliūzę tave).
Minėti abejoti holokausto pasakomis draudžiantys įstatymai šiuo metu galioja beveik visose Europos šalyse-nereikia net sakyti,KIENO iniciatyva jie buvo priimti.
Bet jei kalbėti ar holokaustas apskritai buvo, tai jis tikrai buvo, net atmetus visus oficialius teiginius, senų žmonių pasakojimų apie tai yra daugiau nei pakankamai. Tik iš tų pasakojimų man susidaro įspūdis, kad žydų labai nekentė, ir juos žudė pagrinde patys lietuviai susidėję su naciais. Aišku holokausto mąstai yra gerokai perdėti, taip ir pamaniau, kai sužinojau kas realiai valdo pasaulį
Pagal žydus holokaustas būtų, net jeigu vokietis būtų nušovęs vieną vienintelį žydą per visą karą už tai, kad jį nusikaltimo vietoje pagavo verdant gyvus vaikus. Karas vyko. Tai aišku, kad ir žydams kliuvo. Bet jie savo patirtus nuostolius nori ne tik išpūsti, bet dar ir sukrauti ant kitų tautų, kad šios jiems už tai mokėtų. Kaip tai vadinama? Tai vadinama parazitavimu kitų sąskaita. Ir tiek jie, tiek jiems talkinantys smulkieji niekšeliai stumia tą holokausto industriją. Taip pat melavimu, nes karas, kuris vyko, buvo sukeltas pačių žydų.
Svarbiausia žinoti, ar vokiečiai tą darė sistemingai, ar tai įvyko kaip ir per kiekvieną karą. Jeigu žiūrėti pagal tai, ar vokiečiai sistemingai juos žudė, tai faktai rodo, kad ne. Nėra jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad vokiečiai planavo jų žudymą. Tad vien tai rodo, kad jokio holokausto nebuvo. O kad kokie ten keli tūkstančiai žydų buvo nušauti (ir tikriausiai ne šiaip sau, o už visokias niekšybes, apie kurias ir vokiečių dokumentus būtų galima rasti), tai nereiškia holokausto. O Lietuvoje panašu, kad patys lietuviai juos ir žudė, o vokiečiai nesikišo į vietinių reikalus. To niekas ir neneigia, bet su Lietuva problema ta, kad čia istorikai visai nieko netyrė profesionaliai kaip tose “mirties” stovyklose.
Jeigu klausti apie vokiečių indėlį dėl žydų, tai reikėtų klausti ne to, kiek jie nužudė, o kiek jie išgelbėjo žydų savo veiksmais. Buvo šiltinės epidemija, vietinės tautos žudė tuos žydus. Vokiečiai galėjo visai nieko nedaryti ir likti stebėtojais. Jeigu jie taip būtų padarę, tada kokie 2-3mln. žydų būtų per karą tikrai žuvę. Bet vokiečiai savo stovyklose užtikrino tinkamą higieną, sustabdė epidemiją, taip pat jų išvežimas į koncentracijos stovyklas lėmė, kad vietiniai neiššaudys visų likusių. Šitaip (nuo epidemijų, per patį karą) per visą karą žuvo apie 300000 žydų. Nemažai, bet procentaliai lietuvių buvo nužudyta gerokai daugiau.
Faktas tas, kad gal Hitleris ir pradėjo karą pirmas, gal Hitleris ir užpuolė pirmas SSRS, bet jis aiškiai matė, kad, jeigu nebūtų to daręs, Vokietija būtų nušluota ne 1945-ais metais, o dar kokiais 1940/1941-ais. Jis pats buvo karininkas, tad išmanė karų vykdymo strategiją. Jis net suprato, kad pralaimėtų tokį karą, todėl vienintelė jo viltis buvo kuo ilgiau ištempti, kad SSRS su JAV ir Anglija po to tarpusavy susiskaldytų ir taip Hitleris išpeštų jam būtiną taiką, panašiai kaip tą padarė Suomija po karo su SSRS.
Ir šiaip tą situaciją Europoje galima palyginti su štai kuo. Yra kažkoks išsigimėlis, kuris grasina tau, rėkia, kaip ketina tave užmušti, kaip jis nori tave užmušti. Kartais dar ir trenkia tau ar kokią kitą nesąmonę padaro, pagal ką viskas rodo, kad, jeigu tu nieko nedarysi, tai jis tave tikrai užmuš. Tai tu paimi vieną kartą tą šūdo gabalą ir jo snukiu grindis prašluoji. O tada jis, kai yra sudaužytas už savo ištisinį smurtą, patyčias, grasinimus, rėkia, kad mat tu jį užpuolei. O ką jis prieš tai darė, jau nieko nereiškia? Aišku, kad reiškia. Jo elgesys ir buvo priežastis, dėl ko jis buvo pats sudaužytas. Būtų buvęs adekvatus – net nebūtum apie jį pagalvojęs. Tai va taip su Vokietija elgėsi Anglija, Prancūzija, Lenkija, JAV ir SSRS prieš karą. Arba tiksliau – tose šalyse parazituojantys žydai.
Aišku, kai pasaulį valdo žydai, tai net teisinėje sistemoje tu liksi kaltas aprašytoje situacijoje, nes niekam nerūpės priežastys, kodėl taip pasielgei. Man regis, ir šičia buvo aprašyta Ovidijaus istorija, kaip jis pats mokykloje būtent tokius parazitus pamokė ir po to visi baisėjosi, kaip jis čia išdrįso taip pasielgti. Tai va, jeigu Hitleris būtų iš tikrųjų laimėjęs karą, viso tokio šūdo nebūtų ir gyventume kur kas geriau. Ką reiškia geriau? Na pagal tai, kiek patys susikurtume. Hitleris netoleravo parazitavimo kitų sąskaita. Bet bent jau žinotum, kad niekas iš tavęs nieko neatims nei per infliaciją, nei per kitus žydų instrumentus, skirtus apiplėšti žmones.
Praėjus daugiau kaip 70 metų po Vokietijos pralaimėjimo 2-ajame Pasauliniame kare nacionalinė ir rasinė 3-iojo reicho politika buvo neatpažįstamai subjaurota ir suklastota pačio įvairiausio rango pokarinių pseudoistorikų. Nacionalsocialistų valdymas truko tik dvylika metų, bet dabartinio visuomenės nario akyse tai atrodo kaip teroro, totalitarizmo ir precedento neturintis žmonijos genocido atvejis. Po Vokietijos sutriuškinimo ideologinis karas anaiptol nesibaigė,o netgi atvirkščiai-įgavo naują pagreitį. Pradiniu šito karo atskaitos tašku reikėtų laikyti įžymujį Niurnbergo tribunolą, kuriame laimėtojai teisė pralaimėjusius. Žvelgiant iš juridinio taško, Niurnbergo proceso eiga neatitiko nei tuometinių teisės įstatymų, nei netgi Romos teisės. Šio tribunolo tikslas buvo apjuodinti hitlerinį režimą ir neleisti, kad ateityje plistų nacional-socialistinis judėjimas. Trečiojo reicho lyderiams buvo priskiriami tokie kaltinimai, kaip ištisų tautų naikinimas ir genocidas bei pasaulinio karo sukėlimas siekiant įsiviešpatauti visame pasaulyje. Būtent Niurnberge į viešumą buvo iškeltos visos klastotės, kaip nacional-socialistų kaltės “įrodymai”. Tiek Vakarų sąjungininkai, tiek bolševikai kiekvienas siekė savo tikslų, bet jų metodai ir priemonės tikslui pasiekti buvo vienodos. Sąjungininkai daugiau dėmesio skyrė taip vadinamam „holokaustui“,kuris buvo tik jų išgalvotas propagandinis mitas.. Bolševikai siekė pateisinti savo didelius nuostolius karo veiksmuose, ir dėl to jiems reikėjo kitokio mito. Mito apie tai, kad Vokietija užpuldama TSRS siekė ne suduoti prevencinį smūgį, o norėjo užgrobti ir kolonizuoti jos žemes, o prieš vietinius gyventojus panaudoti totalini genocidą. Dauguma TSRS gyventojų buvo slavų kilmės ir žydų-bolševikų propagandistai skelbė, kad atseit Vokietija juos priskyrė “žemesnei rasei”, kurią reikėjo išnaikinti. Pats plačiausiai oficialios versijos šalininkų ir antifašistų žinomas argumentas yra žymusis „planas OST“. Tvirtinama, kad šitame plane detaliai aprašomi tolimesni okupacinės valdžios veiksmai Vokietijai laimėjus karą. Kaip tvirtinama, pagal tą planą nacistai didžiąją dalį slavų turėjo išžudyti, o likusią dalį palaužti ir paversti vergais. Iš tikrųjų plano „OST“ niekas ir niekada nerado [ir dabar neranda]. Tuo labiau, kad Niurnbergo procese šitas „planas“ figūravo kaip kažkokio dr. E. Vencelio rastos „pastabos ir pasiūlymai planui „OST“. Tos „pastabos ir pasiūlymai“ buvo rastos dr. Vencelio užrašuose ir juodraščiuose. Faktas, kad pats „planas OST“ kaip oficialus dokumentas niekada nebuvo rastas, tad ir „pastabos ir pasiūlymai“, kurie buvo užrašyti ranka ant bet kokio popieriaus lapo yra nieko neįrodantys. Taigi ir pats kaltinimas virsta niekiniu. Netgi neaišku ar išvis kažkoks dr. E. Vencelis dirbo Alfredo Rozenbergo vadovaujamoje ministerijoje, kuri kuravo Rytinių teritorijų reikalus. Ir taip tarybiniai istorikai, neturėdami jokių įrodymų [išskyrus pieštuku užrašytas „pastabas ir pasiūlymus“, užrašytas neegzistuojančio valdininko {dr. E Vencelio?]] vienareikšmiškai drįsta įrodinėti apie žmogėdriškus nacionalsocialistų planus. Tai, kad „Vencelio užrašai“ yra klastotė, įrodo ir tai, kad užrašų turinys perpildytas pačių grubiausių klaidų. Tų „užrašų“ paskutiniajame skyriuje yra įrašas apie niekada neegzistavusį „imperijos komisariatą“ Rusijos reikalams spręsti. Sunku būtų nuspręsti kad šis valdininkas nežinojo savo ministerijos vidinės struktūros. Jis savo „užrašuose“ rašo apie Gorkio ir Tulos „generalinius komisariatus”. Bet jis negalėjo nežinoti, kad oficialiuose misterijos dokumentuose jie vadinosi apygardomis. Pvz. Autorius siūlo visą lenkų tautą perkelti „ į Pietų Ameriką, daugiausia į Braziliją“. Tuo labiau tai negali būti autentiškas dokumentas ir pateiktas kaip įrodymas. Visi faktai rodo kad šie „užrašai“ nuo pradžių iki galo yra sufalsifikuoti.
HITLERIO UŽSTALĖS KALBOS
Taip pat kaip vienas žinomiausių mitų šaltinių yra vadinamosios „Hitlerio užstalės kalbos“ kurias yra sukūrę bent jau keli autoriai. Tarp jų Hju Trevoras-Roperis, Hermanas Raušningas, Henris Pikeris. Šitose knygose Hitleris atrodo ne tik kaip išprotėjęs maniakas, bet ir rengiasi užkariautų tautų masiniam genocidui, kad galėtų paruošti vokiečių tautai„gyvenamają erdvę“ kuria, pasak autorių,turi tapti visa planeta. Istorijos apie tai, kaip nacistai iš užkariautų tautų atims galimybę tobulėti ir vystytis, versti juos vergais,kolonizuoti jų žemes ir t.t paimtos būtent iš šių “puikių” knygų. Jeigu Trevoro-Roperio rašliava faktiškai vos tik išėjus buvo pripažinta kaip falsifikatas, tai su kitais dviem autoriais viskas buvo kiek sudėtingiau. Ne taip kaip Trevoras-Roperis, jie betarpiškai ir ne vieną kartą bendravo su Hitleriu.
Hermanas Raušningas 1930m. buvo vienas iš žinomų Dancigo nacionalsocialistų veikėjų ir pretendavo tapti NSDAP Dancigo miesto skyriaus lyderiu. Bet susipyko su DANCIGO miesto gauleiteriu Forsteriu. Jis buvo išmestas iš partijos ir 1938m. emigravo į Britaniją kur susidėjo su vokiečių [tikriau sakant žydų] literatais emigrantais. Čerčilio „Karinei partijai“ labai reikėjo tokio žmogaus kaip Hermanas Raušningas ir jis sutiko su jais bendradarbiauti ir pasirašė sutartį, kad parašys propagandinę knygą per kiek tik įmanoma trumpesnį laiką. 1939m. išėjo jo parašyta knyga, pavadinta „Kalba Hitleris“ su paantrašte „įtikinantys fiurerio pasisakymai apie pasaulio užkariavimą“. Knyga nedelsiant buvo išversta į daugumą Europos kalbų ir išleista 20-tyje Europos ir Amerikos šalių. Pagrindinė Raušningo propagandos kryptis buvo ta,kad Hitleris valdomas idėjos sunaikinti krikščionybę, kad Trečio reicho gilumoje bręsta planas apie ištisų tautų išnaikinimą, kad nacistai svajoja apie pasaulinį viešpatavimą. Be to, knygos autorius apkaltino fiurerį turint ryšių su masonais ir komunistais. Raušningo knyga prifarširuota iškraipytų frazių iš Hitlerio knygos „Mein Kampf“, Hitleriui priskirtais svetimais pasisakymais ir nacionalsocialistų priešų sugalvotais pasisakymais. Galutinai Raušningo „darbus“ demaskavo 1983m. šveicarų istorikas Volfgangas Henelis. Raušningo tvirtinimai,kad “jis daugiau nei šimtą kartų buvo susitikęs asmeniškai su Hitleriu“ buvo lengvai paneigti gausybe atsiminimų ir dokumentų, rastų vokiečių archyvuose-kad Raušningas – Dancigo senato vadovas – su fiureriu buvo susitikęs vos keturis kartus ir tai tik prie trečiųjų asmenų ir tik darbo reikalais ir niekada asmeniskai su juo nesikalbėjo. Henrio Pikerio „Hitlerio užstalės kalbos“ pirmą kartą buvo išleistos 1951m. vakarų Vokietijoje. Bet tai nulinės vertės jo darbas, nes jo visi atsiminimai buvo „patobulinti“ po karo, kada jis buvo britų karo belaisvis. Negalima atmesti ir tos galimybės, kad Pikerio atsiminimai išvis buvo pataisyti po karo ir „patobulinti“ britu žvalgybos įsakymu. Dėl to rimti istorijos tyrinėtojai apsieina be šito „istorijos darbo“. Bet užtat visokio rango publicistai su malonumu cituoja Hitlerio „atviravimus“ apie tai, kad reikia Ukrainą apsėti dilgėlėmis.
Taip pat plačiai žinomi taip vadinami „Hitlerio dienoraščiai“ pirmą kartą išspaudinti žurnale „Stern“ ir atseit parašyti paties Hitlerio. Šitie dienoraščiai 1983m. buvo demaskuoti kaip falsifikatai. Darant popieriaus cheminę analizę jo sudėtyje buvo rastas baliklis, kuris buvo pradėtas naudoti popieriaus gamyboje tik 1955m. Nežiūrint to, kad nei vienas rimtas mokslininkas nenaudoja šitų „darbų“ kaip rimtų argumentų, labai dažnai tokie „darbeliai“ praslysta į antifašistinę literatūrą. Būtent atsiradus tokiai literatūrai atsirado mitai apie slavų tautų nepilnavertiškumą ir rasinę Trečio reicho politiką
Šiaip už tokį komentarą (kaip ir už “Osvencimas: mitai ir faktai” komentarą) galima gauti ir baudžiaką. Tačiau aš bent jau manau, kad tiesa privalo būti atskleista. Jeigu mes nežinosime tikros istorijos, mes niekada negalėsime tiksliai įvertinti, dėl ko viskas dabar pasaulyje yra taip kaip yra. Ir toliau būsime tik avių banda, kuri tesugebės tik bliauti. Kol kas čia rašai apie masonus, iliuminatus, tuos piratus. Ir viskas su tuo yra tvarkoje, reikia tai įvardyti tikraisiais vardais. Bet yra kur kas rimtesnių dalykų netgi negu tai.
Manau, būtų pats laikas papildyti ir dar vienu svarbiu dalyku apie tai, kaip mus šiuo metu drožia ta slaptoji valdžia, kaip joja mums ant sprando. Jeigu mes šio dalyko neišsiaiškinsime, tai mes ir toliau gyvensime mele ir būsime durninami tų pačių veikėjų. Kaip jau išsiaiškinome, pasaulį valdo žydai. Ir čia nelabai buvo ir ką aiškintis. Seniems žmonėms, net kaimo pijokėliams tai seniausiai aišku.
Bet dabar vienas svarbiausių klausimų yra šis. Ar buvo Holokaustas ar jo nebuvo? Daugybė faktinių, dokumentinių įrodymų rodo, kad jo nebuvo, visa tai yra vienas didelis sovietinis arkliašūdis. Kitaip sakant, tai yra didžiausias XX amžiaus melas. Ne visokios pasakos ten apie plokščią Žemę, kad niekas Mėnulyje nebuvo ir t.t. Ne, visi šitie briedai yra stumiami pačių žydų, jog būtų nukreiptas dėmesys nuo tikro melo, kad žmonės būtų zombinami ir užteršti melagystėmis.
Siūlau perskaityti šią knygą: “Holocaust Deprogramming Course”. Ją nesunkiai rasite internete, tik gali tekti naudotis ne Google paieškos sistema. Ji irgi stipriai cenzūruojama jau, pavyzdžiui, įvedus “National Vanguard” jums net neišmes to puslapio pirmu rezultatu nei pirmame puslapyje, nei antrame. Jeigu po šios knygos perskaitymo nenorėsite tikrinti daugiau ir tikėsite toliau tą žydiška propaganda, tada jau jums pagalbos nebėra. Galite pradėti mokytis profesionaliai bliauti kaip avinai, nes būtent tokie ir bus avinai ateityje, kurių žydams dabar reikia. Jie ne šiaip sau siekia sumažinti baltųjų gimstamumą ir tuo pačiu didinti asocialų kiekį tarp baltųjų, nes, kaip pastebėsite, asocialai prisigimdo tų vaikų belekiek, jų negimdo tik protingi žmonės.
Paminėsiu kelis iš faktų (jie rašomi ir toje knygoje, taip pat yra krūvos patikimų šaltinių kitur), kurie rodo, kad Holokausto niekaip negalėjo būti:
1. Kaip čia išeina, kad kas mėnesį koncentracijos stovyklose lankęsi Raudono Kryžiaus darbuotojai nerado jokių Holokausto ženklų? Po to žydukai sufabrikavo, kad neva jie kažką žinojo, bet bijojo papasakoti tiesą: https://www.nytimes.com/1996/12/19/us/red-cross-admits-knowing-of-the-holocaust-during-the-war.html . Čia yra totali nesąmonės, nes kodėl tarptautinė organizacija turėjo kažko bijoti? Taip pat, savaime aišku, jokių šaltinių į tą jo “žinojimą” apie Holokaustą nėra.
2. Kaip čia dabar suprasti, kad dujų kamera buvo Aušvice pastatyta prie pat kremavimo krosnies? Matyt, vokiečiai labai norėjo išlėkti į orą su visu pastatu.
3. Kaip suprasti, kad tose “dujų kamerose” iškart po karo maudėsi amerikiečių ir rusų karininkai? Aišku, ne dujomis, o vandeniu. Nes ten iš tikrųjų dušai ir buvo.
4. Aiškino, kad Aušvice sudegino 4mln. žmonių, po to skaičius 1988 metais pamažino iki 1,5mln. Žmogui sudeginti reikia apie 50kg anglies. Per visą karo laikotarpį į Aušvisą buvo atvežta tik apie 2100 tonų anglies. Su tokiu kiekiu (aišku, žiemą visi šaltų) anglies įmanoma sudeginti daugiausia 42000 žmonių, o ne 1,5mln. Tokiam kiekiui žmonių sudeginti būtų reikėję atsivežti 75000 tonų anglies. Taip pat kremavimo krosnyje žmogaus kūnas sudega per 3h. Per penkerius metus Aušvice būtų buvę įmanoma teoriškai sudeginti daugiausia 58400 žmonių per visą karą, jeigu tos keturios krosnys būtų dirbusios non-stop 24/7. Aišku, taip praktikoje niekada nebūna. Reikia ir valyti krosnis, ir remontuoti. Tad vargu, ar tos krosnys sudegino iš viso bent 30000 žmonių.
5. Kai sovietai artėjo iki Aušvico, jame buvo 65000 kalinių. Vokiečiai pasiūlė jiems trauktis arba likti vietoje. 60000 žmonių traukėsi su vokiečiais. Jeigu vokiečiai buvo tokie žiaurūs ir bjaurūs, kodėl absoliuti dauguma kalinių rinkosi vokiečių, o ne sovietų pusę?
6. Kodėl vadinamąsias “mirties” stovyklas rado tik sovietai, bet ne amerikiečiai su savais sąjungininkais? Sovietai “išlaisvino” aštuonias pagrindines stovyklas, o amerikiečiai su sąjungininkais – dvylika. Visa ta nesąmonė apie dujų kameras yra sugalvota sovietų. Nepamirškite, kad sovietai lygiai taip pat ir Katynės žudynes bandė sukrauti ant Reicho ir būtent tas pats Raudonasis Kryžius, kuriam vokiečiai leido atlikti tyrimą dėl Katynės, po to įrodė, kad sovietai visiems melavo. Galbūt šitas melas buvo skirtas dar ir tam, kad pasaulio dėmesys būtų nukreiptas nuo sovietų vykdomų nusikaltimų gulaguose ir Sibire?
7. Ar statai žmonėms teatrus, baseinus, ligonines, gimdymo namus, bibliotekas, skiri aukles, iš Berlyno siunti geriausius to meto pasaulio chirurgus gydyti, jeigu tavo tikslas yra masiškai žudyti žmones? Tikrai ne. Tose stovyklose tiems belaisviams būdavo net mokamos algos, už kurias galėjo ten pirkti ką norėjo. Vienas iš tokių pirkinių buvo prostitutės. Šneka, kad ten jų paslaugomis daugiausia naudodavosi SS karininkai, bet tai yra nesąmonė. SS karininkai už bet kokius seksualinius ryšius su belaisviais būdavo griežtai baudžiami, tad tikėtina, kad tomis prostitutėmis naudojosi patys belaisviai.
8. Žydai nuo 1933 metų skelbia duomenis apie žydų skaičių pasaulyje. Šis jų almanachas laikomas patikimu šaltiniu. Nužudžius 6mln. žydų, jų skaičius turėjo nuo 15,5mln. sumažėti reikšmingai iki 1948-ų metų. Tačiau ne tik nesumažėjo, bet dar ir padidėjo.
9. Kai statoma dujų kamera, durys yra ne medinės, o plieninės ir labai gerai hermetizuotos kartu su sistema šildyti patalpas, kad Zyklon B granulės pereitų į dujinę formą. Po to turėjo būti kažkoks mechanizmas neutralizuoti tas dujas, kad karininkai patys nenusinuodytų. Nei šildymo, nei mechanizmo neutralizuoti dujoms nei vienoje stovykloje nebuvo. Kas buvo rasta, tai sovietų negrabiai išdaužyta skylė, apkalda medinėmis papuvusiomis lentutėmis, per kurias, pasak jų, Reicho karininkai mėtė Zyklon B flakonėlius žmonėms žudyti. Atsimenu, buvau ekskursijoje Osvencime ir kažkas klausė, kaip ten žydai pro tokias medines duris nepabėgdavo jų pirma neišlaužę. Tai svaigo, kad prie durų stovėjo sargybinis, kuris visus bandančius bėgti neva nušaudavo. Aha, o kaip sargybinis nuo tų dujų nepadvėsdavo? Ir šiaip, vienu metu naikinant tūkstančius žmonių tame kambariuke, visiems grūdantis ir bėgant, tas sargybinis būtų sumindytas gyvas. Anksčiau ar vėliau dėl tokių dalykų žmonės stovyklose būtų sukilę ir viską ten išdaužę. Bet ne tik nesukilo, bet dar ir smagiai leido laiką prostitučių draugijoje, sporto varžybas organizuodavo (sportiniai renginiai įrodymas, kad juos ten ir gerai primaitindavo, o ne 600kcal davinukus į dieną duodavo), vaidindavo choruose, žiūrėdavo filmus, knygas skaitydavo. Beveik sanatorija, sakyčiau.
10. Holokausto tematika yra tai, dėl kurios žmonės yra baudžiami, persekiojami, jeigu apie tai “neteisingai” šneka. Draudžiama istorikams objektyviai tirti šį reiškinį. Draudžiama žmonėms tai kvestionuoti. Už bet kokį bandymą tyrinėti ar kvestionuoti baudžiama didelėmis baudomis ar net kalėjimu. Ar tai nėra akivaizdus įrodymas, jog tai yra viena didelė šūdo krūva? Tiesai išsaugoti nereikia jokių draudimų. Jeigu žydai būtų iš tikrųjų žudyti ten kaip jie patys dabar teigia, tai jie patys dabar ne šiaip nedraustų, o kiekvienam mokyklinukui ir pirmakursiui universitete lieptų rasti dar daugiau “nacių” žiaurumo įrodymų. Organizuotų kolektyvinius darbelius šia tema kaip kolūkiuose žmonės dirbdavo. Bet jie to nedarė, nes, jeigu būtų dabar tai rimtai ištirta, būtų nustatyta, kad visas Holokaustas yra melas.
11. Per Niurnbergo tribunolą kai kurie Reicho karininkai davė parodymus apie Holokausto buvimą ir vadinamąsias žudynes, bet jie buvo žiauriai kankinami ir priversti duoti tokius parodymus. Ne visi sugebėjo atlaikyti.
Ir yra dar daugybė visokių faktų bei požymių, kad Hitleris tų žydų sistemingai tikrai nežudė. Jis rado kur kas efektyvesnius būdus išnaikinti masonus šalyje ir jam tą padaryti, panašu, pavyko. Tik dėl šios priežasties ir buvo viskas susukta taip, kad Hitleris būtų išprovokuotas karui pradedant 58000 vokiečių civilių žudynėmis Danzige (dabartinis Gdanskas). Šiaip ar taip jis karo nenorėjo. Kai nori karo, nesiunti dešimčių taikos pasiūlymų kitoms šalims prieš karą ir jo pradžioje. Bet Hitleris nebuvo kvailas ir matė, kad, jeigu jis nepradės puolimo, tada Reichas bus sunaikintas dar iki kokių 1941-ų metų. Tad jo puolimas buvo gynybinio tipo tikintis ištempti pakankamai, sugebėti apsiginti ir po to išsiderėti adekvačias taikos sąlygas nesunaikinant nacionalsocialistinės Vokietijos. Bet žydai norėjo sunaikinti Vokietiją bet kokia kaina, todėl sukišo kone visus valdomus resursus šiai vienai valstybei sunaikinti. Ko jis galbūt nenumatė, tai kiek galėjo būti karininkų jo paties armijoje, kurie parazitavo ir skleidė melagingą informaciją Hitleriui apie padėtį fronte. Melaginga ir netiksli informacija yra viena iš priežasčių, kodėl Hitleris Rytų fronte patyrė fiasko. Jeigu būtų gavęs teisingą informaciją, greičiausiai tos nesąmonės su Stalingradu ar Kursku nė nebūtų įvykę.
Kad buvo nužudyta tų žydų, tai faktas. Bet jie nebuvo statistiškai reikšmingiau žudoma tauta nei kitos. Todėl jų mirčių sureikšminti nereikėtų. Negana to, koncentracijos stovyklose žydų net nebuvo dauguma. Lenkijoje tai paprastai būdavo Lenkijos karo belaisviai. Kitose šalyse irgi panašiai – tų šalių vietiniai karo belaisviai. Aišku, nereikia neigti, kad tose stovyklose mirė daug žmonių. Jų mirė, bet to priežastis buvo šiltinės epidemija. Ir vokiečiai tam sutvarkyti skyrė didžiulius resursus ir mokslinius pajėgumus. Visų pirma, jau naudojo Zyklon B drabužiams dezinfekuoti, po to vokiečiai pradėjo dezinfekuoti drabužius mikrobangų krosnelės principu. Tai yra, vokiečiai sukūrė mikrobanges dar anksčiau negu jos atsirado pasaulyje.
Dar apie Pirčiupių tragediją pridėsiu vieną versiją. Matote, aš netoli nuo to kaimo esu kilęs. Ir žmonės šneka kartais. Tai jie šneka tokius dalykus, kad ten kaimą degino visai ne vokiečiai, o sovietų partizanai, apsimetę Reicho karininkais. Visų pirma, jie to kaimo iškart nedegino. Jie pirma jį išplėšė ir tik tada sudegino. Tai grynai yra sovietinė taktika. Kam to reikėjo? Matyt, gavo įsakymą iš aukščiau padaryti taip, kad sovietai būtų bent kiek palankiau vertinami negu vokiečiai. Vokiečiai visur buvo vertinami palankiai, nes jie nebuvo tokie niekšeliai kaip sovietai. Bet šiaip iš tos serijos. Su žmonėmis nekuri gero ryšio, nedalini vaikams saldumynų tam, kad po to juos sudegintum.
Galiausiai taip, sutikime, kad vokiečiai naudojo tą prievartą. Bet jų kalinimo sąlygos buvo kur kas labiau civilizuotos nei sovietų. Vokiečių tas stovyklas tikrino tarptautinės organizacijos, kai sovietų gulagų netikrino niekas. Visgi kai kuriems žmonėms, matyt, tas kalinimas per karą (ypač tiems, kurie tingėjo dirbti visą gyvenimą, parazitavo kitų sąskaita) skamba dar baisiau negu jų gyvų sudeginimas krosnyse ar marinimas dujų kamerose.
Dar reikėtų ir kitas versijas rimtai įvertinti:
1. Šneka, kad Hitleris neva norėjo užvaldyti pasaulį. Bet čia yra žydų pasaka. Paprastai kitą tepi tuo pačiu, kuo ir pats smirdi, ar ne? Pagal nacionalsocializmo idealogiją kažkoks pasaulio užvaldymas yra visiškai nesuderinamas. Ir kas jau kas, Hitleris buvo tikras nacionalsocialistas, jis pats tą programą ir parašė, sistemino ir po to su savo sąjungininkų dėka ją įgyvendino.
2. Šneka, kad Hitleris kažkur tai pabėgo neva. Pirma, kaip jis galėjo pabėgti, kai jo bunkeris jau beveik buvo apsuptas sovietų, jau pačiame bunkeryje girdėjosi sprogdinimai? Antra, Hitleris pernelyg tikėjo savo idėjomis, kad jas taip imtų ir išduotų. Jis nusižudė kartu su savo žmona Eva Braun, kurią jis vedė prieš pat jų mirtį. Matyt, pati Eva norėjo ištekėti už Hitlerio. Jis nusižudė, nes puikiai žinojo, kaip ketinama jį suimti, po to išniekinti. Himleris taip pat nusišovė. O štai dr. Paul Joseph Goebbels nusižudė kartu su žmona ir visus vaikus nužudė. Jeigu jie ėjo tokiu keliu, reiškia, jie puikiai matė, kas būtų, jeigu juos suimtų gyvus. Ir iš tikrųjų, beveik visi Reicho karininkai, vadai per Niurnbergo tribunolą buvo kankinami, jog po to duotų “teisingus” parodymus.
Tad reikia suprasti štai ką. Mums meluoja ne tik su šituo Covid idiotizmu, bet ir su Holokaustu meluoja mums ištisus dešimtmečius. Ar nebus taip, jog žydai išdrįso prastumti šitą Covid durnystę tik todėl, kad pamatė, jog niekas rimtai nedrįsta jiems pasakyti, kad Holokaustą būtina ištirti, o ne toliau malti šūdą ir iš to apiplėšinėti niekuo dėtus žmones? Realiai kas per karą labiausiai nukentėjo, tai vokiečiai. Trys milijonai moterų buvo išprievartautos sovietų. Taip pat, vertinant, kad 1939 metais buvo 86mln. gyventojų Vokietijoje, o dabar yra apie 83mln., tai greičiausiai per karą tų vokiečių buvo nužudyta apie 10mln. iš viso.
Ir dar šiek tiek apie patį nacionalsocializmą. Žydai labai daug pinigų sukišo bent jau mūsų šalyje, kad nacionalsocializmas būtų prigretintas prie komunizmo ar sovietinio socializmo (t.y. marksizmo, leninizmo). Nebūčiau kaip tas kurmis, jeigu neturėčiau Lenino raštų ir nebūčiau jų perskaitęs. Ir nebūčiau tikras kurmis, jeigu nebūčiau perskaitęs, ką Hitleris apie tai šnekėjo bei ką dr. Paul Joseph Goebbels, iš kurių pastarasis buvo tas, kuris geriausiai aiškino, kas yra nacionalsocializmas ir kuo tai skiriasi nuo sovietizmo.
Paprasčiausiai nacionalsocializme niekas neatiminėja privačios nuosavybės, t.y. rinkos ekonomika veikia iš tikrųjų. Ir net geriau nei dabartinė. Užuot būtų spausdinami pinigai reguliariai ir pučiama infliacija, vokiečiai stengėsi vietoje to pinigus spausdinti tik tiek, kad šie padengtų realiai sukurtas prekes ir paslaugas. Pats Hitleris yra sakęs, kad kiekviena markė turi būti padengta arba preke, arba paslauga. Tokia ekonominė sistema yra ir logiška, ir sąžininga. Kaip gali pinigus štampuoti, jeigu jie niekuo nėra pagrįsti? Hitlerio sistemoje kitas dalykas, kuris išeina, yra dar ir tas, kad nebetenka prasmės visokios paskolos su procentais. Tai reiškia, kad visokios spekuliacjos net sistemiškai taptų neįmanomos, ir milijardieriai negalėtų užsiveisti per visokias dirbtinai sukeltas krizes. Kad akcijų pirkimas galėtų egzistuoti, tai faktas. Tačiau akcijos nupirkimas ir jos tolesnis pardavimas už didesnę kainą greičiausiai būtų draudžiamas ir baudžiamas, nes akcijos paskirtis būtų tiesiog įgyti dalį nuosavybės ir gauti papildomus pinigus per nuosavybę, pavyzdžiui, dividendų forma, kurie eitų tiesiogiai iš įmonės pelno.
O kaip veikia dabartinė ekonominė sistema? Iš tiesų, dabartinė sistema yra panaši į komunizmą, tik tai ne taip greitai įvyksta. Per infliaciją, per pinigų spausdinimą ir krizių organizavimą žydai po truputį užvaldo vis daugiau ir daugiau pasaulio. To rezultatas yra tas, kad žmonės yra įsukami į besaikės konkurencijos ratą. Bet kai jie dirba, realiai jie nieko kokybiško sukurti negali, nes skubama per daug ir judama į niekur. Tad ką žmonės ima daryti? Dirba atmestinai, nes žino, kad už kokybišką, kūrybingą ir visiems naudingą darbą jiems niekas neatsidėkos. Tai yra, žmonės, žinodami, kad gaus kokią nors algelę, tiesiog dirbs kiek įmanoma mažiau, sieks minimaliai kažką padaryti, ir tą algelę gaus. Nacionalsocializme žmogus greičiausiai gautų už darbą kažkokį bazinį užmokestį, kuris būtų pakankamas pragyvenimui, bet, jeigu šis norėtų uždirbti daugiau, pati sistema jam leistų ir dirbti daugiau tol, kol jo tas dirbimas būtų naudingas ir jam, ir kitiems susijusiems visuomenės nariams su tuo asmeniu. Todėl nenuostabu, kad vokiečiai yra pirmi, kurie sukūrė mikrobangų principu veikiantį drabužių dezinfekavimą, kas iš esmės yra pirmoji pasaulyje mikrobangų krosnelė.
Kitas svarbus nacionalsocializmo aspektas yra požiūris į supančią aplinką. Žydai skatina besaikį vartojimą, ko rezultatas – privisę per daug nereikalingų žmonių, kurie patys savęs nesugebėtų išlaikyti (nutrauktum tiekimą Afrikai – jie ten natūraliai pradėtų dvėsti), taip pat užteršta visa planeta. Nacionalsocializme, kadangi pagrindinę vertę turi individo darbas, tai žmogui apsimokėtų ieškoti kuo daugiau visuomenei naudingų būdų padaryti kuo daugiau. Tai aplinkosauga visiems kaip ir patinka ir čia kone kiekviena įmonė, kiekvienas individas stengtųsi kažką gero padaryti dėl aplinkos, nes tai irgi kurtų vertę. Tuo tarpu žydiškoje ekonomikoje dirbti daugiau neapsimoka. Jeigu dirbsi daugiau, tai gausi tą pačią algą ir tave užkraus papildomais darbais, nes matys, kad patempi.
Ir pagrindinis nacionalsocializmo aspektas yra turbūt matymas, kad kiekvienas individas, kiekviena visuomenė turi tobulėti ir vertinti tai, ką ji iki tol sukūrė, kokios yra tos visuomenės šaknys. Taigi, iškeliama tikslo ir vizijos būtinybė. Nacionalsocialistas suvokia, kad žmogus be tikslo yra niekas. Lygiai taip pat valstybė be tikslo, be vizijos yra niekas ir pasmerkta žlugti. Hitleris tą matė, vokiečius link to nuvedė ir to rezultatas yra tas, kad vos per šešerius metus iš ubagyno Vokietija tapo galingiausia valstybe Europoje su aukščiausiu pragyvenimo lygiu pasaulyje tuo metu. Ir dar dabar vokiečius stipriai veikia Hitlerio palikimas. Jų automobiliai, technologijos ir kitos prekės yra rezultatas to, ko vokiečius išmokė Hitleris. Bet šis rezultatas dabar pas juos blėsta ir, jeigu vokiečiai nieko nekeis, jie virs tinginių ubagynu, kuriame viską pradės naikinti susirinkę visokie atvykėliai.
Labai daug mitų buvo prikurta apie nacionalsocializmą, kažkoks žydukas tai pavadino paniekinamai “nacizmu”. Bet tai joks nacizmas. Tai yra sveika sistema bet kokiai visuomenei. Kas svarbiausia, tai ji dinamiška, tinka ne tik vokiečiams. Tai yra, jeigu lietuviai norėtų staiga vadovautis nacionalsocializmu, tai nereikštų, kad staiga visi pradėtume garbinti Hitlerį, statyti jam paminklus. Tai reikštų paprasčiausiai, kad turėtume susikurti savo kaip šalies realistišką viziją, jos siekti, o į valdžią turėtų pakliūti tie, kurie iš tikrųjų gebėtų valdyti, o ne maltų šūdą.
Dar daug kas kaltina Hitlerį autoritariniu režimu. Tame kažkiek tiesos yra, bet nereikia labai ir meluoti. Hitleris buvo išrinktas, po ko jis, aišku, savo galias pasididino. Demokratijos toje šalyje buvo ne per daugiausia, bet reikia suprasti tą faktą, kad tuo metu Vokietijoje knibždėte knibždėjo visokių smulkių niekšelių, tie patys žydai suko intrigas. Ar demokratija būtų buvusi pajėgi susitvarkyti su tomis problemomis? Vargu, nes į institucijas kaip mat būtų infiltravęsi visokie žydai. Visgi nacionalsocializmas nereiškia, kad būtinai turime atsisakyti demokratijos. Viso labo tai yra socialinė ir ekonominė sistema, o ne valdymo santvarka. Kažkiek valdymo formai tai darytų įtaką, bet greičiausiai, jeigu mes norime turėti demokratiją, tai pirmiausia pritaikytume visiems valdžios pareigūnams (politikai, biurokratai, visokie patarėjai ir kiti) tam tikrą filtrą. Į tą filtrą įeitų koks nors intelekto patikrinimas, gebėjimas laikytis esamos vizijos arba formuoti dar geresnę viziją šaliai. Filtras būtų paremtas moksliniu principu ir jį greičiausiai pati visuomenė galėtų nustatyti vėlesniuose raidos etapuose. Pagal tą filtrą atsisijotų kandidatai ir tada jau iš kandidatų žmonės rinktųsi tai, kas jiems labiausiai patinka. Demokratija suvaidintų tiesiog užtvirtinimo vaidmenį. Vis tiek geriau būti vedamam to žmogaus, kuris mums patinka, negu to, kuris mums nepatinka, net jeigu pastarasis ir žino ką daro. Geriau būti vedamam to, kuris mums ir patinka, ir žino ką daro. Tokia valdymo forma nebūtų demokratija. Tai būtų meritokratija, kas yra daug geriau nei primityvi demokratija. Bet meritokratija nedraustų individui įgyti reikiamas savybes ir pačiam bandyti patekti į valdžią. Pilnai įgyvendintame nacionalsocializme dar nuo mokyklos laikų būtų pastebėti patys gabiausi ir jie būtų nukreipiami tapti geriausiomis savo versijomis.
Aišku, pradiniuose etapuose reikėtų kažkokios griežtesnės tvarkos, kurios metu būtų suformuota efektyviai veikianti sistema. Tokią viziją, kiek suprantu, turėjo ir pats Hitleris. Bet dėl laiko trūkumo ir užplūdusio karo jis to įgyvendinti nespėjo. Bet sprendžiant pagal tai, ką laimėtojai padarė su Vokietija (įkūrė savo karines bazes, perskėlė Vokietiją į dvi dalis, po to užplūdo masine propaganda), tai greičiausiai Hitleris buvo sukūręs tą sistemą, bet sąjungininkai tolesnę jos tąsą tiesiog sustabdė, sudraskė į skutelius. Tad išeina, kad žydai mums prisvaigo ir apie nacionalsocializmą.
Ir dar pasidalinsiu kitu pastebėjimu. Siūlau perskaityti šį straipsnį, kad būtų dar aiškiau: https://nationalvanguard.org/2021/07/what-if-the-jews-succeed/ . Tarkime, žydai su visa savo satanistine kabala laimi ir iš tikrųjų užvaldo pasaulį, sukuria savo trokštamą tvarką. Kaip manote, kaip tada mes gyventume? Tame straipsnyje aprašoma gan aiškiai viskas. Čia paminėsiu kelias esmines mintis:
1. Gyventume dar šūdiniau negu gyvenome SSRS. Būtų gulagai, būtų žmonių žudymas ir išnaudojimas dar didesnio masto.
2. Kadangi patys žydai dažniausiai nesugeba nieko sukurti, o tik parazituoja, jie ir patys imtų blogiau gyventi negu gyvena dabar. Žmonės SSRS modelyje praranda bet kokį kūrybiškumą, motyvaciją kažko siekti, priešingai nei nacionalsocialistinėje visuomenėje. SSRS modelyje žmonės stengtųsi dar mažiau negu dabartiniame, taigi pagaminama produkcija būtų ir mažesnė, ir mažiau kokybiška.
3. Įvykus antram punktui, žydai imtų ieškoti kaltų. Tai vykdytų pirmą punktą, o po to atsigręžtų vieni į kitus ir pradėtų pjautis tarpusavyje. Jie vieningi yra tik tol, kol viskas yra gerai. Bet, susidūrus su sunkumais, žydai pradeda vieni kitus pjauti. Tai nebūtų pirmas kartas istorijoje, toje pačioje Biblijoje yra užfiksuota pilna istorijų, kaip jie vieni su kitais pykstasi, pjauna vieni kitus, savo brolius parduoda į vergovę ir t.t.
4. Žmonija tiesiog išnyktų arba, geriausiu atveju, nusitrenktų į akmens amžių.
Tai va tokios tokelės. Norite, kad jūsų vaikai gyventų dar blogiau nei bliaunantys avinai – neklausykite to, ką čia surašiau. O jeigu norite kažką keisti, tada būtų pats laikas kažką ir pradėti. Su nacionalsocializmu yra gerai dar tai, kad nebūtina užimti visos valstybės, jog jį būtų galima įgyvendinti praktikoje (aišku, valstybės valdymas pagal šiuos principus yra visada daug geriau ir spartina visko progresą kaip parodė Reichas). Realiai jį galima įgyvendinti čia ir dabar, kiekvienam. Štai pavyzdys. Tarkime, jūsų tėvai turi hektarą galimos dirbti žemės ir ji tuščia. Sovietizme tokia žemė būtų “nacionalizuota” (t.y. pasigrobtų žydukai, sėdintys viršuje), visi būtų suvaryti į kolūkius ir dirbtų bendrai dėl kažkokios žydiškos fantazijos, tokios kaip “statyti šviesų komunistinį rytojų”. Nacionalsocializme viskas praktiška – daroma čia ir dabar. Iš jūsų tėvų tos žemės niekas neatiminėtų ir neturėtumėte. Bet galėtumėte susitarti, kad tėvai, jūs su šeima atvyksite sodinti bulvių ir jas po to nusikasti. Su sąlyga, kad po to pagal realų indėlį į darbą pasidalinsite tomis bulvėmis. Ir šitaip turite bulvių visiems metams ar daugiau, dar parduoti galite ir vėl atitinkamomis proporcijomis pasidalinti pinigus. Štai čia būtų nacionalsocializmas. Sovietizme kokie sovietai tas bulves parduotų ir nusodintų gautus pinigus savose kišenėse. Arba kitas aspektas iš nacionalsocializmo. Pavyzdžiui, turite sesę, kuri neseniai pagimdė vaiką. Tai padėkite jai pažiūrėti vaiką, jeigu patys turite laisvo laiko, kad ši greičiau atsigautų, galėtų, pavyzdžiui, per tą laiką mokytis kokio nors įgūdžio, amato. Su sąlyga, kad ta sesė kitą kartą jums padės, kai gims jūsų šeimoje vaikas. Tokiu būdu realiai viena šeima net gali atmušti labai daug žydų finansinių čiuptuvų nuo savęs. 100% nepriklausomybės nepasieksite, bet pasieksite tiek nepriklausomybės, kur likusi priklausomybė jau bus tokia, kurios žydai prieš jus nenaudos (bent jau ne iškart, normaliomis sąlygomis), nes reikštų, kad jie patys save irgi taip apšiks. Bet jeigu turėsite daug tuščios žemės, kurią galite kartu dirbti, bet pirksite bulves “Maxima”, o su žeme nieko nedarysite, tai sveikinu – palaikote tokiu atveju žydišką ekonominę sistemą ten, kur galite save išlaisvinti nuo jos.
Markas Veberis
Beveik kiekvienas yra girdėjęs apie Osvencimą (vakaruose Osvencimas dar vadinamas Ausšvicu), stovyklą, kurioje,
kaip yra teigiama, antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta daug kalinių.
Tikint plačiai išsikerojusia nuomone, Osvencimas buvo pats didžiausias žydų žudymo centras.
Tačiau ši žiauri Osvencimo reputacija neatitinka faktų.
Mokslininkai nesutinka su holokausto istorija
Daugumos nuostabai, vis daugiau ir daugiau istorikų ir inžinierių paneigia šiandien pripažintą, visuomenėje nusistovėjusią
Osvencimo istoriją. Šie mokslininkai neneigia fakto, kad dauguma žydų buvo deportuojami į Osvencimo stovyklą ir kad ten jie
dažniausiai mirdavo nuo infekcinių ligų. Be to, dar egzistuoja įtikinami faktai, kad Osvencimas visiškai nebuvo žydų žudymo centru, o ir dujų kameros yra tik mitas.
Osvencimo stovyklos
Stovyklų kompleksas Osvencime buvo įkurtas 1940m. centrinėje Lenkijos dalyje.
Nuo 1942m. iki 1944m. ten buvo deportuota daug žydų.
Pagrindinė stovykla buvo vadinama Osvencimas, Birkenau arba Osvencimas 2, kuris tariamai buvo pats didžiausias ir pagrindinis
genocido centras, o pramoniniai centrai Monovicas arba Osvencimas 3 užsiėmė anglies ir benzino gamyba. Be to, aplink buvo daugiau mažesnių stovyklų, priklausiusių Reicho karo pramonei.
Keturi milijonai aukų?
Pokariniame Niurnbergo tribunole sąjungininkai teigė, kad vokiečiai Osvencime nužudė keturis milijonus žmonių. Toks skaičius,
sugalvotas sovietinių komunistų, buvo ilgą laiką besąlygiškai priimtinas. Pvz. Šis skaičius dažnai pasirodydavo didžiausiuose
Amerikos laikraščiuose ir žurnaluose. (1)
Šiandien nei vienas rimtas istorikas, net ir tas, kuriam priimtina oficiali genocido versija, netiki tokiais duomenimis.
Izraelio holokausto istorikas Jehuda Baueris 1989m. teigė: “Laikas pripažinti, kad tas skaičius, keturi milijonai, yra tik sukurtas mitas”.
1990m. spalį Lenkijos valstybinis Osvencimo muziejus ir Izraelio holokausto tyrimų centras “Jad-vashem”
netikėtai pareiškė, kad Osvencimo stovykloje greičiausiai mirė apie milijonas žmonių (ir ne tik žydų.)
Nė viena iš minėtų organizacijų taip tiksliai ir nepasakė, kiek tiksliai žmonių buvo nužudyta Osvencime ir kiek jų buvo nužudyta
dujų kamerose. (2) Įžymus holokausto istorikas Džeraldas Reitlingeris teigia, kad Osvencime žuvo maždaug 700 000 žydų.
Taipogi neseniai, kito holokausto istoriko Žano-Klodo Presako
nuomone, ten žuvo apie 800 000 žmonių, iš kurių 630 000 buvo žydai. Nors skaičiai ir buvo pataisyti, duomenys taip ir liko
neišaiškinti ir netikslūs iki galo, ir tai rodo, kad holokausto istorija ilgą laiką buvo nuolat keičiama.
Kvaili pasakojimai
Vienu metu visai rimtai buvo teigiama, kad Osvencime žydai buvo žudomi elektros srove. Amerikos laikraščiai, cituodami tariamą
liudininką iš sovietų sąjungos, kuris išgyveno stovykloje, 1945m. JAV spaudoje teigė, kad vokiečiai Osvencime metodiškai žudė
žydus elektros konvejeryje, kuriuo vienu metu buvo galima užmušti kelis šimtus žydų, o po to juos transportuoti į kremavimo
kameras. Buvo teigiama, kad jie akimirksniu sudegdavo, o jų pelenai buvo naudojami, kaip trąšos, tręšti netoli esantiems laukams ,
kuriuose augo kopūstai. (4)
Be to, vyriausiasis Amerikos pusės kaltintojas Niurnbergo procese Robertas Džeksonas teigė, kad vokiečiai naudojo „neseniai išrastą įrengimą, galintį akimirksniu garais paversti 20 000 žydų, iš kurių nelikdavo jokio pėdsako”. (5) Šiandien tokiais pasimanymais
nepatikėtų joks rimtas mokslininkas ar apsišvietęs žmogus.
Heso „prisipažinimas”
Pagrindinis holokausto dokumentas yra 1946m. balandžio mėn. 5d. Rudolfo Heso (buvęs Osvencimo stovyklos komendantas)
„prisipažinimas”, kuriuo remdamiesi teikė kaltinimus Amerikos atstovai Niurnbergo procese. (6)
Nors šis dokumentas ir dabar pateikiamas kaip įrodymas, kad Osvencimas buvo genocido stovykla, iš tikrųjų šis dokumentas yra netikras įrodymas, išgautas naudojant žiaurius kankinimus.
Praėjus daug metų po karo Britų karo žvalgybos karininkas Bernardas Klarkas pasakojo, kad jis ir penki jo kareiviai kankino buvusį stovyklos komendantą, norėdami išgauti iš jo „prisipažinimą”. Britų karininkas net pacitavo Rudolfo Heso žodžius, kuriais jis atsakė po kankinimų ir tardymų: “Taip, teisingai, aš pasirašiau po „prisipažinimu”, kad aš nužudžiau 2,5 milijono žydų. Aš taip pat
galėjau prisipažinti, kad nužudžiau 5 milijonus žydų. Tiesiog yra būdai, kurių pagalba galima išgauti bet kokius prisipažinimus,
nesvarbu, ar jie teisingi, ar ne”. (7)
Netgi tie istorikai, kurie tyrė holokausto nusikaltimus teigia, kad daugelis R.Heso „prisipažinimų” buvo melagingi. Bent jau dėl vienos priežasties, kad joks save gerbiantis istorikas šiandien jau nebeteigia, kad Osvencime buvo nužudyti 2,5 ar 3 milijonai žydų.
Be to, Heso „prisipažinimuose” teigiama, kad 1941 metų vasarą Belzeko, Treblinkos ir Volzeko stovyklose dujų kamerose buvo naikinami žydai. Teiginys apie Volzeko stovyklą yra visiškai išgalvotas, nes tokia stovykla niekada neegzistavo. Apie Volzeko stovyklą daugiau neaptinkama jokių duomenų jokioje literatūroje apie holokaustą. Be to, visi tie istorikai, kurie tiki holokausto legendomis
jau sako, kad žydų naikinimas dujų kamerose Osvencimo, Treblinkos ir Belzeko stovyklose prasidėjo tik 1942 metais.
Trūksta dokumentų, įrodančių kaltę
Po karo sąjungininkai konfiskavo daug dokumentų, susijusių su Osvencimo stovykla. Nė viename iš tų dokumentų
negalima rasti jokio genocido plano nei programos. Kalbant apie faktus, neįmanoma rasti jokių dokumentų, įrodančių kaltę.
Nedarbingi žydai – kaliniai
Labai dažnai yra teigiama, kad visus žydus, kurie negalėjo dirbti, iš karto nužudydavo. Teigiama, kad netgi mažus vaikus, senukus,
ar nusilpusiuosius naikindavo dujų kamerose iš karto po atvykimo į stovyklą, o tie kurie likdavo dirbti, buvo mirtinai nukankinami.
Bet iš tikrųjų liudijimai rodo, kad labai didelis skaičius atvežamų žydų buvo nedarbingi. Kaip rodo dokumentai, jų niekas iškart nežudydavo. Pvz .1943 metų SS darbo resursų padalinio vado telegramoje buvo rašoma,
kad iš 25 000 žydų – kalinių Osvencime darbingi buvo tik 3 581 ,o visi kiti, apie 86%, buvo nedarbingi. (8)
Šį faktą taip pat įrodo ir stovyklų sistemos viršininko Osvaldo Polo 1944 metais rašytas raportas “apie saugumo priemones
Osvencime” SS vadui Heinrichui Himleriui. O.Polas jame rašė, kad stovyklų komplekse Osvencime buvo 67 000 žmonių,
iš kurių 18 000 buvo hospitalizuoti arba nedarbingi. Birkenau stovykloje, tariamai pagrindiniame žudymo centre,
buvo 36 000 kalinių, daugiausia moterys, iš jų apie 15 000 buvo nedarbingi. (9)
Šie du dokumentai niekaip nesiderina su propaguojama holokausto politika Osvencime .
Liudijimai rodo ir tai, kad stovykla Birkenau buvo skirta nedarbingiems ar laukiantiems perkėlimo į kitas stovyklas. Tokias išvadas
padarė Arturas Butcas iš šiaurės – vakarų universiteto, kuris dar teigia,
kad tai ir buvo tokio didelio mirtingumo Birkenau stovykloje priežastis. (10)
Istorijos profesorius žydas Arno Majeris savo knygoje apie „galutinį sprendimą” teigia, kad daugiau žydų stovyklose mirė
nuo infekcinių ligų, nei jų buvo nužudyta.(11)
Ana Frank
Ko gero pati įžymiausia Osvencimo kalinė buvo Ana Frank, kuri tapo įžymi savo gerai žinomo dienoraščio dėka.
Bet, ko gero mažai kas žino, kad ji ir jos tėvas Otto Frank „išgyveno”
Osvencimo stovykloje kaip ir tūkstančiai kitų žydų.
Ši penkiolikmetė mergaitė ir jos tėvas į Osvencimą buvo deportuoti iš Olandijos 1944 metais. Po kelių savaičių,
prasiveržus tarybinei kariuomenei Ana buvo evakuota į Bergen-Belzeno stovyklą, kur ji ir mirė 1945m. nuo infekcinės ligos.
Jos tėvas, kaip ir kiti tūkstančiai žydų, buvo sunkiai sergantys ligoniai, kurie buvo guldomi į lagerio ligoninę.
Įdomu ir tai, kad jos tėvas, „sunkus nukankintas ligonis”, mirė Šveicarijoje 1980 metais.
Jei vokiečiai būtų planavę žudyti žydus stovyklose, tai Ana ir jos tėvas būtų neišgyvenę Osvencime. Jų likimas, nors ir tragiškas, negali būti siejamas su genocido teorija.
Sąjungininkų propaganda
Visi pasakojimai apie žmonių naikinimą dujomis ir kitos baisios istorijos apie Osvencimą, daugiausia yra buvusių žydų kalinių
pagražinti pasakojimai, nors dažniausiai šie žydai, net nėra matę jokio planuoto genocido faktų.Jų kalbos buvo visiškai suprantamos,
nes kalbos ir nuogirdos apie tai Osvencime buvo plačiai paplitę.
Iš sąjungininkų lėktuvų Osvencime ir jo apylinkėse buvo išmetama daug propagandinių lapelių lenkų ir vokiečių kalbomis,
kuriuose buvo rašoma, kad Osvencimo stovykloje žmonės masiškai žudomi dujų kamerose. Dujų kamerų istorija Osvencime buvo svarbi sąjungininkų propagandos dalis, taip pat ši propaganda buvo transliuojama per radiją Europoje. (12)
„Išgyvenusiųjų” parodymai
Buvusieji Osvencimo kaliniai neigė, kad matė žmonių žudymą stovykloje.
Austrijos pilietė Marija Fanhervaarden 1988 metais kovo mėnesį, aplinkiniame Toronto teisme davė parodymus apie savo buvimą Osvencime. Ji buvo internuota į Osvencimą 1942 metais už lytinį santykiavimą su lenkų kaliniu. Kai ją su kitais kaliniais vežė į stovyklą, viena čigonė jai ir kitiems kaliniams pasakojo, kad jie visi bus nužudyti dujų kamerose.
Po atvykimo į stovyklą Marijai ir kitoms internuotoms moterims buvo įsakyta nusirengti ir eiti į betoninę patalpą nusiprausti
po dušu. Prisiklausę siaubingų istorijų moterys buvo persigandusios ir galvojo, kad jas tuoj uždusins dujomis.
Tačiau iš vandens maišytuvų pradėjo bėgti vanduo.
Marija patvirtino, kad Osvencimas nebuvo kurortas. Ji buvo liudininkė to, kad daugelis kalinių mirdavo nuo užkrečiamų ligų
(daugiausia nuo šiltinės), kiti dažnai pasirinkdavo savižudybę. Tačiau ji nematė jokių įrodymų nei apie masines žudynes,
nei apie dujų kameras. Ji negalėjo patvirtinti, kad buvo kažkoks planuotas žydų genocidas stovykloje. (13)
Žydė,vardu Marika Frank, atvyko į Osvencimą-Birkenau
1944 metų birželio mėnesį, kai tariamai buvo dujų kamerose sunaikinti ir sudeginti 25 000 žydų. Ji taip pat davė parodymus
po karo, bet negalėjo patvirtinti, kad matė ar girdėjo ką nors apie dujų kameras tuo metu , kai buvo Osvencime.
Ji tik teigė, kad išgirdo tas istorijas apie dujų kameras jau po karo. (14)
Kaliniai buvo paleidžiami į laisvę
Osvencimo kaliniai, kurie atbuvo savo bausmės laiką, buvo paleidžiami ir grįždavo į savo gimtąsias šalis (faktas). Tai paaiškinkit, nes kažkaip nelogiška: jeigu, tarkim, Osvencimas iš tikrųjų buvo slaptas žydų naikinimo centras, tai kodėl vokiečiai juos paleisdavo?
Kad jie galėtų grįžti ir pasakoti apie visas baisybes? Tai dar kartą įrodo, kad holokausto istorija yra nerealiai išpūsta ir neteisinga.(15)
Himleris įsako mažinti mirtingumą
Atsižvelgdami į tai, kad Osvencime labai didelis kalinių mirtingumas (daugiausia nuo šiltinės), aukšti to meto valdininkai, atsakingi už įkalinimo stovyklas ėmėsi griežtų priemonių, kad sumažintų mirčių skaičių.
Stovyklų valdymo viršininkas 1942 metų spalio 28 dieną į Osvencimo ir kitas stovyklas išsiuntė direktyvą. Direktyvoje buvo
aštriai kritikuojamas didelis kalinių mirtingumas nuo ligų ir buvo įsakyta: „stovyklų gydytojai turi imtis visų priemonių, kurios yra jų kompetencijoje, kad sumažintų mirtingumą įkalinimo stovyklose”. Be to, direktyvoje buvo numatyta, kad: „Stovyklų gydytojai privalo dažniau, nei ankščiau tikrinti kalinių racioną ir kartu su administracija teikti rekomendacijas stovyklų komendantams.
Stovyklų gydytojai turi sekti, kad būtų gerinamos darbo sąlygos, kiek tai įmanoma.”
Pabaigoje SS Reichsfiurerio Heinricho Himlerio direktyvoje pabrėžiama, kad „ mirtingumas turi būti absoliučiai sumažintas”.
(16)
Įkalinimo stovyklų Vokietijoje vidaus taisyklės
Įkalinimo stovyklų vidaus taisyklės aiškiai rodo, kad Osvencimas visiškai nebuvo genocido centru. Šiose taisyklėse numatoma: (17)
Internuotieji į stovyklą turi praeiti išsamią medicininę apžiūrą; ir esant abejonėms dėl kalinių sveikatos, jie turi būti patalpinami
į karantiną stebėjimui.
Kaliniai, besiskundžiantys negalavimais, turi būti tą pačią dieną patikrinti stovyklos gydytojo.
Jeigu tai būtina, gydytojas nukreipia ligonį į stovyklos ligoninę.
Stovyklos gydytojas privalo reguliariai inspektuoti virtuvę, dėl maisto gamybos ir produktų kokybės. Pastebėjus trūkumus,
nedelsiant pranešti stovyklos komendantui.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nukentėjusiems stovyklos darbuose, ar įvykus avarijoms, kad nesumažėtų
kalinių darbingumas.
Išlaisvinami ar pervedami į kitas stovyklas kaliniai praeina išsamią medicininę apžiūrą.
Aerofotografijos
1979 metais FTB pateikė išsamias 1944 metų Osvencimo-Birkenau aerofotografijas,
kurios padarytos per kelias dienas, tuo metu, kai tariamai buvo pats masiško genocido įkarštis.
Tose fotografijose nesimato jokių lavonų kalnų, kitų pėdsakų, nei virstančių dūmų iš krematoriumo kaminų, nematyti jokios
žydų minios, laukiančios mirties. Nesimato nieko, kas tariamai turėjo vykti tuo metu stovykloje. Jei Osvencimas būtų buvęs
genocido centru, tai būtų matęsi visi to požymiai aerofotografijose.(18)
Absurdiški teiginiai, susiję su lavonų kremavimu
Kremavimo specialistai patvirtino, kad Osvencime negalėjo būti kremuojami kasdien tūkstančiai žmonių 1944m. vasarą, kas įprastai yra teigiama.
Pvz.: Ivanas Lagas, kuris yra stambaus krematoriumo Kalgaryje (Kanadoje) direktorius, 1988 metais vykusiame teisme įrodė, kad
istorijos apie masišką žmonių kremavimą Osvencime techniškai neįmanomos .Teiginiai, kad 10 000 ar net 20 000 žydų buvo
1944 metų vasarą sudeginti atvirose ir krematoriumo šachtose yra visiškai absurdiški ir techniškai neįmanomi, teigė I.Lagas, davęs priesaiką.(19)
Dujų kamerų specialistas paneigia holokausto istoriją
Pagrindinis Amerikos dujų kamerų ekspertas, inžinierius iš Bostono Fredas Leichteris išsamiai ištyrė tariamas dujų kameras
Lenkijoje ir pateikė išvadas, kuriose teigia, kad žmonių naikinimo dujomis Osvencime istorija absurdiška ir techniškai neįmanoma.
Leichteris yra vienas žymiausių specialistų, kuris specializuojasi dujų kamerų projektavime ir jų įrengime, kurios naudojamos
Amerikoje, atliekant egzekucijas sunkiems nusikaltėliams. Pvz.: jis suprojektavo dujų kameras Misurio valstijos įkalinimo įstaigai.
1988m. jis vykdė išsamius tyrimus vietoje, Lenkijoje Osvencime, Birkenau ir Maidaneke, stovyklose, kurios yra visiškai ar iš dalies išsaugotos. Parodymuose, davus priesaiką, Toronto miesto teisme ir savo techninėse rašytinėse išvadose Leichteris smulkiai aprašė visus tyrimo aspektus.
Jis teigė padaręs išvadas, kad tie dujų kameromis vadinami įrenginiai negalėjo būti naudojami žmonių žudymui. Pareiškime jis
teigė, kad dujų kameros pagal tyrimus tuo laiku negalėjo užsidaryti hermetiškai, ir būtų netrukus išmiręs visas vokiečių stovyklos personalas, todėl tos kameros negalėjo būti skirtos žudyti žmonėms. (20)
Dr. Viljamsas B.Lindsis, chemikas – tyrinėtojas, kuris 33 metus išdirbo „Diupon” korporacijoje, taip pat teisme, kuris vyko 1985m.
įrodė, kad žmonių žudymas dujų kamerose Osvencime buvo techniškai neįmanomas. Remiantis išsamiais tyrimais, kurie buvo atlikti vietoje, kur yra dujų kameros Osvencime, Birkenau ir Maidaneke. Pasitelkęs visas profesionalias žinias ir patirtį,Dr.B.Lindsis pareiškė:
“Aš priėjau išvados, kad nieko nežudė Zyklon-B dujomis planuotai ar neplanuotai. Aš manau, kad tai visiškai neįmanoma.”(21)
Išvada
Istorija apie masišką žmonių žudymą Osvencime buvo karinės propagandos pasekmė. Praėjus 60metų po 2-jo
pasaulinio karo, būtina kur kas objektyviau pažvelgti į šią istorijos dalį, kuri sukelia dvejopas nuomones. Pagrindinė holokausto
istorija remiasi tik Osvencimo legenda. Jeigu ten niekas planuotai nežudė šimtų tūkstančių žydų, kaip yra teigiama, tai reiškia,
kad sugriuvo vienas didžiausių šių laikų mitų.
Dirbtinas neapykantos ir emocijų kurstymas iš praeities neleidžia pasiekti norimo susitaikymo ir tvirtos taikos.
Revizionizmas leidžia vystytis istoriniam sąmoningumui ir tarptautiniam susipratimui.
Štai kodėl Istorinės Revizijos Institutas toks svarbus ir nusipelnė jūsų palaikymo.
Spaudos šaltinių rodyklė
1. Nuremberg document 008-USSR. IMT blue series, Vol. 39, pp. 241, 261.;NC and A red series, vol.1, p. 35.; C.L. Sulzberger, „Oswiecim Killings Placed at 4,000,000,” New York Times, May 8, 1945, and ,New York Times, Jan. 31, 1986, p. A4.
2. Y. Bauer ,”Fighting the Ditortions,” Jerusalem Post(Israel), Sept. 22, 1989 ; „Auschwitz Deaths Reduced to a Million,” Daily Telegraph (London) , July 17 ,1990; „Poland Reduces Auschwitz Death Toll Esti mate to 1 Million,” The Washington Times, July 17 , 1990.
3. G.Reitlinger, The Final Solution (1971); J. -C. Pressac, Le Crematoires d Auschwitz ; La Machinerie du meurtre de mass (Paris: CNRS, 1993). On Pressacs estimates, see: L Express (france) , Sept. 30, 1993, p. 33.
4. Wachington (DC) Daily News, Feb. 2, 1945, pp. 2, 35. (United Press dispath from Moscow).
5. IMT blue series, Vol. 16, p. 529-530. (June 21, 1946).
6. Nuremberg document 3868-PS (USA-819). IMT blue series, Vol. 33, pp. 275-279.
7. rupert Butler , Legions of Death (England: 1983), pp. 235: R. Faurisson, The Journal of Historical Review, Winter 1986-87 ,pp. 389-403.
8. Archives of the Jewish Historical Institute of Warsaw, German document No. 128, in: H.Eschwege, ed., Kennzeichen J (East Berlin: 1966), p.264.
9. Nuremberg document NO-021. NMT green series, Vol. 5. pp. 384-385.
10. Arthur Blutz, The Hoax of the Twetieth Mentury (Costa Mesa, Calif.), p. 124.
11. Arno Mayer , Why Did the Heavens Not Darken? : The Final Solution in History (Pantheon, 1989), p. 365.
12. Nuremberg document NI-11696. NMT green series, Vol. 8, p. 606.
13. Testimony in Toronto District Court, March 28, 1988. Toronto Star , March 29, 1988, p. A2.
14. Sylvia Rothchild, ed., Voices from the Holocaust (New York :1981), pp. 188-191.
15. Walter Laguer, The Terrible SECRET (Boston: 1981), p. 169.
16. Nuremberg document PS-2171, Annex 2. NC&A red series, Vol. 4, pp. 833-834.
17. „Rules and Regulations for the Concentration Camps.” Anthology, Inhuman Medicine, Vol. 1,Part 1 (Warsaw : International
Auschwitz Commitee, 1970), pp. 149-151.; S.Paskuly, ed., Deth Dealer: the Memoirs of the SS Kommandant at Aschwitz (Buffalo: 1992), pp. 216-217.
18. Dino A. Brugioni and Robert C. Poirier, The Holocaust Revisited (Washington, DC : Central Intelligence Agency, 1979).
19. Canadian Jewish News (Toronto), April 14, 1988, p. 6.
20. The Leuchter Report: An Engineering Report on the Alleged Execution Gas Chambers at Aschwitz, Birkenau and Majdanek
(Toronto : 1989). Available for $17.00, postpaid, from the IHR.
21. The Globe andMail (Toroto), Feb. 12, 1985, p. M3.
Markas Veberis yra žurnalo “Journal of historical review” redaktorius, kurį publikuoja Istorijos Revizionizmo Institutas šešis kartus
per metus. M.Veberis mokėsi istorijos Ilinojaus universitete (Čikaga), Miuncheno universitete, Indianos universitete
(Magistrantūra 1977m.)
.Jis penkias dienas 1988 metais birželio mėn. davė parodymus kaip pripažintas ekspertas “galutinio sprendimo” ir holokausto
klausimais, teismo procese apylinkiniame Toronto teisme.Jis daugelio straipsnių ir aprašymų apie šiuolaikinę Europos istoriją
autorius. Veberis taip pat ne kartą dalyvavo radijo laidose ir nacionalinėse televizijos programose .
Tarkime, šitas vamzdis yra galimybių pasas. https://vimeo.com/manage/videos/667388926
Panašu, kad mane delfis pradėjo aktyviau blokuoti ir nebeleidžia rašyti komentarų po tam tikrais straipsniais. Norėjau parašyti tokį komentarą po šituo straipsniu ir neleido: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vidas-rachlevicius-ponios-ir-ponai-ar-ne-laikas-prilaikyti-arklius.d?id=89229533&com=1®=1 .
ŽEMIAU KOMENTARAS, KURĮ NORĖJAU RAŠYTI
Vidas Rachlevičius – tai dar viena propagandinė mazgotė, kitaip šitos jo rašliavos čia nebūtų. Ši nesąmonė yra puikus 90/10 propagandos pavyzdys, t.y. 90%, ką jis čia rašo, yra visiška tiesa, tačiau likę 10% – totalūs kliedesiai, kur jis prišika lyg mėnesį laiko nešikus kiaulė (panašiu periodiškumu šis veikėjas ir išlenda į eterį). Ne manęs klausykite, o vertinkite jo paties teiginius:
1. Pradžioje jis teigia, kad TS-LKD į valdžią pasodino mažaiu nei 20% piliečių, turinčių balso teisę, o 52,2% rinkėjų nebalsavo išvis.
2. Po to jis aiškina, kad lietuvių visuomenė yra susipriešinusi.
3. Dar aiškina: “Realybė ta, kad Lietuvos žmonės, nepriklausomai nuo jų pažiūrų bei išsilavinimo, neturi nei įgūdžių, nei valios, nei tradicijos demokratijai įgyvendinti”. Pasak jo, lietuviams reikia prievaizdo, kuris mus bizūnu dresiruotų, aiškintų, kaip turime gyventi.
4. Sako: “Nėra jokių abejonių, kad už susidariusią padėtį visa atsakomybė tenka Vyriausybei ir tik ji pajėgi grąžinti šalį į bent kiek normalesnes vėžes”. Šis ponulis mums fantazuoja, kad Vyriausybė čia tik truputį ne taip pasidraskė, bet viskas dar gi pataisoma, reikia tik šiokių tokių kosmetinių pakeitimų ir viskas bus labai gerai.
Tad ir paklauskime dabar. Kaip gali būti visuomenė susiskaldžiusi, jeigu 80% visuomenės aiškiai rodo, kad nepritaria esamai valdžiai? Tie patys 52,2% dar per rinkimus savo nebalsavimu parodė, kad ne šiaip valdžiai nepritaria, o visai sistemai. Taigi, dauguma lietuvių yra kaip niekada vieningi šiuo klausimu – nepritarimo sistemai. Vidas to nepasakys, nes, kaip ir minėta, jis yra propagandistinė mazgotė, simuliuojanti opozicijos mikropėdsakus. Šiaip ko mums reikia, tai naujos sistemos visose srityse. Kol kas tik vienas žmogus kažkokias to apgraibas pateikinėja, įdomu, ar kažkas iš to išaugs, ar ne.
Toliau jis svaigsta lyg žolės pripūtęs, kad lietuviai nėra pajėgūs gyventi demokratijoje. Tai jis nori pasakyti, kad visi mes esame invalidai ir negalime nueiti prie balsadėžių ir duoti balso už kažką? Jis nori pasakyti, kad mes nesidomime politinėmis aktualijomis? Taip, būtent jis taip ir teigia. Ir žinoma, jis teigia, kad tokie intelektualai kaip jis jau būtų tie, kurie nuvestų valstybę į šviesų rytojų. Dar daugiau, jis nė žodžiu neužsimena apie pišpasį, kas šiandien yra vienas ryškiausių sistemos parazitavimo įrodymų, darančių daugiausia žalos žmonėms. Apie tai nutylėti yra tiesiog amoralu, nes daugybė žmonių finansiškai nukenčia būtent dėl šitos sistemos.
Galiausiai jis bando mus paprotinti, kad čia nieko gal blogo su ta Vyriausybe. Va jeigu pradėtų žmogiškiau elgtis, kitaip sakant, “teisingiau” komunikuotų, tai viskas čia kaip ir gerai būtų. Ir tie pišpasiai nekeltų problemų, ir jau stumiami prievartiniai skiepai gydytojams (gydytojams, kurie šiaip patys turėtų spręsti, ar jiems skiepytis, ar ne, nes jie yra specialistai) – čia tik smulkmenėlės, laikini nepatogumai.
Tad šis straipsnis, nors ir turi 90% teisybės, bet jis turi konkrečią paskirtį – nukreipti mus kaip avinų bandą nuo sisteminių problemų, tokių kaip mūsų visų suvarymas į skerdyklą. Ar metaforiškai, ar ne, nežinau dar, bet jau neatmetu jokios versijos.
skelbiam.info/520140_psichiatru-nusikaltimai-ka-daryti-ju.html
komentaras.lt/baudziamoji-psichiatrija-toliau-traisko-zmoniu-likimus-kiek-tai-gali-testis/
infa.lt/28530/seimas-iteisino-3-dienu-priverstini-gydyma-be-teismo-sprendimo/
PAVYZDINĖS PROPAGANDOS YPATUMAI
Besivystant mokslui apie visuomenės protų kontrolę, PR’o firmos sukūrė tolimesnes taisykles efektyviam darbui. Čia tik keletas perlų:
Oponentų dehumanizavimas, kabinėjant gėdingas etiketes ir apibūdinant juos negerais žodžiais;
Kalbėti reikia tik apie puikias perspektyvas, panaudojant emociškai pozityvius žodžius ir išsireiškimus;
Kai reikia kažką nuslėpti, nenaudoti visiems suprantamos kalbos, vietoje to reikia sustoti ir pradėti švaistytis pseudo moksliška lotyniška terminologija apie visiškai kitą temą;
Kuriant teigiamą įvaizdį, būtina užsitikrinti įžymybių, bažnyčios, sportininkų ir paprasto žmogaus iš gatvės paramą. Bet kokių žmonių, kurie nėra specialistai toje srityje;
Reikia naudoti tokį požiūrį: „Mes, oligarchai – tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti“;
Užglaistant žmonių pasipiktinimą, būtina akcentuoti pozityvius problemos momentus;
Reikia vengti moralinių aspektų. Visur ir visada;
Blogiausiu atveju – pakeisti žodį „moralė“ žodžiu „etika“;
Būtina vengti samprotavimų apie etiką. Visur ir visada.
Įsiminkite šituos dezinformacijos industrijos triukus, atkreipkite į juos dėmesį. Tai nėra taip sudėtinga, pakaks, kad pasižiūrėtumėte šios dienos TV naujienų laidą. Stebėti, kaip jos veikia – o jos veikia tiesiog puikiai ir profesionaliai. Tai – aukščiausios klasės sukčiai.
MOKSLAS PR’O TARNYBOJE
PR’o firmos pradėjo naudotis žymių mokslininkų vardais, reklamuojant tariamus tyrimus, apie kuriuos tie mokslininkai nė negirdėjo. Kitaip sakant, eksploatuojami jų vardai, jiems to nežinant, tačiau tokiu būdu, kad iki tų firmų neįmanoma būtų prisikasti. Tai visuotinai priimta praktika. Neretai netgi patys laikraščių ir TV laidų redaktoriai konkrečiai nežino, kad eilinė jų laida – tai PR’o akcija. Arba bent jau apsimeta, kad jiems tai nežinoma.
Štauberis savo knygoje papasakojo puikią istoriją, kaip atsirado benzinas su švino priemaišomis. Geras daiktais, jei nekreipsime dėmesio į tai, kad be benzino mes turime kvėpuoti dar ir švinu, kuris yra itin toksiškas nuodas.
1922 metais General Motors atrado, kad pridėjus švino į benziną, galima išspausti iš degalų daugiau arklio galių. Kai kilo įtarimų dėl kenksmingumo sveikatai, korporacija gerai užmokėjo „Rūdos gavybos biurui“, kad tie atliktų tariamą tyrimą ir paskelbtų iš anksto melaginguas ataskaitas, teigiančias, jog švinas visiškai nekenksmingas.
Ir čia mes prisikapstėme iki žymiausio JAV onkologinio centro – Niujorko Sloan Kateringo Onkologijos Centro. Jo įkūrėjui Čarlzui Kateringui taip jau nutiko, kad jis buvo vienas iš General Motors direktorių. Ir staiga šitas Onkologijos centras pradeda skelbti mokslinius straipsnius, kuriuose tvirtinama, jog švinas – tai natūrali, žmogaus organizme sutinkama medžiaga, kad žmogaus organizmas be vargo jį pašalina. Daugybę metų Sloan Kateringo centras, pasitelkęs į pagalbą „Industrinės higienos Fondą ir PR’o gigantą Hill&Knowlton visokeriopai kliudė objektyviems tyrimams. Dėka šitos mafijos, per sekančius 60 metų žmonės patikliai kvėpavo švinu ir pagreitintu tempu pasigaudavo plaučių vėžį. Štai jums akivaizdus pavyzdys, kokiu būdu įstaigos, kurių pareiga – saugoti sveikatą, atlieka tiesiog priešingą vaidmenį. O kiek milijonų žmonių be laiko mirė dėl šitos aferos?
Praėjo dešimtmečiai kol pasidarė akivaizdu, kad žmonės dūsta nuo švininio benzino it musės ir kad švinas – tai labai stiprus kancerogenas. Tiktai devinto dešimtmečio pabaigoje Amerikoje buvo uždraustas švino turintis benzinas. Kiek milijonų žmonių per 60 metų užmokėjo už tai savo sveikata? Niekas šito netiria ir tirti nesiruošia. Viskas buvo nurašyta į neišvengiamus pažangos nuostolius. Ir tai – būdinga visos mokslinės pažangos ypatybė: niekas neatlieka tyrimų, kurie kertasi su materialine nauda. Žmonių sveikata netapo faktoriumi nė vienam moksliniam tyrimui, gaunančiam stiprų finansavimą. Tačiau bendras švino kiekis, išmestas į atmosferą ir sugertas žmonių plaučių, visgi buvo nustatytas – tai 30 milijonų tonų.
Tuo pat metu, XX amžiaus pradžioje, būta dar vienos istorijos su visuotiniu rentgeno panaudojimu be jokios apsaugos nuo apšvitinimo. Kelis dešimtmečius, dėka firmų, kurios iškart užkariavo rentgeno aparatų rinką, ligonių ir, juo labiau, personalo sveikata nieko nedomino. Svarbiausia buvo maksimalus pelnas, kol dar galima gaminti aparatus be apsaugos – pelningai ir labai pigiai. Vienam Dievui težinoma, kiek milijonų medicinos darbuotojų, rentgenotechnikų, rentgenologų, chirurgų mirė nuo to, kad rentgeno spinduliai iš pradžių buvo nelaikomi pavojingais. Tiktai tada, kai pasidarė visiems akivaizdu, kai medicinos darbuotojai pradėjo virsti iš kojų it musės, tiktai tada pradėjo įvedinėti saugumo taisykles, naudoti specialias prikyštes ir specialiu būdu izoliuoti rentgeno kabinetus. O kiek žmonių pražuvo? Tikrai gerokai daugiau, negu buvo išgelbėta tais aparatais. Ir manote, kad kas nors tai tyrė, straipsnius spausdino? Visa tai irgi buvo pasistengta užgniaužti. Nedidelis incidentas, ir tiek. Informacinis greitkelis veikia tik viena kryptimi. Viskas, kas dirba pasipelnymo labui – važiuoja, o viskas, kas pasipelnymui trukdo – stovi.
Dabar ta pati istorija kartojasi su genetiškai modifikuotais organizmais. Kas nors juos ištyrė? Ne, net minties tokios nebūta. Kas nors pasidomėjo, kokios gali būti ilgalaikės pasekmės? Ne. Niekas ta tema net nemano užsiimti.
ŠIUKŠLINIS MOKSLAS
1993 metais vienas tipelis, vardu Piteris Huberis, parašė knygą ir nukalė naują terminą. Knyga vadinosi „Galilėjaus kerštas“ (Peter Huber „Galileo’s Revenge), o terminas – „šiukšlinis mokslas“. Pagal Huberio apibrėžimą, tiktai tas mokslas, kuris stumia į priekį technologiją ir pažangą, vertas vadintis mokslu, o visa kita – tai šiukšlinis mokslas. Ir vėl čionai tas bjaurus žodis „pažanga“, kad jis kur prasmegtų – jį galima prilipdyti prie pačių didžiausių bjaurasčių ir priversti žmones sutikti su bet kokia nesąmone, ir visa tai kartojasi vis iš naujo ir iš naujo. Nieko nuostabaus, kad Huberio knyga buvo aktyviai reklamuojama taip vadinamo Manheteno instituto.
Publika Huberio knygą ignoravo ne dėl to, kad ji buvo tiesiog labai prastai parašyta, tačiau dėl to, kad joje absoliučiai pamirštas tas elementarus faktas, kad bet kuris išties mokslinis tyrimas prasideda ne nuo būsimo pelno apskaičiavimo. Tikras mokslininkas ieško tiesos, o ne pinigų. Tikri mokslininkai supranta, kad gali gauti pačius netikėčiausius rezultatus.
Tikri mokslininkai dirba šiaip:
Suformuluojama hipotezė;
Daromos prielaidos;
Renkami duomenys, atliekami stebėjimai ir eksperimentai;
Hipotezė patvirtinama arba atmetama.
Kitaip sakant, ne nauda ir pelnas yra fundamentalaus mokslinio tyrimo atskaitos taškas. Tačiau dabar niekas pasaulyje šitaip jau seniai nebedirba. Dabar procesas atrodo šitaip:
Iškeliama hipotezė, kaip galima būtų susižerti daugiau pinigų;
Apskaičiuojama, kiek reikėtų investuoti, kad verslas įsisuktų;
Jeigu pelnas nusimato nemažas, verslas įsukamas bet kokia kaina, net jei teks išgalabinti artimiausius giminaičius.
Kitaip sakant, šiandien mokslinių tyrimų matas – tai pinigai ir pelnas. Nepriklausomai nuo žalos, kurią gali patirti žmonės, žala apskritai nesvarstoma šiuolaikiniame moksle. Iš kur atsirado tokia nenormali situacija? Ogi iš pačios šiuolaikinės visuomenės, kurioje viskas sukasi aplink procentus ir pelnus.
Vienas toks atseit mokslininkas iš Bostono universiteto – Deividas Ozonofas, paaiškino tai diplomatine forma tokiu būdu, kad mokslinės idėjos turi būti „patikimai remiamos ir kultivuojamos vardan augimo ir klestėjimo“. Viskas teisinga, tiktai klausimas – kokios mokslinės idėjos? Deividas Ozonofas turi galvoje kaip tik savo tamsias ir kenksmingas idėjas kaip susižerti pinigus ir pateikia jas kaip mokslines.
O kiek didžių ir nuostabių idėjų pražuvo tiktai dėl to, kad jos nežadėjo jokio pelno? Pavyzdžiui,geriausi vaistai, kurie išties gali išgelbėti gyvybę, yra išgaunami iš augalų, visiškai nemokamai. Jie paprasčiausiai voliojasi po mūsų kojomis. Ir dėl to jie nieko nedomina. Patys svarbiausi vaistai – tai grynas oras, saulė ir švarus vanduo, ir jie yra prieinami visiems, ir taip pat niekam neįdomūs.
Dar vienas būdas, kaip atpažinti tikrą mokslą nuo falsifikuoto, tai faktas, kad tikra mokslinė ataskaita visada pamini nesėkmes arba metodo netobulumą ir ribotumą, kai tuo tarpu falsifikuotoje mokslinėje ataskaitoje viskas vaizduojama kuo puikiausiai, rožinėje šviesoje – tai tikras „proveržis“ ir taškas.
TIKRASIS „ŠIUKŠLINIS MOKSLAS“
Priešingai nei tikrame moksle, realiai šiukšlinį mokslą plėtoja korporacijos ir jų PR’o institutai. Visi korporaciniai tyrimai pradedami su iš anksto akivaizdžiais tikslais, kurių svarbiausias – „pelnas bet kokia kaina“. Kaip seniai šitai atsitiko su JAV mokslu? Jau prieš II Pasaulinį karą viskas buvo iškreipta. Jeigu farmacijos firma pradeda tyrimus, kad įrodytų savo vaisto naudą ir nekenksmingumą, o gauna priešingą rezultatą, tai kas tuomet įvyksta? Teisingai, nutraukiamas tyrimo finansavimas ir kompanija pradeda lipti per tvorą iš kitos pusės, mėgindama įrodyti savo teisumą kaip nors kitaip – svarbiausia įbrukti vaistą publikai. O juk bet kuris vaistas – tai nenatūrali, cheminė, svetima organizmui medžiaga, vadinasi – nuodai. Klausimas tiktai tame, kokia dozė neužmuša ligonio akimirksniu, o tolimesni efektai nieko nedomina, kadangi žmogų iki to laiko gali suvažinėti automobilis, o farmacijos kompanijų nedomina žmogaus rytojus, jas domina šios dienos pelnas ir jos akcentuoja žmonių dėmesį į teigiamus nuodų vartojimo aspektus.
Štauberis dokumentavo kaip staigiai korporacijos išplėtė universitetinių tyrimų finansavimą. Ir tai neturi nieko bendro su įprastu mokslu. Mokslininkai skundžiasi, kad tyrimai pavirto paprasčiausia preke: jeigu jie nepaklausūs, tai ir nevykdomi. Tikrasis mokslas buvo sunaikintas.
PAGRINDINIAI SVEIKO MOKSLO TIKSLAI
Štauberio knyga tiesiog šokiruoja, demonstruodama, su kokiu banditišku įkarščiu korporacinis PR’as priešinasi visiems moksliniams tyrimams, kurie nukreipti saugoti žmonių sveikatą ar aplinkos švarą.
Kai stebime žiniasklaidoje kokius nors „šiukšlinio mokslo“ paminėjimus, tai jie visada susiję tiktai su tais tyrimais, kurie kaip tik ir gina žmogaus ar gamtos sveikatą. Pinigai daromi tiktai iš iliuzijų pardavinėjimo, tiktai iš melo minėtomis temomis. Tikroji sveikata ar gamtos švara neturi rinkos kainos ar, tiksliau, jos negalima apibūdinti piniginiais terminais, o jeigu dar paprasčiau – sveikatos nenusipirksi už jokius pinigus ir jokie vaistai jos nesugrąžins.
Štauberis mano, kad tai tiesiog pasityčiojimas, kai apsišaukėliai kovotojai su „šiukšliniu mokslu“ patys savaime nėra mokslininkai, bet priklauso dilerių ir maklerių sluoksniams. Visi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo aspektai iškeisti į pinigus – sveikata, švari gamta ir pati bedalio, nelaimingo šiuolaikinio žmogaus garbė bei sąžinė.
ATAKUOJANČIŲJŲ ŽODŽIŲ ATSARGOS
Kai propaganda atakuoja gamtosaugos grupes ar žmones, kurie užsiima alternatyvia medicina, naudojami specialūs žodžių rinkiniai:
Pasipiktinimas;
Sveikas mokslas;
Šiukšlinis mokslas;
Apgalvotas;
Bauginimas;
Atsakingumas;
Fobija;
Apgaulė;
Panikuotojai;
Isterija;
Apsidraudėliai.
Kai sekantį kartą skaitysite laikraštį, atkreipkite dėmesį, kaip autoriai stengiasi žaisti emociniais aspektais, aktyvuodami išgalvotus ryšius tarp sąvokų.
Kita jų taktika – naudoti pačių aplinkosaugininkų retoriką, kad apgintų pavojingą produktą. Pažvelkime kad ir į GMO stūmikus. Jie akcentuoja, kaip GMO padės padidinti derlių ir pagelbėti badaujantiems. Jūs suprasite, kas per reikalas, jeigu sužinosite, kad visos GMO gaminančios korporacijos tuo pat metu gamina ir herbicidus su pesticidais, o GMO gali sugerti į save kur kas didesnį chemikalų kiekį. Tačiau tai, kad užmuša vikšrą ir kitus kenkėjus, žudo ir žmones. Tiesiog žmoguje yra žymiai daugiau ląstelių negu pas vikšrą. Tačiau tai tik laiko klausimas.
EKSPERTŲ NUOMONIŲ MIRAŽAS
„Išspausdink arba žūk“ – tai bet kurio mokslininko devizas. Tai reiškia, kad jeigu kas nors nori gauti pinigų savo moksliniams tyrimams, jis privalo išspausdinti straipsnį solidžiame moksliniame žurnale, pvz., „JAMA”, „New England Journal”, „British Medial Journal”. Specialistų ir kolegų atsiliepimai reiškia, kad visos recenzijos šiuose atseit moksliniuose žurnaluose spausdinami tarp puslapių su ryškiomis ir į akis krintančiomis naujų vaistų ir preparatų reklamomis. Iš esmės tie „solidūs“ pseudomoksliniai žurnalai yra ne kas kita, kaip stori reklaminiai prospektai parduodamiems preparatams ir instrumentams, plius šiek tiek pseudomokslinių straipsnių. Mokslas galutinai pavirto prostitute. Visi tie žurnalai visiškai priklausomi nuo korporacijų, kurių reklamos užima daugiau kaip pusę bet kurio žurnalo turinio. Ar mokės farmacijos kompanija žurnalui, kuris spausdina neigiamus atsiliepimus apie jos preparatus? Žinoma, kad ne. Leidėjai gali neturėti jokios moralės, bet proto jie tikrai neprarado.
Kita problema – tai interesų konfliktas. Esama formalaus reikalavimo, kad visi straipsnio autoriaus slapti ryšiai su gamintojais būtų paskelbti. Tačiau praktikoje to niekas nedaro. 1997 metais specialiai dėl to buvo ištirti 142 medicininiai žurnalai ir nė viename iš jų niekas neatskleidė savo ryšių (Wall Street Journal, 1999 metų vasario 2 dienos numeris).
1998 metais „Naujosios Anglijos medicinos žurnale“ atliktas tyrimas parodė, kad 96% specialistų recenzuotų straipsnių turėjo finansinių sąsajų su kompanijomis , kurių vaistus reklamavo (Stelfox, 1998). Manote, kas nors iš anksto paskelbė, kad jis yra nupirktas rašeiva? Kur jau ten, visi darbuojasi kaip sąžiningi mokslininkai.
Be to, egzistuoja ir tiesioginiai papirkinėjimai. Farmacijos kompanija gali duoti moksliniam žurnalui 100 000$ ir jis išspausdins palankų straipsnį. Apgaulė, prirašymai – tai kasdieninė visų mokslinių žurnalų praktika. 1997 metais prestižinis „Naujosios Anglijos medicinos žurnalas“ pasekė tiktai vieną rašeivą ir sukčių – daktarą Sluckį (R. Slutsky M.D.) Žurnalas išsiaiškino, kad per septynerius metus Sluckis paskelbė 137 straipsnius įvairiuose žurnaluose. Atidžiau panagrinėjus, paaiškėjo, kad 60 straipsnių buvo akivaizdi apgaulė, neegzistuojančių faktų pateikimas, mokslinių tyrimų rezultatų falsifikavimas arba tyrimų, kurie niekad nebuvo vykdyti, rezultatų pateikimas, o likusieji straipsniai irgi netoli nuo to nutolę.
Ką praktikuoja tokie daktarai?
Pranešimus apie eksperimentus, kurių niekas niekad nėra atlikęs;
Pranešimus apie matavimus, kurie niekad nebuvo atliekami;
Pranešimus apie statistinius duomenis, kurie, kaip taisyklė, išlaužiami iš piršto.
Dekanas, filosofijos daktaras Bleikas aprašo tai, ką jis pavadino Babelio efektu – kai kartą paskelbta falsifikacija pradedama cituoti kitų autorių ir melui išdygsta ilgos kojos ir galiausiai jis imamas laikyti kažkuo savaime suprantamu, klasika, jei galima taip pasakyti. Melas ir apgaulė – tai šiuolaikinių mokslinių tyrimų norma, ypač srityse, susijusiose su medicina ir aplinkosauga. Kur visa tai nuvedė? Nuvedė į tai, kad didžioji dalis straipsnių moksliniuose žurnaluose, nekalbant jau apie tai, kas skelbiama paprastoje spaudoje – tai falsifikacijos.
Atkreipkite dėmesį į iš numerio į numerį dedamą McDonalds restoranų reklamą „Amerikos medicinos asociacijos žurnale“, kuris, atrodytų, turėtų ginti piliečių sveikatą. Galima prisiminti ir tai, kaip šis žurnalas ištisus 50 metų kiekviename savo numeryje reklamavo tabako gaminius ir propagavo naudingą jų poveikį žmonių sveikatai. Neseniai vienas amerikietis nutarė paeksperimentuoti ir maitintis vien tiktai McDonalds restoranuose. Po mėnesio jį paguldė į ligoninę, kadangi iš sveikatos nieko nebeliko, ką parodė biocheminė kraujo ir šlapimo analizė.
Kaip jums toks mokslas?
APIE DARVINĄ
PR’as ne tik meluoja, bet ir nutyli tiesą. Būdingas pavyzdys: visi žinome Darviną, evoliucijos teorijos kūrėją. Su šita automatiška evoliucija visiems jau 150 metų prazyzė ausis, aiškindami, kad žmogus kilęs iš beždžionės. Savaime suprantama, jei pripažinsime, kad būtent taip ir nutiko, tai ir visa evoliucija gausis automatiška, neišvengiama, bet tiktai žmogui, bet ne dinozaurams, į kuriuos nusispjauti. Ties žmogumi šita evoliucija ir sustoja, ir niekas delikačiai neuždavinėja šia tema klausimų. Mes gi visi žinome, kad Darvinas biologas, teisingai? Tai štai kaip dirba PR’as – juk Darvinas realybėje neturi jokio biologinio išsilavinimo. Pats įdomiausias dalykas, kad Darvinas buvo šventikas. Taip taip, tas pats Darvinas, evoliucijos teorijos tėvas ir, atseit, biologas – iš tikrųjų yra paprasčiausias pastorius. Jis baigė Kembridžo teologijos fakultetą – protestantišką dvasinę seminariją. Jokio kito oficialaus išsilavinimo neturėjo. Lygiai taip pat sėkmingai mes galime pavesti bet kokiam šiuolaikiniam kunigui sukurti rimtą biologinę teoriją. Tačiau kodėl būtent jam ir, tiesą sakant, ar adekvačios bus jo bazinės žinios tokiai užduočiai?
Tiesiog po dvasinės seminarijos baigimo, šis tas nutiko, dėl ko Darvinas netapo pastoriumi. Atsirado šilta vietelė laive „Biglis“, susirengusiame atlikti kelionę aplink pasaulį. Būtent šilta. Štai jūs esate jaunas, kupinas romantikos… Kiek tokių jaunuolių norėtų apkeliauti pasaulį? Daugybė. Darvinas gavo gamtininko vietą laive, būdamas dvasininku grynai per pažintis, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, ir dar gavo už tai atlyginimą. Jeigu jį būtų priėmę kaip laivo pastorių – tada kitas reikalas. Bet gamtininku? Tai buvo jau jo tėvų pažįstamų darbas.
Propaganda kaip tik tais laikais svarstė, kaip galima būtų smogti krikščioniškai bažnyčiai. Paradoksalūs ir pakankamai ginčytini nevykusio pastoriaus užrašai pasirodė kaip tik laiku. Jeigu Darvinas turėtų biologinį, o ne dvasinį išsilavinimą, kurio negalėjo pakęsti, jis tokių keistų išvadų nebūtų padaręs. Kadangi Darvinas nebuvo biologas, tai jo galvoje tvyrojo mėgėjiška mišrainė, kurioje nebuvo nieko vertingo, išskyrus troškimą įgelti savo buvusiems dvasininkams dėstytojams.
Šitas noras įgelti dėstytojams stebuklingai sutapo su tokiu pat propagandos noru ir akimirksniu pavertė Darviną, kaip dabar sakoma, žvaigžde – pačiu žymiausių visų laikų ir viso pasaulio mokslininku, o jo nekvalifikuoti darbai buvo paversti moksliniu etalonu ir dar daugiau – nauja religine dogma, nukrypimai nuo kurios buvo paskelbti erezijomis, o prieš eretikus buvo imamasi priemonių, gerokai subtilesnių už paprastą sudeginimą ant laužo. Visa anksčiau gyvavusi biologija Darvino labui buvo atstumta į šalį. Tai buvo sukrečiantis jėgos demonstravimas. Jums viskas pasidarys dar aiškiau, jei žinosite, kad XIX amžiaus viduryje Anglija buvo pati pirma valstybė pasaulyje, kurioje propaganda giliai įleido savo šaknis.
Dabar vietelių internete, kuriose galima rasti Darvino biografiją, yra begalė ir ten visi šie faktai pateikti, bet pateikti tokiu būdu, kad nevykęs dvasininkas vaizduojamas pasauliniu mokslininku numeris vienas. Tai ir yra tikroji PR’o, masinės informacijos priemonių ir tų konkrečių žmonių, kurie inkognito valdo tas priemones jėga.
AR MESTI LAUK SAVO TELEVIZORIŲ?
Galbūt šie faktai privers jus kitaip pažvelgti į tai, ką jums bruka žiniasklaida ir TV. Visada užduokite sau klausimą – kas ir ką jums bruka. Vien jau tai, kad išvaduosite savo protus nuo PR’o psichinių atakų, sutaupys jums daugybę sveikatos. Viskas – nebėra daugiau TV, nebėra daugiau žurnalo Time ir Newsweek bei kitų PR’o monstrų. O gal jūs naiviai galvojate, kad naujienos, kurias jums pateikia yra iš tiesų tai, kas realiai vyksta pasaulyje? Galbūt jūs rimtai manote, kad ekonominė depresija, skurdas, epidemijos ir karai vyksta šiaip sau, kad jie neneša niekam naudos? Gal jus patenkina paaiškinimas, kad karas Irake kariaujamas dėl Irako tautos laisvės ir demokratijos? Galbūt jūs manote, kad Irako moterys iš tiesų negali gyventi be viešnamių, prostitucijos ir AIDS – ko ten prieš karą nė pėdsako nebuvo? Galbūt jūs tikrai sutinkate, kad Afganistane kariaujama dėl to, kad pasaulis pasidarytų saugesnis? Galbūt rimtai manote, kad Amerikos kariškiai ieško Irake masinio naikinimo ginklo, kurio ten niekad nebuvo?
Vienintelis naujienų tikslas – tai laikyti visus įtampoje ir baimėje.
O kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje už tirštos dūmų uždangos, paleistos masinės dezinformacijos priemonių? Jūs kada nors apie tais susimąstėte?
Ar susimąstėte, kas atsitiks, jeigu liausitės tikėti šia dezinformacija? Jei liausitės sekti naujienas ir skaityti laikraščius? Ar patirsite dėl to didžiulę fizinę, finansinę, moralinę ir psichinę žalą? Greičiau atvirkščiai.
Ar taip jau būtina, kad visa jūsų šeima nuolat absorbuotų amoralią, nemokšišką, kultūriškai degradavusią, besmegenę ir bedvasę TV programą? Ar tos programos yra normalios, žvelgiant psichiniu požiūriu? Bet tuomet kaipgi taip gaunasi, kad visa tai žiūri normalūs žmonės? Kodėl jūs leidžiate, kad iš jūsų atiminėtų visas įgimtas žmogiškas vertybes? Argi visi tie pornografiniai šou jus iš tiesų smagina? Taip smagina, kad atitraukia nuo viso kito, nuo jūsų pačių gyvenimo?
Pateikite nors vieną pavyzdį, kada jūsų gyvenimas iš esmės pagerėjo dėl to, kad peržiūrėjote TV naujienas ar perskaitėte laikraštį. Ar nors kartą jums nuo to pasidarė lengviau? Kokią realią naudą jums tai atnešė?
ŽMOGBEŽDŽIONIŲ PLANETA
Nėra jokių abejonių, kad amerikiečiai kaip nacija sulig kiekvienais metais vis labiau kvailėja. Pakanka pasižiūrėti, kokius prezidentus mes renkamės pastaruoju metu. Gramatinės klaidos tapo kone norma netgi reklamoje. Su raštingumu – problemos: 75% Amerikos mokyklų absolventų nepakankamai gerai moka skaityti, kad įveiktų baigiamuosius egzaminus. Jei manote, kad kitose valstijose mokiniai protingesni, padarykite eksperimentą: pasigaukite bet kurį absolventą ir atverskite jam kad ir „Tris muškietininkus“. Paprašykite, kad perskaitytų vieną pastraipą garsiai. Būsite šokiruotas.
Balai, kuriuos reikia surinkti, kad išlaikytum egzaminą, kiekvienais metais vis mažinami, kad mokiniai būtų paleisti iš mokyklų ir kad būtų nuslėptas akivaizdus faktas, jog absolventai kasmet darosi vis bukesni. Visiškai oficialiai 10% visų Amerikos vaikų turi psichiatrinę diagnozę „Problemos su dėmesio stoka“. Amerikoje tai laikoma psichiatrine liga. Amerikos pedagogai pasirodė esą protingesniais už visus likusius. Jeigu jiems kyla sunkumų su vaiko auklėjimu arba jis atsisako suprasti, kame lytinių iškrypimų prasmė, tai jie pasiunčia jį pas psichiatrą ir tas prilipdo diagnozę: „Dėmesio sutrikimai“. Po to seka prievartinis „gydymas“ sunkiais psichotropiniais preparatais. Jeigu tėvai iš gailesčio mėgina negirdyti vaikams tų tablečių, o apie tai praneša gausūs skundikai, tai iš tėvų atimamos tėvystės teisės, vaikas patenka į internatą ir gauna tabletes ten. Beveik visi šie vaikai vėliau tampa narkomanais. Manote, Amerikos mokslas vykdo šioje srityje kokius nors tyrimus? Ne. Amerikos mokslas mato ir įrodinėja tiktai tai, ką jie nori matyti. Viskas labai paprasta. Problemos su auklėjimu? Pavadinkim žmogų kvailiu ir iki gyvenimo pabaigos šerkime jį tabletėmis, kurių poveikio patys jų išradėjai nesupranta.
Neseniai išplaukė faktai, kad plačiai išreklamuotas vaistas „Prozak“ sukelia vaikams polinkį į savižudybę. Jūs kada nors girdėjote, kad vaikai žudytųsi? Tai štai, 1988 metais paskelbtas dokumentas, kuris tegu ir mirga nieko nesakančiais procentais, kalba apie tai, kad 3,7% priverstinai psichotropiniais preparatais „gydomų“ vaikų mėgino nusižudyti. Pats skaičius, išreikštas procentais, atrodo taip, tarsi JAV tik 3,7 vaikio mėgino žudytis. Tačiau paanalizuokime šį skaičių. Amerikoje iš viso yra 73,2 mln mokinių. Ką tik aukščiau buvo pateiktas kitas skaičius – 10% visų mokinių priverstinai gydomi psichotropiniais preparatais. Taigi, jų yra 7 milijonai. Dabar paskaičiuokime, kiek mokinių sudaro 3,7%, kurie mėgina žudytis. Gaunasi 259 000. Kiekvienais metais. Jūs skaitėte kur nors šiuos skaičius laisvoje spaudoje? Niekad. Nes tai reikštų mokslininkų, gydytojų ir propagandistų savižudybę. Jie tai supranta ir neviešina skaičių. Nes jeigu netgi kas dešimta vaikų savižudybė baigiasi mirtimi, tai reiškia, kad prievartinis psichiatrinis „gydymas“ užmuša po 26 000 vaikų kiekvienais metais – o tai nuosavų vaikų genocidas. O jeigu nusižudo kas penktas? Tada – 50 000 nužudytų vaikų. O jeigu nusižudyti pavyksta kas trečiam? Tada jau 70 000 Amerikos vaikų užmušama „Prozaku“. Ir čia kalbama tiktai apie vaikus, o kiek šį vaistą naudoja suaugusių?
Manote, visa tai domina tokias žymias labdaros organizacijas, kaip Karnegio ir Rokfelerio fondai ir netgi Amerikos Medikų asociaciją, nekalbant jau apie Amerikos psichiatrų asociaciją? Visa tai jų nedomina, jų mintys juda kita linkme. Svarbiausia jų užduotis – įtvirtinti savo pozityvų įvaizdį ir tie faktai, kurie kertasi su šiuo tikslu, yra nereikalingi, jie šių problemų nefinansuoja ir finansuoti nesiruošia. O kur eiliniai gydytojai? Kodėl jie nepakelia balso? Todėl, kad netgi eilinio gydytojo pajamos irgi tiesiogiai susijusios su jų išrašomais preparatais. O spauda vadina mafija paprastus banditus, kurių aukų skaičius niekad nesiekia daugiau kaip kelių žmonių. Čionai juk kalba eina apie dešimtis tūkstančių vien tik vaikų. Ir viskas, tarsi taip ir turėtų būti.
Dar daugiau – neseniai gauti patvirtinimai, kad farmacijos kompanija Eli Lilly, kuri gamina „Prozaką“, iš anksto žinojo, kad preparatas pastūmėja žmones į savižudybę ir vis dėlto šita korporacija reklamavo vaistą būtent kaip antidepresantą ir priemonę, sukoncentruoti vaikų dėmesį. Ir jūs toliau tvirtinsite, kad jie po viso to – ne nusikaltėliai? Tačiau kas juos teis? Amerikos teisėtvarka turi savų ypatumų ir rieda tiktai tuo keliu, kuris grįstas pinigais. Čia pats laikas prisiminti, kas užsiima šių preparatų reklama. Pati firma? Ne, jinai tik duoda tam pinigų, kuriuos žeriasi iš užmuštų vaikų tėvų. O reklama užsiima PR’o firmos.
Ką tik visiems buvo pranešta, kad plačiai išreklamuoti preparatai nuo chroniškų skausmų Vioxx ir Celebrex sukelia mirtis nuo infarkto ir insulto. Tai kaip jie buvo reklamuojami? O ką veikė valstybė? Manote, vaistai buvo išimti iš rinkos? Ne, tiesiog buvo informuoti gydytojai. Amerikoje skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Kitaip sakant, ligonis turi pats save informuoti, kitaip pats lieka atsakingas už tai, ką vartoja ir valgo. Ir tai, beje, pasakytina ir apie paprastą maistą. Pilnas internetas pranešimų apie tai, kad visas maistas genetiškai pakeistas ir pilnas hormonų.
Kiek buvo rašyta ir kalbėta apie tai, kad preparatas nuo įprasto skausmo – „Tailenolas“, jis taip pat ir acetominafenas, yra efektyvus kepenų nuodas. Pakanka perdozuoti, suvartoti pakelį, o ne kelias Tailenolo tabletes ir jūsų laukia mirtis dėl kepenų pažeidimo. Ir ką? Šitą Tailenolą galima nusipirkti ant kiekvieno kampo ir niekas nemano jo drausti.
Kiek buvo kalbama, kad aspirinas sukelia mirtinus žarnyno ir skrandžio nukraujavimus? Jokio efekto. Aspirino reklama – kiekviename medicinos ir ne medicinos žurnale. Štai kas yra PR’as ir jo reklaminė produkcija.
Atkreipkite dėmesį į kino filmų, kurie šiandien sukasi rinkoje ne ilgiau kaip po dvi savaites, intelektualinį lygį, ypač jeigu juose nėra pakankamai sprogimų, žmogžudysčių ir sekso. Jums nesusidarė įspūdis, kad visa tai – vienas ir tas pats filmas, tiktai skirtingose modifikacijose? Tačiau vaikai juk žiūri į tą šlamštą kaip į šedevrus. Kas, jeigu ne tėvai turi užsiimti jų auklėjimu? Tačiau kai amerikiečių pirmokėliai ateina į mokyklą, tai amerikiečių mokytojai pirmiausiai paaiškina jiems, kad patys baisiausi jų priešai – tai nuosavi tėvai, ir jeigu ką, tai štai jums, vaikučiai, ponios Devis kabinetas bei telefonas, ji specialiai užsiima vien tik jūsų apsauga ir mes dar parodysim tiems jūsų tėvams.
Gimtosios kalbos jie mokyklose nesimoko, užtat labai daug laiko skiriama seksualiniam auklėjimui, be to, tai pateikiama tokia forma, kad pasiekęs lytinę brandą, jaunuolis jau būna visiškai atsikratęs tokių dalykų kaip padorumas ir moralė. Didžiausia paaugliškos Amerikos problema – tai paauglių nėštumas, narkotikai ir AIDS. O ko čia stebėtis, jeigu vaikams nuo pirmos klasės aiškinama, kad seksas ir lytiniai iškrypimai – tai malonaus laisvalaikio praleidimo formos, tas pats, kas nueiti į kiną, o narkotikų tik platinti negalima, o apskritai tai labai šaunus dalykas.
Ar pastebėjote, kad visi straipsniai bet kokiame leidinyje atrodo taip, tarsi juos būtų rašęs tas pats žmogus, ir tasai ponas ką tik užbaigė profesinę technikos mokyklą. Ir šitas ponas yra įgaliotas pateikti mums savo nuomonę visais gyvenimiškais klausimais. Kas jį įgaliojo? Ogi ta visur esanti, bet neregima korporacija, kuri stengiasi mus įtikinti, kad viskas aplinkui yra nuostabu. O juk vos prieš 50 metų jie stengėsi įtikinti, kad viskas yra atvirkščiai. Kas atsitiko? O gal jie dabar pagaliau paėmė valdžią?
Visi šie faktoriai paverčia PR’ą labai paprastu. Vaisius pats krenta jiems į rankas. Nes tik labai nedaug žmonių atkreipia dėmesį į tai, kad jiems kabinami makaronai ant ausų, tačiau jie praleidžia pro ausis tuos melus netgi tuomet, kai žino, jog tai melas, ir nebelaiko tai įžeidimu.
SRIUBA KAFETERIJOJE
Tarkime, jūs esate kafeterijoje ir atsinešėte sau sriubos. Staiga jūs matote, kad iš kafeterijos išeina jūsų draugas ir jums reikia skubiai su juo pasikalbėti. Jūs išbėgate paskui jį ir paliekate savo sriubą. Pasikalbėję, sugrįžtate. Sriuba tebestovi. Daugybė žmonių knibžda aplinkui. Viskas gerai? O gal kažkas nutarė jums iškrėsti kiaulystę? Jūs nusprendėte, kad nereikėjo palikti sriubos ir nutariate geriau išeiti, negu rizikuoti baigti valgyti įtartiną sriubą.
Tai kodėl gi jūs nusprendžiate palikti be priežiūros tokį svarbų savo gyvenimo aspektą kaip gyvybiškai svarbi informacija? Žiūrėdami TV, skaitydami laikraščius jūs leidžiate visiems, kas pakliuvo daryti įtaką jūsų pažiūrų formavimuisi. Tai turi būti leidžiama tik patikrintiems šaltiniams. Kaip ne kartą įsitikinote, tai kas reklamuojama žiniasklaidoje – visiškai nebūtinai yra tiesa, o daugeliu atvejų – visiškai atvirkščiai. Tai kodėl jūs taip lengvai patikėjote raktus nuo savo protų žmonėms, kurie paprasčiausiai turi daug pinigų ir gali sukurti savą propagandą, o trokšta tik vieno dalyko – turėti dar daugiau pinigų.
Idėja labai paprasta – jūsų vidinis pasaulis yra nepalyginamai svarbesnis už jūsų sriubą, todėl reikia kruopščiai saugotis ir neleisti kam pakliuvo daryti jam poveikį vien dėl to, kad tam pakanka įsijungti TV ar nusipirkti laikraštį. Jūsų vidinis pasaulis yra vertas to, kad būtų budriai saugomas.
Gyvename tik vieną gyvenimą. Laikas – pats vertingiausias kapitalas. Ar verta jį švaistyti, kad mūsų dvasines vertybes, moralę, mūsų protus formuotų svetimi, pagal savo užgaidas. Tie svetimi, kuri užvaldė masinės informacijos priemones. Egzistuoja daugybė kritinių visiems žmonėms problemų ir jeigu į tai įsipainiojo pinigai, tai jūs niekad neregėsite teisingo atsakymo. O kaipgi kitaip? Pinigai turi atitekti jiems. Ar pamenate kaip lapė Alisa ir katinas Bazilijus patarinėjo patikliam Buratinui užkasti visus savo pinigus Stebuklų Lauke Kvailių šalyje? Toji lapė ir tasai katinas – tai ir yra propaganda bei PR’as. O kas jie buvo pasakoje „Auksinis raktelis“? Teisingai. Plė-ši-kai. Atsiminkite tai – jeigu kažką regite per TV ar skaitote laikraštyje – tai tas turinys buvo dosniai apmokėtas visiškai konkrečių asmenų.
Jeigu jūs iš tiesų norite ką nors žinoti ar sužinoti, tai šis dalykas pareikalaus iš jūsų pastangų, o gal ir labai didelių pastangų, atkapstant informaciją, kuri slūgso kur kas giliau nei toji, kuri paprastai vadinama „tai žino visi“.
APMELUOTAS AIDS VIRUSAS
Manote, su pavyzdžiais jau viskas? Pateiksime desertui istoriją su AIDS virusu, kuris iš tikrųjų nesukelia AIDS. Kaip gi taip? Ogi štai kaip: 1996 metais buvo paskelbtas fundamentalus profesoriaus Piterio Duzbergo tyrimas, pavadintas „Išrandant AIDS virusą“. Pratarmę darbui parašė Nobelio laureatas Karis Mulinzas (Peter H. Duesberg „Inventing the AIDS virus”). Duzbergas, molekulinės ir ląstelių biologijos profesorius Kalifornijos universitete Berklyje išleido knygą už savus pinigus, kadangi oficialios leidyklos tai padaryti atsisakė. Duzbergas – tai vienas iš nedaugelio planetos žmonių, kuris pagal savo darbo pobūdį visą gyvenimą tyrė retrovirusus, t.y. virusų šeimą, kuris priklauso ir AIDS virusas. Dusbergo knygoje – 700 puslapių. Knyga stora, tačiau tokia įdomi, kad skaitosi kaip detektyvas – vienu prisėdimu. Autorius žingsnis po žingsnio parodo, kaip buvo kuriama legenda apie tai, kad mažas retrovirusas tapo didžiulių nelaimių priežastimi. Nelaimių, dėl kurių atsakingi yra visiškai konkretūs žmonės.
Iš tikrųjų „AIDS virusas“ yra ne kas kita, kaip saprofitas, t.y. gyvuoja, kaip ir tarkime žarnyno ląstelė“, žmogaus organizme, o būtent – nosiaryklėje. Nuo ko gi miršta AIDS ligoniai – nuo šito retroviruso? Ne, jie miršta nuo begalės pačių įvairiausių komplikacijų, kurias sukelia visiškai kiti, visiškai konkretūs virusai ir grybeliai. Tai kodėl gi tuomet apkaltintas retrovirusas? Kodėl jį kaltina, kad atseit sumažina imunitetą? Profesorius Duzbergas įrodo, kad retrovirusą turime mes visi savo nosiaryklėje ir niekam jis nesukelia jokio AIDS. Apmeluotas AIDS virusas – tai dalis įprastos žmogaus mikrofloros, vadinasi, jis netgi naudingas organizmui.
Ar žinote, kad dar nė viena AIDS ligonio žmona neužsikrėtė, gyvendama su juo lytinį gyvenimą? O jeigu nežinote, tai kodėl? Turbūt, propaganda? Kaip tai įmanoma, jeigu liga laikoma infekcine? Iš kur tada visos tos istorijos, kaip kažkas kažkur įsidūrė adata ir užsikrėtė, o paskui susižėrė milijoninę kompensaciją? O jums neatrodo, kad visa tai – lengvai suorganizuojami dalykai? Taip, tai yra melas. Kas būtent melas? Melas, kad kažkas gavo milijoninę kompensaciją? Ne. Melas yra tai, kad žmogus užsikrėtė nuo dūrio adata.
Tikroji situacija yra kitokia.
Taip, egzistuoja Imunodeficito sindromas, kuris, tarp kitko, gyvavo visais laikais, bet tik pastaraisiais dešimtmečiais katastrofiškai išplito. Akivaizdus tik vienas faktas: dar nė vienas žmogus nemirė nuo AIDS, kurį sukėlė mažytis retrovirusas. Šis virusas apmeluotas. Žmonės miršta nuo plaučių uždegimo ir onkologijos, susijusių su sumažėjusiu imunitetu, ir retrovirusas čia visai ne prie ko. Tai kas gi sumažina tą imunitetą? Atsakymas paprastas. Imuniteto mažėjimas – tai bendra šiuolaikinės žmonijos tendencija, susijusi su katastrofiška ekologija. Toksiškos medžiagos ir kiti faktoriai užgriuvo civilizaciją, o jiems priklauso visa, kas užteršta – oras, vanduo, maistas – viskas, kas yra išorėje ir patenka žmogaus vidun ar netgi tiesiog susiliečia su juo, kaip kad mūsų sintetiniai drabužiai. Faktas, kurį stengiamasi nuslėpti – tai kad visi mes, miestų gyventojai, turime imunodeficito sindromą. Kodėl miršta tik kai kurie iš mūsų? Čia suvaidina savo vaidmenį rizikos faktorius, t.y. faktas, kad kai kurie žmonės nuodijasi smarkiau negu likusieji: narkomanai, girtuokliai, lėbautojai, gyvenantys netvarkingą lytinį gyvenimą, t.y. ta grupė, kuri ir patenka į oficialią statistiką.
Tačiau kaip paaiškinti, kad pusė Afrikos serga AIDS, t.y. turi imunodeficitą? Ogi labai paprasta: Afrika neturi savo žemės ūkio, tai pasaulinis išlaikytinis. Jie nesėja ir nearia, o tiktai valgo ir dauginasi. Jų kultūra dar nepriaugo žemės ūkio lygio. Jie valgo tik tai, ką randa ant medžių. Anksčiau afrikiečių skaičių reguliavo natūralios sąlygos. Dabar gi civilizacija neleidžia jiems mirti natūraliai, ji verčia mirti juos nuo imunodeficito. Schema veikia šitaip: pinigų, kaip suprantate, afrikiečiai neturi, kad ką nors nusipirktų. Todėl, kad gautų pelno, amerikiečių korporacijos eina tokiu aplinkiniu keliu: PR’as baugina pasaulio visuomenė pasakojimais apie badą Afrikoje ir verčia vyriausybes, t.y. mokesčių mokėtojus aukoti pinigus afrikiečių maistui. Amerikiečių gi korporacijos pasiima pinigus, o vietoje humanitarinės pagalbos, suprantama, netiekia kokybiškų produktų, bet įbruka žemos kokybės, su pasibaigusiu galiojimu, nemaistingus ar apskritai kuo nors užkrėstus produktus, prifarširuotus chemijos. O afrikiečiai laikosi principo „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“.
Tokiu būdu tai, ką daro amerikiečiai, yra elementariausias genocidas.
Sakote, afrikiečiai vis tiek išmirs iš bado? Taip kelti klausimą būtų ne visai teisinga. Afrikoje visada buvo natūralūs gyventojų skaičiaus reguliatoriai, tačiau jie neneša jokio pelno amerikiečių korporacijoms – štai kame AIDS Afrikoje priežastis. Teisingai, Afrika yra tiesiog globalinis pavyzdys, kaip nuodijami ištiso kontinento gyventojai, nuodijami toksiškomis medžiagomis, kurios platinamos maisto produktų ir vaistų pavidalu. Kas kontroliuoja į Afriką tiekiamų produktų kokybę? Niekas. Dabar turbūt supratote, kam propagandai prireikė nediduko, neįžiūrimo net per mikroskopą retroviruso. Reikia kažkam nurašyti atsakomybę už visiškai akivaizdų faktą, kad žudoma dešimtys milijonų žmonių.
Įdomus faktas. Profesorius Duzbergas pabrėžia, kad nuoseklus žmonių su imunodeficitu sveikatos prastėjimas yra sukeliamas vaistų, kurie skirti būtent šiam susirgimui gydyti ir kurie yra ypatingai toksiški. Kalbant paprastai, mirtis nuo AIDS – tai iš tikrųjų yra mirtis nuo chroniško apsinuodijimo, o nuodija mus aplinka, vanduo, maistas, oras ir individualūs kiekvienam žmogui intoksikaciniai faktoriai, o taip pat ir patys preparatai, kurie naudojami apsinuodijimui gydyti, nors vaistais juos pavadinti liežuvis nesiverčia.
Kuo dar galima tai įrodyti? Tuo, kad prisikaupė dokumentuotų atvejų, kai visiškai pasveikstama nuo AIDS, ir tai nutinka žmonėms, į kuriuos oficialioji medicina numoja ranka ir nustoja gydyti. Yra tokia knyga – „Rodžerio pasveikimas nuo AIDS“ (Roger’s Recovery from AIDS – Bob Owen) su paantrašte „Kaip vienas žmogus įveikė baisią ligą“. Tai pasakojimas, kaip sergantis imunodeficitu žmogus, pats būdamas gydytoju, gydęsis viskuo, ką jam siūlė šiuolaikinė medicina, buvo išrašytas kaip nebeišgydomas ir išsiųstas namo mirti, o paskui drauge su savo draugu gydytoju pagaliau suvokia, kokia yra tikroji AIDS prasmė. Knyga baigiasi tuo, kad jiedu su draugu, kaip diplomuoti gydytojai, pradeda išgydyti sergančius AIDS. Ir ką gi? Teisingai, juos areštavo policija ir iš jų atėmė licencijas užsiimti medicinine praktika. Kodėl? Argi jūs dar nesupratote, kad amerikietiška sveikatos apsauga – tai iš tikrųjų yra ligų apsauga nuo sveikatos? Nes iš sveiko žmogaus daug pinigų neužsidirbsi.
Vienintelis šansas išsigydyti nuo AIDS – tai sprukti nuo šiuolaikinės medicinos į tolimas kaimo vietoves, išvalyti savo organizmą ir visiškai išgyti.
IŠVADA
Kadangi pelno siekiantys žmonės jau slepia galus į vandenį, vadinasi jie yra pakankamai gerai informuoti, kad dėl tokio jų vadovavimo žmonija atsidūrė ant bedugnės krašto. O mes, pagavę juos meluojant, turime pasidaryti sau išvadas, kitaip bus per vėlu. Iš to jūs galite pasidaryti dar vieną išvadą: masinės informacijos priemonės ir PR’o priemonės yra ne kas kita, kaip žmonijos žūties anesteziologai – jos paprasčiausiai duoda narkozę ir užmigdo žmonių budrumą. Žmonija jau miršta nuo savo pačios „civilizacijos“ produktų, o ką jūs apie tai žinote?
Žmonės iš PR’o, kurie užtaisė mums tokį gyvenimėlį, o teisingiau – tokią mirtį, kurios pavadinimas „civilizacija“, patys jie tikisi pinigų, susižertų iš mūsų sveikatos ir mūsų apgaudinėjimo pagalba, kai prasidės visuotinė griūtis, išsigelbėti kokioje nors tolimoje saloje vandenyne. Ir tada, aš jus maldauju – jeigu liksite gyvi, suraskite juos ir sugrąžinkite teisingumą!
LITERATŪRA ŠIA TEMA:
Stauber & Rampton „Trust us, we’re experts” 2001.
Ewen Stuart „PR! A social history of Spin”. 1996
Tye Larry „The Fater of spin: Edward L. Bernays and the birth of Public relations”. 2001.
Bernays Propaganda. 1928
King R. Medical journals rarely disclose researchers’ ties Wall Street Journal Feb. 2, 1999.
Engler R. „Misrepresentation and responsibility in medical research” New England Journal of Medicine v 317 p 1383 Nov/ 26, 1987
Black D. „Health at the Crossroads” 1988
Trevanian „Shibumi” 1983
Robbibs J. Reclaiming our health 1996
Huxley A. The doors of Perception.
O’Sha T – http://www.thedoctorwithin.com – šio straipsnio autorius.
Darvinas gal ir nebuvo to meto biologas, bet jis tikrai nebuvo koks nors kvailas, ar iš kelmo spirtas. Skaičiau visą jo knygą, kaip jis keliavo laivu Biglis, ir atrado evoliucijos teoriją. Ir panašu kad tik pastorius ir galėjo mesti iššūkį tuometiniam bažnyčios ”mokslui”, nes per to laikmečio biologijos pamokas buvo mokoma, kad pvz unguriai atsiranda iš sliekų, o sliekai iš dumblo. Ir čia tik vienas iš menkų pavyzdžių. Todėl evoliucijos teoriją ir galėjo atrasti tik žmogus, kuris nesimokino viso to šlamšto. Taip kad Darvinas buvo reikiamu laiku, reikiamoje vietoje, ir tinkama persona
„Jei laisvė iš viso ką nors reiškia,tai ji reiškia teisę pasakyti žmonėms tai, ko jie NENORI girdėti“ (Dž.Orvelas)
“ 5 procentai visuomenės mąstantys, 15 procentų galvoja, kad mąsto, o likusieji 80 procentų net bijo mąstyti“ (Bernardas Šo)
Visiškai nesvarbu,kas balsuoja ir kaip balsuoja-
svarbu, kas balsus skaičiuoja.
Lojalumas-nebuvimas būtinybės mąstyti.
Mirti už kažkieno idealus yra daug lengviau,nei gyventi pagal juos.
Auksinė taisyklė-kieno auksas, to ir taisyklės.
Jei nori nugalėti priešą-išauklėk jo vaikus.
(Kinų patarlė)
„Revoliucijas pradeda idealistai, tęsia kriminalistai, o baigia karjeristai.“(Dantonas)
Kas kovoja,gali pralaimėti, kas nekovoja—tas jau pralaimėjo.
Geriausias būdas pavergti žmogų-be paliovos jį laisvinti.
„demokratija yra blogiausia iš visų galimų santvarkų,kurioje hienos valdo asilus.“(Aristotelis)
Propaganda yra veiksminga, jei klausome, kas ką čiulba ir tampa bereikšmė, kai pamatome, kas ką lesa.
„Istorija-tai kekšė, atsigulanti po nugalėtoju“ (Napoleonas)
-Kodėl JAV nebūna valstybės pervesmų?
-Nes ten nėra JAV ambasados.
Lietuva yra antra šalis pasaulyje pagal korupciją tik dėl to, kad davė kyšį, jog nebūtų pirma.
agresorius yra tas, kuris užpuola kokią nors valstybę anksčiau už Ameriką.
„Jeigu rinkimai ką nors keistų, jie jau seniai būtų uždrausti“. (Markas Tvenas)
„Daug lengviau yra žmones apgauti, nei po to įtikinti juos, kad šie buvo apgauti“ (Markas Tvenas)
„Nori kontroliuoti opoziciją? Įkurk ir vadovauk jai pats.“ (V.Leninas)
VSD= KGB+CŽV+MOSSAD+ konservai.
Didžiausią abejonę sukelia būtent DRAUDIMAS abejoti.
Visa pažangioji žmonija, kaip mums nuolat kalbama, absoliučiai natūraliai pripažino homoseksualistus, jų subkultūrą, jų teisę tuoktis, įsivaikinti ir propaguoti savo seksualinę orientaciją mokyklose ir vaikų darželiuose. Mums kalbama, kad visa tai – natūralus procesas.
Tačiau mums meluoja.
Melą apie natūralumą paneigė amerikiečių sociologas Džozefas Overtonas, aprašęs technologiją, pagal kurią galima pakeisti visuomenės požiūrį į principinius tai visuomenei klausimus. Perskaitykite šį aprašymą ir jūs suprasite, kaip legalizuojamas homoseksualizmas bei incestas ir kaip šis procesas bus baigtas Europoje jau artimiausiais metais. Kaip ir vaikų eutanazija, beje.
Džozefas P. Overtonas (1960-2003), Mackinac Center visuomeninės politikos centro vyresnysis viceprezidentas, suformulavo modelį, pagal kurį galima pakeisti požiūrį į visuomenę jaudinančias problemas. Modelis, po to kai mokslininkas žuvo aviakatastrofoje, buvo pavadintas Overtono Langu. Jis aprašė, kaip visiškai svetimos visuomenei idėjos buvo ištrauktos iš visuotinio pasmerkimo atmatų duobės, “išplautos” ir galiausiai įteisintos įstatymais.
Pagal Overtono Galimybių lango principą, kiekviena idėja ar problema visuomenėje turi taip vadinamą galimybių langą. Šio lango ribose idėją gali arba negali plačiai aptarinėti, atvirai remti, propaguoti, mėginti įteisinti įstatymais. Lango matmenys keičiami, tuo pačiu keičiant galimybių ribas, pradedant stadija “tai visiškai neįsivaizduojama”, t.y. visiškai svetima visuomenės moralei, iki stadijos “aktuali politika”, kai problema jau yra plačiai aptarinėjama, tampa priimtina masinei sąmonei ir įtvirtinama įstatymais.
Tai nėra grynas smegenų plovimas, o kur kas subtilesnė technologija. Efektyvia ją padaro nuoseklus, sistemingas taikymas ir visuomenei-aukai nepastebimas patsai poveikio darymo faktas.
Žemiau panagrinėsiu kaip žingsnis po žingsnio visuomenė pradeda iš pradžių aptarinėti kažką nepriimtino, paskui laikyti tai priimtinu dalyku ir galiausiai susitaiko su naujais įstatymais, įtvirtinančiais ir ginančiais tai, ko dar visai neseniai buvo neįmanoma nė įsivaizduoti.
Kaip pavyzdį paimsiu ką nors visiškai neįsivaizduojamo. Tarkime, kanibalizmą, t.y. idėją legalizuoti žmonių teisę valgyti kitus žmones.
Akivaizdu, kad šiandien nėra galimybės išplėtoti kanibalizmo idėjos – visuomenė audringai pasipiktins. Tokia situacija reiškia, kad kanibalizmo legalizavimo problema šiuo metu yra nulinėje galimybių langų stadijoje. Pagal Overtono teoriją, ši stadija vadinama “Neįsivaizduojamu dalyku”. Dabar pamodeliuokime, kaip tas neįsivaizduojamas daiktas bus realizuotas, pereidamas visas galimybių stadijas.
TECHNOLOGIJA
Dar sykį pasikartosiu – Overtonas aprašė technologiją, kuri leidžia legalizuoti absoliučiai bet kurią idėją. Jis ne koncepciją pasiūlė, ne savo mintis tam tikru būdu suformulavo – jis aprašė jau veikiančią technologiją. Kitaip sakant tokią veiksmų seką, kurią atliekant, neišvengiamai pasiekiamas trokštamas rezultatas. Naikinant žmonių bendrijas ir visuomenes, tokia technologija gali būti efektyvesnė už termobranduolinį ginklą.
KAIP TAI DRĄSU!
Kanibalizmo tema kol kas vis dar yra atstumianti ir visiškai nepriimtina. Svarstyti šios temos nepriimta nei spaudoje, nei padoresnėje kompanijoje. Kol kas tai absurdiškas, neįsivaizduojamas ir draudžiamas reiškinys. Vadinasi, pirmas Overtono lango judesys – perkelti kanibalizmo temą iš neįsivaizduojamų dalykų kategorijos į radikalių reiškinių sferą.
Pas mus juk žodžio laisvė. Tai kodėl nepakalbėjus apie kanibalizmą?
Mokslininkams apskritai priimta kalbėti apie viską iš eilės, jiems nėra draudžiamų temų, jiems privaloma viską tyrinėti. O jeigu taip, tai surenkime etnologinį simpoziumą tema “Egzotiški Polinezijos genčių papročiai”. Aptarkime jo metu reiškinio istoriją, įveskime šį reiškinį į mokslo apyvartą ir gausime autoritetingų pasisakymų apie kanibalizmą faktą. Kaip matote, apie žmogėdras galima dalykiškai pasikalbėti ir išlikti mokslinio respektabilumo sferoje.
Overtono langas jau pajudėjo. Pozicijų peržiūrėjimas ir revizija jau prasidėjo. Tuo pačiu užtikrintas visuomenės pozicijos reiškinio atžvilgiu pasikeitimas nuo visiškai nepriimtino iki labiau pozityvaus.
Drauge su mokslinėmis diskusijomis neišvengiamai turi atsirasti kokia nors “Radikalių kanibalų draugija”. Ir tegu ji bus atstovaujama tiktai internete, radikalius kanibalus būtinai pastebės ir ims cituoti visoje žiniasklaidoje.
Pirmas dalykas – tai dar vienas viešo pasisakymo faktas. O antra – tokie marginalai reikalingi norint sukurti radikalaus baubo įvaizdį. Tai bus “blogi kanibalai” kaip atsvara kitam baubui – “fašistams, raginantiems deginti laužuose ne tokius kaip jie patys”. Tačiau apie baubus šiek tiek vėliau. Pradžiai pakanka publikuoti pasakojimus apie tai, ką apie žmogienos valgymą galvoja britų mokslininkai ir kokie nors kitos pakraipos radikalūs marginalai.
Pirmojo Overtono lango judesio rezultatas: nepriimtina tema įvesta į apyvartą, tabu desakralizuotas, įvyko problemos vienareikšmiškumo sunaikinimas.
KODĖL GI NE?
Sekantis Lango judesys perkelia kanibalizmo temą iš radikalios sferos į įmanomo dalyko sferą. Šioje stadijoje ir toliau cituojame “mokslininkus”, juk negalima gi ignoruoti jų žinių, teisingai? Žinių apie kanibalizmą. Bet kas, kas atsisakys tą temą svarstyti, turi būti apjuodintas kaip snobas ir veidmainis.
Smerkiant veidmainystę, būtinai reikia sugalvoti kanibalizmui elegantišką pavadinimą. Kad įvairaus plauko fašistai nedrįstų kabinėti ant kitaminčių etikečių, prasidedančių raide K.
Dėmesio! Eufemizmo sukūrimas – tai labai svarbus momentas. Kad legalizuotume neįsivaizduojamą idėją, būtina pakeisti jos tikrąjį pavadinimą.
Kanibalizmo daugiau nebėra. Dabar tai vadinama, tarkime, antropofagija. Tačiau ir šitą terminą visiškai greitai pakeisime dar sykį, pripažinę ir jį įžeidžiamu.
Naujų pavadinimų išsigalvojimo tikslas – nukreipti problemos esmę nuo jos įvardinimo, atplėšti žodžių formą nuo jų turinio, atimti iš ideologinių priešininkų kalbą. Kanibalizmas virsta antropofagija, o paskui į antropofiliją, panašiai kaip nusikaltėlis kaitalioja savo pavardes pase.
Lygiagrečiai su manipuliacijomis vardais vyksta atraminio precedento kūrimas – istorinio, mitologinio, aktualaus ar tiesiog išgalvoto, tačiau svarbiausia – legitimizuoto. Jis bus atrastas ar sugalvotas kaip “įrodymas” to, kad antropofilija gali būti iš principo įteisinta.
“Pamenate legendą apie pasiaukojančią motiną, pagirdžiusią savo krauju mirštančius iš troškulio vaikus?”
“O istorijos apie Antikos dievus, kurie apskritai rijo viską iš eilės – pas romėnus tai buvo įprastas dalykas”
“O artimesni mums krikščionys? Su antropofilija pas juos viskas gerai. Jie iki šiol per ritualus geria savo dievo kraują ir valgo jo kūną. Jūs gi nekaltinate krikščionių bažnyčios?”
Svarbiausias šio etapo metu prasidėjusio siautulio uždavinys – bent dalinai pašalinti kanibalizmą iš tos zonos, kurioje veikia baudžiamasis kodeksas. Bent sykį, bent kokiame nors istoriniame momente.
TAIP IR REIKIA
Po to, kai jau pateikti legitimizuojantys precedentai, atsiranda galimybė pastūmėti Overtono Langą iš galimo dalyko teritorijos į racionalaus dalyko sritį.
Tai – trečias etapas. Jame užbaigiamas vientisos problemos suskaldymas į dalis.
“Noras valgyti žmones yra nulemtas genetiškai, tai slypi žmogaus prigimtyje”;
“Kartais būtina suvalgyti žmogų, egzistuoja neįveikiamos aplinkybės”;
“Esama žmonių, kurie trokšta, kad juos suvalgytų”;
“Antropofilus išprovokavo!”;
“Uždraustas vaisius visada saldesnis”;
“Laisvas žmogus pats nusprendžia, ką jam valgyti”;
“Nereikia slėpti informacijos ir tada tegu visi patys nusprendžia, kas jie tokie – antropofilai ar antropofobai”;
“Ar daro antropofilija žalą? Žalos faktai neįrodyti”.
Visuomenės sąmonėje dirbtinai sukuriamas “mūšio laukas”, kuriame kaunamasi dėl šios problemos. Kraštutiniuose flanguose išdėstomos baidyklės – specialiai sukurti patys radikaliausi kanibalizmo priešininkų ir šalininkų judėjimai.
Realius priešininkus, t.y. normalius žmones, nenorinčius likti abejingais kanibalizmo legalizavimo klausimu, stengiamasi sutapatinti su baidyklėmis ir paskelbti radikalais. Šių radikalų vaidmuo – aktyviai kurti išprotėjusių psichopatų įvaizdį – agresyvūs, fašistuojantys kanibalizmo nekentėjai, raginantys deginti gyvus žmogėdras, žydus, komunistus ir negrus. Žiniasklaida aprašinėja visus ką tik išvardintus atvejus, išskyrus realius legalizacijos priešininkus.
Tokioje situacijoje patys taip vadinami antropofilai lieka tarsi tarp dviejų radikalių jėgų, “sveiko proto teritorijoje”, iš kurios su patosu, “iš sveiko proto ir žmogiškumo” pozicijų smerkia “įvairaus plauko fašistus”.
“Mokslininkai” ir žurnalistai šiame etape įrodinėja, kad per visą žmonijos istoriją žmonės karts nuo karto valgė vieni kitus ir kad tai yra normalu. Dabar antropofilijos temą galima perkelti iš racionalumo srities į populiarumo sritį. Overtono Langas juda toliau.
GERĄJA PRASME
Norint išpopuliarinti kanibalizmo temą, reikalingas populiarus kontentas, susijęs su istorinėmis ir mitologinėmis asmenybėmis, o esant galimybei – su šiuolaikinėmis įžymybėmis.
Antropofilija masiškai skverbiasi į naujienų ir pokalbių laidas. Žmonės valgomi filmuose, dainų tekstuose, video klipuose.
Vienas iš populiarinimo būdų vadinamas “Apsidairyk aplinkui”.
“Argi tu nežinojai, kad tasai žymusis kompozitorius yra antropofilas?”
“O vienas visiems gerai žinomas lenkų scenaristas visą gyvenimą buvo antropofilu, už tai jį netgi persekiojo valdžia”
“O kiek jų beprotnamiuose sėdėjo! Kiek milijonų buvo ištremti, neteko pilietinių teisių! Beje, o kaip jums naujas Lady Gaga klipas “Eat me, baby”?
Šiame etape eskaluojama tema įvedama ir aptariamų problemų topus ir ji pradeda autonomiškai daugintis masinės informacijos priemonėse, šou versle ir politikoje.
Kitas efektyvus triukas: problemos esmę aktyviai užplepa žurnalistai, TV laidų vedėjai, visuomenininkai, atkirsdami nuo diskusijų specialistus.
Paskui, kai visiems pasidaro nuobodu ir problemos aptarinėjimas pateko į aklavietę, ateina specialiai parinktas specialistas ir sako: “Ponai, iš tikrųjų viskas yra ne taip. Ir esmė ne tame, o štai tame. Ir daryti reikia štai tą ir aną” – ir nurodo konkrečią tendencingą kryptį.
Legalizacijos šalininkų pateisinimui naudojamas nusikaltėlių sužmoginimas, sukuriant teigiamą įvaizdį per charakteristikas, neturinčias nieko bendro su jų nusikaltimais.
“Juk tai kūrybingi žmonės. Na, suvalgė savo žmoną ir kas iš to?”
“Jie nuoširdžiai myli savo aukas. Valgo, vadinasi, myli!”
“Pas antropofilus žymiai didesnis intelekto koeficientas ir kitose srityse jie laikosi griežtos moralės”
“Antropofilai – patys yra aukos, juos taip elgtis gyvenimas privertė”
“Juos taip išauklėjo”
Tokio pobūdžio triukai labai populiarūs pokalbių laidose.
“Mes papasakosime jums tragišką meilės istoriją! Jis norėjo ją suvalgyti! O ji viso labo tenorėjo būti suvalgyta! Kas mes tokie, kad juos teistume? O gal tai buvo meilė? Kas jūs tokie, kad trukdytumėte jiems vienas kitą mylėti?!”
MES ČIA VALDŽIA
Į penktą etapą Overtono langai pajuda tada, kai tema jau pakankamai įkaitinta, kad galima būtų perkelti ją iš populiarių dalykų kategorijos į aktualios politikos sferą.
Pradedama rengti įstatyminė bazė. Lobistų grupuotės valdžioje konsoliduojasi ir išeina iš šešėlio į dienos šviesą. Publikuojamos sociologinės apklausos, atseit patvirtinančios didelį kanibalizmo šalininkų procentą. Politikai pradeda stumti bandomuosius projektus, viešai pasisako šio reiškinio įteisinimo įstatymais naudai. Į žmonių protus palaipsniui įvedama nauja dogma – “žmogienos valgymo draudimas yra draudžiamas”.
Tai firminis liberalizmo metodas – tolerancija kaip bet kokių tabu uždraudimas. Draudžiama kovoti su visuomenei pražūtingais iškrypimais.
Paskutiniame Overtono langų judėjimo etape, kai reiškinys perkeliamas ir kategorijos “populiaru” į kategoriją “aktuali praktika”, visuomenė jau būna palaužta. Patys energingiausi dar kažkaip lyg ir priešinasi mėginimams iškrypimą įteisinti įstatymais, tačiau dauguma žmonių jau palūžę. Visuomenė jau susitaikė su savo pralaimėjimu.
Įstatymai priimti, žmogiškumo normos pakeistos ir sugriautos, vėliau šita banga neišvengiamai pasieks mokyklas ir vaikų darželius, vadinasi, nauja karta užaugs apskritai be jokių šansų išgyventi. Taip viskas vyko legalizuojant homoseksualizmą. Dabar mūsų akyse Europa pagal šią technologiją legalizuoja incestą ir vaikų eutanaziją.
KAIP SULAUŽYTI SCHEMĄ
Lengviausiai aprašyta technologija veikia tolerantiškoje visuomenėje. Toje visuomenėje, kuri neturi idealų ir, kaip pasekmė, neegzistuoja aiški gėrio ir blogio atskirtis.
Jūs norite pakalbėti apie tai, kad jūsų motina yra šliundra? Norite parašyti apie tai straipsnį į žurnalą? Sudainuoti apie tai dainą? Įrodyti, galų gale, kad būti šliundra – tai normalu ir netgi būtina? Va čia ir yra aukščiau aprašyta technologija. Jos pagrindas – visaleidžiamumas.
Nėra jokių tabu.
Nebėra nieko švento.
Nebėra sakralinių sąvokų, kurias netgi nagrinėti draudžiama, o jų išniekinimas baudžiamas akimirksniu ir negailestingai. Viso to nebėra. O kas tada lieka?
Lieka taip vadinama žodžio laisvė, paversta nužmoginimo laisve. Mūsų akyse, vieną po kitos naikina ribas, saugančias visuomenę nuo susinaikinimo. Dabar kelias į bedugnę laisvas, kliūčių nebeliko.
Manai, pavieniui tu negali nieko pakeisti? Tu visiškai teisus, pavieniui žmogus nė velnio nieko negali.
Tačiau asmeniškai tu privalai išlikti žmogumi. O žmogus pajėgus rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Ir ko nesugebės vienas – padarys žmonės, kuriuos vienija bendra idėja. Apsidairyk aplinkui.
Tikriausiai pastebėjote tarp savo draugų, šeimos narių ar bendradarbių, kurie gavo krešulinius skiepus. Prieš skiepus jie buvo normalūs, sveiki, laimingi žmonės. Tada jie pasiskiepijo. Atsirado asmenybės pokyčiai, padidėjęs agresyvumas ir gyvuliškas elgesys.
Tai požymiai, kad jų smegenyse pradeda formuotis kraujo krešuliai, nupjaunantys deguonį į smegenų dalis, atsakingas už aukštesnių pažinimo funkcijų apdorojimą. Jie virsta skiepų zombiais, nors to nesuvokia.
Kuo didesni asmenybės pokyčiai, tuo daugiau kraujo krešulių paveikia jų smegenis. Ir tuo mažiau laiko jiems lieka gyventi.
Išsamią informaciją rasite naujame straipsnyje ir podcast’e.
http://www.naturalnews.com/2022-01-07-now-witnessing-early-signs-vaccine-zombie-apocalypse-mask-karens-personality-changes.html