Kai mama mirė, mes, su broliu, ir seserimi lig ir buvome sutarę turtą pasidalinti protingai. Sesuo jau sekančią dieną savo dalies atsisakė, kadangi ji gyvena Kanadoje, ir į Lietuvą beveik negryžta. Man turėjo atitekti sodyba su 3 hektarais bendros teritorijos. O brolis lig ir buvo nusprendęs pasiimti kiek toliau esantį 6,45 he dirbamos žemės sklypą, kur mama jau daug metų nuomodavo ūkininkui
Toks sprendimas man atrodė logiškas, nes aš, šiaip ar taip, sodyboje gyvenau kartu su mama, jau daugiau kaip 10 metų. Ir esu susikūręs ten gyvenimą. Nors iš ankstesnių laikų jau žinojau koks yra mano brolis, ir koks jo elgesys mano atžvilgiu. Bet tada tikrai buvau trumpam pagalvojęs kad jis gal pagaliau suaugo. Pagalvojau kad juk negali žmogus visą gyvenimą būti įdiotas. Bet pasirodo taip manydamas labai klydau. Ir negana to, jo sukčiavimo metodai tarsi patobulėjo, peraugo į aukštesnį lygmenį
Pirmasis nerimą keliantis ženklas, kaip ne keista, dar per mamos laidotuves pasireiškė ne iš brolio, bet iš sesers lūpų. Ji pasakė kad mes atseit leidžiame tau ir toliau gyventi toje sodyboje, ir, be abejo galėsi ją apsiforminti dokumentiškai, nes juk neturi kur daugiau gyventi. Tą paskutinę fraze, kad aš tipo neturiu kur daugiau gyventi, ji pasakė su tokia ironija, kad net privertė suklusti. O ir tas leidimas, ar neleidimas ten gyventi? Lig aš nebūčiau bendrasavininkas, ir turėčiau dar klausti jų leidimo ar galiu ten likti gyventi
Kaip ir reikėjo tikėtis, vieną dieną viskas tarsi apsivertė aukštyn kojomis. O mano geri santykiai su broliu ir seserimi subyrėjo kaip kortų namelis. Tai buvo dėl vieno, itin keisto brolio skambučio, kuriame jis pareiškė kad sesuo neva, vis dėlto užsimanė savo dalies. Nes neva, sesuo, Kanadoje, ištekėjusi už turtingo gydytojo, pati dirbdama baro administratore neturi iš ko namo statytis. Ir kaip dabar manote, kaip brolis nutarė spręsti šitą klausimą? Ar buvo įvardinta tiksli suma? Ar jis siūlė tą suma sumokėti per pusę? Ar tarėsi su manimi kam priklauso mokėti didesnę, kam mažesnę dalį?
Į visus anksčiau pateiktus klausimus atsakymas vienas ir tas pats – NE. Tikslios sumos, nei vienas, nei kitas net iki šiol nesugebėjo įvardinti. O nuo to pirmo kivirčo jau praėjo beveik metai. Negana to, jis davė man tokį keistą pasiūlymą, kad negalėjau patikėti savo ausimis. O vėliau ir akimis, nes jis tą patį parašė ir žinutėse. Ar jis ant tiek laiko mane nevispročiu? Negi tikrai manė kad sutiksiu su tokia nesąmone?
Jis pasirodo nusprendė ”atiduoti” seseriai jos norimą mistinę sumą, kurios ji, nei jis negalėjo man įvardinti. Bet aš turėsiu perrašyti jam pusę sodybos. O tuo tarpu žemės sklypas, 6.45 ha turėtu pilnai atitekti jam. Vėliau, kaip pamatysite mūsų susirašinėjime, jis norėjo gauti net ne pusę sodybos, bet būtent teritoriją esančią aplink sodybą. Tai yra būtent ta dalis, kuri turi didžiausią turtinę vertę. Man jis panoro palikti tik 25 arų namų valdą, ir du nieko nebevertus supuvusius pastatus joje
Dabar dėsiu nuotraukas su mūsų susirašinėjimu, o turinį nuotraukose pakomentuosiu po kiekviena nuotrauka
Čia yra parašyta dar pati suprantamiausia mano brolio mintis. Vėliau matysite kad jo rašliavų minties paprastai iš viso neįmanoma suprasti. Pasirodo jam užkliuvo tai kad aš rašinėju straipsnius prieš valdžia. Todėl, jo supratimu, nuo manes anksčiau ar vėliau atims visą turtą, tai dėl to aš turi viską perrašyti jam. Ir, kaip matote, aš jau tada pastebėjau kad sesuo pati man nesako nieko kad nori pinigų. Nes neva pinigų seseriai kaulija tik brolis, tarsi būtų koks advokatas
Toliau bus jo minčių tesinys
Ką galiu į tai pasakyti? Lig ir buvome sutarę normaliai pasidalinti turtą. O dabar kaip matote, jis staiga nesveikai susirūpino galimais antstoliais, ir galimu mano turto areštu. Remdamasis tolima praeitimi, kada aš vienu tarpu turėjau antstolių. Apie praeitį dar būtinai kalbėsime. Todėl papasakosiu ir apie tą jo ”rūpinimasį”, kaip jis kad sako viskuo, ir kuo tas ”rūpinimasis” realiai baigėsi. Be to, aiškiai matosi ir tai kad čia yra kopy-paste tekstas, Watsape, kur tada bendravome, neįmanoma taip parašyti, nes kai tik spaudi naują eilutę, taip ir išsisiunčia kaip atskira žinutė
Ne vienam skaitytojui čia kiltu klausimas. Ar man taip pat nesveikai rūpi jo skolos, ir kad jis dėl to neva praras paveldėtą žemės sklypą? Tuo labiau, kad praeityje jų yra sumokėjęs valdiškoms įstaigoms dešimtimis, o gal ir šimtais kartų daugiau negu aš? Be abejo, man tai absoliučiai neįdomu. ir niekada nebuvo įdomu. Beje, jis čia kaip matome, žadėjo eiti per teismus? Praėjo metai. Tai kur tie jo teismai?
O va čia tai topinis broliuko pasakymas. Jis čia sako kad pasilaikyčiau savo pinigus, kuriuos noriu atiduoti seseriai, nes man jų neva ir taip reikės, kadangi žadu remontuoti labai seną ir praktiškai avarinės būklės pastatą. Jis viskuo kaip visada ”pasirūpins”. O aš jau už tai neva turėčiau ”tik” perrašyti 2.75 hektaro teritoriją aplink sodybą. O sau pasilikti tik 25 arus, ir supuvusius pastatus. Kaip matote, paskui aš jam priminiau kas atsitiko tvartui, kuris, kartu su daržine buvo 20 metrų ilgio, ir 8 metrų pločio pastatas. Žiūrim tolesnius jo ”argumentus”
Čia dar labiau topinis broliuko argumentas. Pasirodo jam valdant, ir viskuo naudojantis, vis tiek jis mano kad aš turėjau atvažiuoti iš Vilniaus, kur tuo metu gyvenau, ir remontuoti bei rūpintis griūvančiais nuo jo veiklos pastatais. Iš kur pas jį susiformavo toks mąstymas, paaiškinsiu vėliau. Be to, šitoje nuotraukoje matome mano parašytą frazę, kuria jis vėliau išvartė kaip pažadą leisti jam atvažiuoti kada jis panorės, ir daryti ką panorės. O kai aš kategoriškai uždraudžiau jam net artintis prie mano namų, kuriuose aš gyvenu, jis tai traktavo kaip pažado sulaužymą
Be abejo, jei santykiai su giminėmis geri, ir jei jie nesikėsina užginčyti nuosavybės, tai į svečius visada galėtu atvykti. Ir net raktą galėčiau palikti, kad galėtu įeiti kai manęs nėra. Ar tuo labiau, kaip jis sakė, atskira kažką laikinai pasistatyti. Bet, šiuo atveju, jis nori atvykinėti ne kaip svečias, o kaip šeimininkas, atidarinėti duris su koja, ir daryti ten ką nori. Tai tokiam galima tik makaulę su kirviu suknežinti, o ne raktą palikti. Ką ten kirviu, fiziškai jis yra toks vaflis, kad vienu kumščio smūgiu galėčiau ji nokautuoti
Žinant jo būdą, tai net šeimininku sunku būtų ji pavadinti, nes šeimininkas šiaip rūpinasi savo namais, investuoja, tvarko. O pas jį tokio rūpesčio jau nuo pat vaikystės nerasta. Jis nori atvykti kaip koks dievas. Būtent tai matome ir jo žinutėse, kad man pinigų dar prireiks, nes aš turėsiu investuoti į ūkį. O jis viskuo tik naudosis, kaip visada viską gadins, ir niekuo nesirūpins. Beje, net jo minėtą tvarto stogą tada dengiau aš, su vienu iš jo tuometiniu darbininku, nes man net atvykus iš Vilniaus, mėnesyje kartą, rūpėdavo pastatų būklė labiau nei jam. Jis tik buvo nupirkęs kelis rulonus tolio. O pats tuo metu, jis turėjo milžinišką samagono bravorą, ir būdavo ten pastoviai
Čia matome kad jis dar katą pakartojo tą patį debilizmą, kad su seserimi atsiskaitys jis. O aš neva galėsiu investuoti į ūkį, bet jam už tai turiu praktiškai atiduoti sodybą. Žinant jo būdą, be abejo, tada tik laiko klausimas kada jis mane iš ten galutinai išėstu, ir tada viskas atitektu jam. Beje, po tokių cirkų, be abejo, dabar jis tikrai nebegali, ir nebegalės ten vaikščioti. O jei pamatysiu einant be mano leidimo, tuoj pat kviesiu policiją. Ir galės tada ten jiems įrodinėti kad, kaip kad ir man įrodinėja, kad turi teisę ten daryti ką nori
Čia kaip matome, jis vėl nesveikai rūpinasi reikalais, kurie jam iš viso neturėtų rūpėti. Mano kredito istorijomis. Kai tuo tarpu jis pats, kiek suprantu gyvenime nėra gaves Lietuvoje jokios paskolos. Bet man kažkodėl visiškai neįdomu kodėl taip buvo. O aš net šiuo metu turiu vartojimo paskolą, už kurią prisipirkau technikos sodybai prižiūrėti. Tai pačiai sodybai, kuria dabar brolis taip veržiasi nuo manęs atimti
O čia matome tai ką anksčiau ir minėjau, kad jis kėsinasi būtent į sodybos teritoriją, kur yra didžiausia turtinė vertė. Jei jis taptu tos teritorijos vieninteliu savininku, ir man uždraustu per tą teritoriją važinėti, tai aš į sodybą tikriausiai turėčiau skristi oru, nes ta teritorija pilnai supą visą namų valdą. Ir dar kokį psichologinį spaudimą naudoja. Nesupranta jis ko aš čia blūstu, kad nenoriu jam padovanoti savo paveldėjimo dalies? Čia ir yra vienas iš tų atveju, kodėl parašiau tokį straipsnio pavadinimą. Tikrai nemanau, kad toks vaflis kaip jis, kuris praeityje nemokėdavo net sakinio normaliai suregzti, galėtų sugalvoti ir suplanuoti tokius dalykus pats
Čia matome labai aiškų aferizmo įrodymą. Nors tuo momentu buvau patikėjes kad sodyba tikrai vertesnė nei žemės sklypas. Bet jis pats, šitaip rašinėdamas man pakišo mintį pasidomėti realiomis kainomis, paskaityti skelbimus. Jau skaitydamas skelbimus aiškiai mačiau kad didelė kaina būna tik ten kur būna didelė teritorija. O kur teritorija maža, pastatai seni, ten kaina taip pat maža. Seni pastatai nieko nebeverti. Pati vieta kažko vertą, bet tai yra niekai palyginus su žemės kaina. O kai nuėjau pas notarą pasiimti dokumentų. Po to paskambinau turto vertintojai, galutinai paaiškėjo kad jo sklypas kur kas vertingesnis nei mano sodyba
Be to, šiaip ar taip, sesers neva noras gauti savo dalį, nebeturi jokios juridinės galios. Nes ji pati parašė atsisakymą nuo savo dalies. Taip kad dabar mes jai galim kažką duoti tik šiaip, draugišku sutarimu. Kaip matote, jis čia net įvardijo sumą, remdamasis savo išgalvotomis turto kainomis. Vėliau, kai paskambinau seseriai, ji tos sumos pakartoti nebesugebėjo
Beje, Antanas, tai mano krikšto vardas. Mamos man duotas vardas Ovidijus, kuris yra pase, močiutėms, ir patėviui pasirodė per sudėtingas tarti. Dėl to namuose vadindavo mane krikšto vardu
Čia tipiškas psichologinis teroras, praeities iškraipymas, ir kišimasis ten kur jam visiškai neturėtu rūpėti. Net jei taip ir būtų, kaip jis sako, atimant antstoliams turtą jį juk galima nusipirkti iš varžytinių. Apie tai jam taip pat paskui sakiau. Bet vėliau pamatysime, kad į bet kokius argumentus jis reaguoja taip pat kaip mūsų valdžia į argumentus apie koroną. Tuo momentu neatsako nieko, ir nukreipia kalbą. Paskui, po kiek laiko, pateikia tuos pačius teiginius, į kuriuos jau seniausiai atsakyta, ir į tą atsakymą jis nebeatsakė nieko. Tai kuris čia nuo kurių išmoko argumentuoti? Mano brolis nuo valdžios, ar valdžia nuo mano brolio?
Kas galvojote atsakymą į pateiktą klausimą, turiu jus nustebinti, nes greičiausiai pasirinkote neteisingą variantą. Brolis šitokią ”argumentavimo” taktiką naudoja jau nuo pat vaikystės. Visa mano vaikystė prabėgo ginčijantis su broliu tokiu būdu. Kai išgirsta protingus argumentus jis greitai nusuka kalbą. O po kurio laiko, vėl, ir vėl šneka tuos pačius vėjus. Tokia taktika naudinga tik varginti ir erzinti pašnekovui, o ne tiesai išsiaiškinti. Be abejo, jis už tokį ”argumentavimo” stilių vaikystėje gaudavo nuo manęs galvon. O po to sakydavo kad aš pritrūkau argumentų, dėl to paleidžiu į darbą kumščius. Tada dar skaudžiau gaudavo galvos, ir bėgdavo skųstis tėvams
Taip ir prabėgo mano vaikystė kariaujant, kaip vėliau paaiškėjo su būsimu smulkiuoju niekšeliu. O ar jis gavęs nuo manęs galvon, po to manęs vengdavo, ir elgdavosi atsargiau? Nieko panašaus. Kartais net už tėvų, ar močiutės nugaros pasislėpęs toliau mane erzindavo. O tėvai sakydavo, kad jis kadangi mažesnis, tai aš turiu jam nusileisti. O jis tuo naudodavosi iki beprotybės, ir tiesiog lipte lipdavo man ant galvos. Gal dėl to ir susiformavo jo toks harakteris? Kad turi viskas būti būtinai taip kaip jis nori?
Kaip sakoma, jei nori užauginti tikrą monstrą, tai vaikystėje leisk vaikui viską
O realiai, mama turėjo psichinių sutrikimų, ir jis tuo naudodamasis ją iš visų jėgų kurstė, ir įtikinėjo kad gali atimti sodybą dėl mano skolų. Bet kiek žinau, mama nors ir psichiškai neįgali, nelabai kreipė dėmesio į tuos jo pezesius, nes dar tiek proto turėjo, kad suvokti, jog mano skola, ir jos sodyba visiškai nė prie ko. O net, jei kažkuriuo metu ir buvo patikėjusi. Tai ką nori tuo pasakyti mano jaunesnysis broliukas? Vadovaukimės ne įrodymais, o atrodymais, kaip visada? Kažkaip tai taip?
Be to, skola kurią išieškinėjo nuo manąs antstoliai, yra vienintelė jam žinoma. Tais laikais tai buvo 1100 litų. Bet jis ją pasakoja, ir eskaluoja visiems taip, tarsi aš būčiau koks iš kalėjimo gryžęs nusikaltėlis, kuris tik aferizmais ir užsiima. Kitaip sakant klijuoja savo paties etiketę, kaip tipiškas KGB agentas. Net jo uošviai, kai pas juos trumpam buvau užsukęs, žiūrėjo į mane kaip į ką tik gryžusį iš zonos kalinį. Ir man tas požiūris visai nepatiko
O užsukęs pas brolio uošvius buvau dėl to, kad brolis buvo vienu metu mane įkalbėjęs nuvežti pas juos brangesnius daiktus, kuriuos neva gali kas nors įsilaužęs į mano trobą pavogti, kai aš išvykstu į Švediją. Dabar aišku manau kad ir tai jis ne šiaip sau darė. Gal tikėjosi kad mano trimeris, ir benzopjūklas kažkokiu tai būdu atiteks jam?
Brolis ir sesuo advokatauja vienas kitam
Iš tikrųjų aš jiems net nesu tikras brolis. Nes mūsų tik mama ta pati, o tėvai skirtingi. Judviejų tikras tėvas buvo mano patėvis, su kuriuo ir gyvenome vaikystėje. O su mano tėvu mama buvo išsiskyrus jau seniai, ir aš jo net nepažystu. Gal dėl to ir užaugome, tarsi būtume visiškai skirtingu šeimų vaikai
Kai paskambinau tada seseriai, ji kažkodėl kalbėjo labai panašiai kaip mokinukė pagauta rūkanti už kampo. Jos balsas drebėjo, ji mykčiojo. Net paklausiau, gal jau gimtąją kalbą pamiršo toje Kanadoje gyvendama, ir dar su kanadiečiu? Pasirodo ne, o mikčioja vien dėl to kad aš paskambinau. O tai dėl ko ji taip jaučiasi prieš mane kalta, kad net reikia mikčioti ir drebėti man paskambinus? Šito ji nepaaiškino
Ji paneigė brolio minėtą sumą. Sakė kad jai tikrai tiek nereikia, ir tuo labiau ne skubiai. Bet norėtu kad abu jai duotume, nors kažkiek. Vėliau mes su ja rašinėjomės instagrame. Tai pasak jos, brolis nenori prarasti šitos vietos, tai dėl to aš jam turiu leisti užsilipti sau ant galvos. Leisti jam atvykti kada tik jis nori, ir daryti ką nori. O kad tiesiog dalintis turtą kaip sutarėme, o po to, palaikyti draugiškus santykius, jai nė minties tokios nebuvo. Net atrašė kaip iš medžio iškritusi. O ką mes sutarėme?
O tuo tarpu brolis man buvo sakęs kad seseriai savo dalį jau atidavė. O sesuo kaip matote, to nepatvirtino, atsakė kad nori jog mes abu duotume, nors kažkiek
Kur čia satanistiniai metodai?
Čia nesunkiai galima pastebėti psichologinę taktiką skirtą užvaldyti turtui. Aš žinau tai tik dėl to kad specialiai tuo domėjausi per google, skaičiau, tiek lietuvių, tiek anglų kalba. Bet va, iš kur brolis tai sužinojo? Ir sužinojo taip kad net praktikoje bando tai pritaikyti? Čia tai geras klausimas. Tuo labiau, kad jis buvo iš mūsų trijų mažiausiai raštingas, su bravarčiko mentalitetu
Iš tikrųjų viskas nuo pat pradžios buvo plano dalis. Per mamos laidotuves, ir kelios dienos po to, jie ne šiaip sau buvo tokie perdėtai draugiški ir neva teisingi, be jokių ginčų ”palikdami” man sodybą. Čia ir yra psichologinės taktikos dalis. Nes kai sukuriama draugiškų santykių iliuzija, sąžiningas žmogus nenorėdamas gadinti santykių darys nuolaidas. O vėliau, pasinaudojus tuo kad žmogus jau leido šiek tiek užlipti sau ant galvos, daryti spaudimą tam kad dar labiau leistu lipti ant galvos
Nesunku įsivaizduoti kas būtų buvę, jei būčiau patikėjęs brolio kliedesiais, ir pasirašęs jog teritorija aplink sodybą priklauso jam. Čia tik laiko klausimas kada jis mane būtų iš ten galutinai išgyvendinęs
Sesers atsisakymas savo dalies, taip pat buvo plano dalis. Bent jau labai į tai panašu. Nes taip ir buvo kažkieno suplanuota, kad sesuo paskui neva panorės savo dalies, ir aš, kadangi esu sąžiningas kaip mat sutiksiu jai atiduoti. O kadangi neva ”atiduoda” viską brolis, o man reikia ”tik” perrašyti jam teritoriją aplink sodybą. Tai juk taip ”patogu”, ar ne? Ir koks aš ”kvailas”, kad atsisakiau tokio ”patogumo”, vaje, vaje
Būtent. Sakau kažkieno suplanuotą. Nes kad visą tai suplanavo brolis, tai tikrai neįtikėtina. Per menkas jo intelektas tokiems projektams. Vėliau, kai rašysiu ką jis išdarinėjo praeityje, pamatysite, kad jo metodai gerokai primityvesni
Beje, tą pačią žiemą, po mamos mirties, buvau sulaukęs labai keisto vizito, kurį taip pat galima laisvai priskirti satanistiniam veiksmui. Brolis buvo atvykęs, bet ne vienas, o su trimis draugais, kaimynais, kurie visi yra vienas kitam broliai. Anksčiau aš buvau skambinęs vienam iš jų, dėl to kad norėjau parduoti visureigį ”mitsubishi padjero” Visureigis buvo pilnai važiuojantis, bet su defektu. Buvo nepataisomai supuvęs ir trūkęs rėmas. Anksčiau šitas kaimynas supirkdavo tokius automobilius. Todėl kiek nustebau kad jie atvyko, neva apžiūrėti visureigio keturiese, o tarp jų ir mano brolis
Kai pradėjo derėtis, iš karto supratau kad čia ne darybos, o patyčios. Jie tą visureigį siūlė keisti į pačią primityviausią namų stebėjimo sistemą, kurios tuo metu dar neturėjau. Neva, mano visureigis daugiau nevertas
Į mane jie nežiūrėjo kaip į lygiavertį žmogų, kaimyną, brolį. Bet greičiau kaip į kažkokį objektą, kurį galima akivaizdžiai apgauti. Bet dar įdomiau buvo, kol aš rišau šunis, jie įėję į mano namus, nuėmė nuo durų rankeną, kuri nebuvo pritvirtinta, ir įsinešė su savimi į vidų. Kai aš pradėjau belsti kad jie atidarytu, išgirdau savo brolio kažkokį nenormalų pamišėlišką juoką. Taip pat girdėjau kaip barška krosnies špižiniai žiedai, pas mus vadinami rinkiais, kuriuos jie kažkodėl kilnojo
Tikrasis šito vizito tikslas paaiškėjo gerokai vėliau, kai iškūrenąs senovinę krosnį, virtuvėje, užstūmęs sklendę pradėjau jausti keistą, ir itin šlykštų kvapą. Tiksliau net ne kvapą, nes jausdavau tai su skonio receptoriais. Tai būdavo kažkoks itin šlykštus metalo skonis burnoje. Ir ilgiau pabuvus šitoje patalpoje, kada jaučiasi tas skonis neužilgo paleidžia vidurius. Tai rodo jog tai yra kažkas labai nuodingo
Įdomu kad šitą smarvę pradėjau jausti ne iš karto po šito keisto vizito, o praėjus gal keletai savaičių krosnies kūrenimo. Po to kai išvykau, ir po to vėl parvykau iš eilinio 6 savaičių reiso Švedijoje. Tai galima paaiškinti kad šitas gyvsidabris, ar kitas nuodingas metalas buvo kažkokiame dėkle, ar apvalkale, kuris per laiką pradegė, ir tik tada metalas ėmė garuoti
Be abejo, jei jie būtų tai palikę ten kur kūrenasi ugnis, tada butų mažai naudos, nes viskas labai greitai išdegtu. O be to, aš dar ir būčiau pastebėjęs eilinį kartą kurdamas ugnį. Todėl greičiausiai įmetė į patį pečiaus urvą, kur ir karštis gerokai mažesnis, ir pastebėti neįmanoma
Kurį laiką, dėl tos smarvės, negalėjau net uždaryti sklendės, todėl iškūrenta troba greitai atšaldavo. Vėliau man daėjo kad reikia užkurti ugnį kuo arčiau pečiaus urvo, kad ten esantis brūdas išdegtu. Ir iš dalies suveikė. Smarvė po to gerokai susilpnėjo. O vėliau beveik visai dingo. Dabar galvoju kad gal be reikalo tai padariau, gal reikėjo kviesti kokias tarnybas, kad ištirtu tiksliai kas tai. Bet kitą vertus, tos tarnybos greičiausiai išardytu pečių, kurį labai sudėtinga po to atstatyti
Ilgą laiką aš negalėjau net suprasti iš kur atsirado ta smarvė, ir kokia jos kilmė. Tik kai brolis pradėjo isterikuoti dėl to kad jam padovanočiau sodybą, prisimindamas tą nemalonų vizitą, supratau kad tik jie ir turėjo progą ten kažką įmesti. Po to dar buvo pas mene kitų svečių, bet jie buvo visą laiką mano akiratyje, ir nė sekundei nebuvo likę vieni virtuvėje
Po tokių reiškinių, norom nenorom pradedi mąstyti ar tik mamos mirtis nebus kartais susijusi su tokiais panašiais brolio bajeriai? Tuo labiau kad praeityje jis taip pat toli gražu nebuvo angelas. Ir čia tik švelniai tariant. Kol mama buvo gyva, ji, be abejo jam leisdavo vaikščioti kur nori, ir daryti ką nori. Bet, skirtingai nei aš, jis po to kai jau nebevarė samogono, ilgesniam laikui pas mamą niekada neužsibūdavo. Paprastai jau valandos bėgyje išvažiuodavo. Taip pat, be abejo, jis mamai ir įvairių lauktuvių atveždavo. Maisto, gėrimų ir panašiai. O jei tikrai būtų tos vietos patriotas, kaip dabar jis vaidina, tai būtų lygiai kaip ir aš, įsirengęs savo kambarį, ir būdamas Lietuvoje ten karts nuo karto pabuvęs. Tuo labiau, kad namas ten didelis, ir kambarių tikrai daug
Buvo jis ir man atvežęs maisto, jau po mamos mirties. Atvežė 3 litrų indą su raugintais kopūstais, nupirkęs iš norfos. Ir po to, net du kartus skambino iš Airijos, ir klausė ar valgau tuos kopūstus? ir ar jie skanūs? Dabar man tai atrodo daugiau nei įtartina. Bet tada, kai santykiai dar buvo neva ”geri”, aš tuos kopūstus tikrai kažkiek nuvalgiau. Bet, kadangi eilinį kartą išvykau dirbti į Švediją, po to radau supelyjusius, tai ir išmečiau. Dabar aš net neabejoju, kad tuose kopūstuose tikrai buvo kažkokių ”priedų”
Kas manote, kad nuodai gali būti tik mirtini, arba jų visai nebūti, tai manykite iš naujo. Nes valdžia prieš mus naudoja būtent tokius nuodus kurie veikia iš lėto, ir silpnina sveikatą. Lygiai ta pati reikšmė buvo ir gyvsidabrio smarvės mano pečiuje. Jei nori iš lėto suėsti žmogui sveikatą, tai nėra nieko geresnio už gyvsidabrį. Kažkas panašaus galėjo būti ir kopūstuose
Pagrindinė mamos ankstyvos mirties versija, be abejo, lieka jos vartojami maisto papildai, kuriuos ji pirkdavo vaistinėje, ir vartodavo be saiko. Kad jie tikrai kenkia, aš net savo kailiu patyriau. Bet brolis, su savo ”lauktuvėmis”, be abejo, taip pat galėjo ”papildyti” šituos ”papildus”
Pakalbam apie brolio taip mėgstamą minėti praeitį
Kol kas pasidalinau tik pačius seniausius mano su brolio susirašinėjimus, nuo to laiko kai prasidėjo ginčai dėl paveldėjimo. Bet netgi ten nesunku pastebėti kad jis labai mėgsta kalbėti apie praeitį, visiškai iškraipydamas faktus. Pvz mano buvusiomis skolomis antstoliams jis tikrai nesveikai domėdavosi. Psichiškai pažeidžiamai mamai kurstydavo nesąmones apie galimą jos sodybos areštą, neva vien dėl to kad aš ten gyvenu
O tuo tarpu apie savo darbelius, jis kalbėti arba nenori, arba iškraipo taip kad jis gaunasi neva didvyris. Todėl pakalbėkime apie tai kaip viskas buvo realiai
Žemiau įdedu nuotrauką, kur nupaveikslavau ranka ant popieriaus surašytas mūsų su broliu turto kainas, kurias nurašiau nuo dokumentų. Ten yra kainos, nuo kurių mums būna skaičiuojami mokesčiai. Norint sužinoti rinkos kainas, šitas sumas reikia dauginti maždaug iš dviejų. Tai aš sužinojau po to, kai paskambinau turto vertintojai. O ji, per google žemėlapius, maždaug net pasakė, kad pvz tos sodybos rinkos vertė, turint omenyje tai kad pastatai labai seni ir supuvę, apie 20 tūkstančių. O tuo tarpu žemės sklypo, 6.46 he rinkos vertė apie 25 tūkstančiai. Ir čia dar tik imant pačias mažiausias dirbamos žemės kainas už hektarą
Tai dabar, be abejo, daugumai skaitančių šitą straipsnį, kils natūralus klausimas. Kodėl mano jaunesnis broliukas toks nepatenkintas, ir nelaimingas? Nes aiškiai matosi kad jo sklypas kur kas vertingesnis už mano sodybą? Ir aš dėl to jam nereiškiu jokių pretenzijų, o kaip tik noriu kuo greičiau pasidalinti, ir atsiriboti nuo jo dokumentiškai. Vien tam kad galėčiau pradėti rimtus remonto darbus. O tai, kaip žinia, didintu sodybos vertę
Atsakymas į šitą klausimą, be abejo slypi mūsų praeityje. Mano broliukas tiesiog yra pripratęs gauti viską šimtu procentu. Dėl to jis toks nelaimingas, kad šiuo atveju jis gauna ne viską šimtu procentų. Todėl griebiasi nors ir šiaudo, kad gautu viską
O žinote ką brolis atsakytų man į šituos argumentus? kaip ir į visus kitus nenuginčijamus faktus jo atsakymas būna vienas ir tas pats. ”Kodėl mamos telyčia paganei?” Ir jis tai sako taip, tarsi aš tai būčiau padaręs vakar. Visame mūsų susirašinėjime paveldėjimo tema, gal 10 ar 20 kartų pateikė man šitą klausimą. ir visada po to, kai pateikiu kokius nors nenuginčyjamus faktus, ir jis nebeturi ką į juos atsakyti
Kaip sakoma, jei nori žmogų valdyti, tai versk jį jaustis pastoviai dėl ko nors kaltu. Tai dabar, brolis mane bando priversti jaustis kaltu dėl to kad prieš 30 metų, kai man buvo 15 praganiau mamos telyčią. Ar bereikia juokingesnio pavyzdžio? Tiesa, dar, be abejo, esu kaltas ir dėl to kad vaikystėje jį mušdavau. O taip pat ir dėl to kad dabar neva ”grasinu jį nužudyti”. Nes pasakiau, kad jei įsilauš į mano namus be mano leidimo, suknežinsiu galvą su kirviu. Kai tuo tarpu pats jis pastoviai grasina ten įsilaužti. Realiai, čia dar vienas satanistinės veiklos požymis, bandant paveikti mane psichologiškai. Nemanau kad jis visa tai sugalvoja pats
Mūsų šeimos ekonominio nuosmukio laikai prasidėjo 89 metų vasarą, kai patėvis per darbovietę gavo 3 kambarių butą Plungėje. Kaip žinia, sovietmetyje butui gauti didmiesčiuose žmonės laukdavo eilėse daugybę metų. Bet Plungė ne didmiestis, dėl to ten tokių eilių nebuvo. Tada mama pardavė visus turėtus gyvulius, ir visi išvykome gyventi į butą. Sodyboje paliko dvi močiutės, bet viena tais pačiais metais mirė
Bet jau 92 metais, mama suprato kad išeiti į miestą buvo klaida. Tuo labiau kad patėvis pabėgo pas kitą moterį, ji liko viena išlaikyti butą, ir tris vaikus. Todėl 92 pradėjo vėl žvalgytis atgal į kaimą. Vasarą nupirko veršelį, kuris užaugo į telyčia, kurį aš kitą pavasarį ir praganiau, paleisdamas vaikščioti laisvai. Kol vieną rytą radau tik kraujo dėmę, ir gaziko vėžes, kuriame ir išvažiavo mūsų telyčia. Pinigų šeimai tuo metu ir taip trūko, dėl to be abejo, visiems tai atrodė didelė tragedija
Bet įdomiau buvo jau po kelių metų. Kai mama užstatė tą patį butą, ir paėmė paskolą. Atsimenu, tada 7 tūkstančiai litų mums atrodė dideli pinigai. Bet tada atsirado ir neblogas planas kaip tuos 7 štukas po vienų metų atiduoti bankui. Vienas mamos pusbrolis, mūsų dėdė, nusprendė kartu su mano broliu, tada dar 16mečiu virti samogoną. Galėjome broga šerti 14 kiaulių, ir po metų jas pardavus atiduoti skolą bankui. Tas planas tada pavyko. Bet kokia kaina?
Taip, mano broliukas, kaip matome, labai mėgsta visur ir visiems girtis kad tai jis atidavė paskolą. Nes neva, kiaulės buvo išaugintos su broga, kuri išvirus samagona iš kvietrugių gaunasi kaip pašalinis produktas. O realiai, bravoro pajėgumai tada dar buvo labai menki, o kiaulių labai daug. Todėl, po kiekvieno virimo, brogos užtekdavo tik 2 dienoms. Ir tai tik dėl to kad šerdavome 2 kartus per dieną. O virdavo jie kas penkios dienos. O kas dėl likusiu trijų dienų, tai aš, kiekvieną savaitę, kinkydavau arklį, kurį mama nupirko iš tos pačios paskolos. Nes neva buvo būtinas broliui, bravoro malkoms parsivežti. Važiuodavau už 5 km esantį miestelį, pirkdavau iš už pieną gautų pinigų pašarinius miltus, ir tais miltais šerdavome kiaules
Tiksliau pirkdavau pašarinius grūdus. Po to juos dar reikėdavo vežti kažkur sumalti. Mokėti už malūną, ir panašiai. Tai būdavo sunkus darbas, kuriame mano broliukas niekada nedalyvavo
Kiaulėms aš tada išleisdavau visus už pieną gautus pinigus, ir dažniausiai vis tiek trūkdavo. Kartais pinigų miltams duodavo močiutė iš savo pensijos. Kartais mama, nes tada dar dirbo fabrike, Plungėje. Bet kad būtų pinigų davęs brolis, nors jis varydavo tuose namuose biznį? Neatsimenu tokio atvejo. Jis brogą laikė milžinišku savo indėlių, ir manė kad daugiau nieko kiaulėms ir netrūksta
Tas kiaules, be abejo, aš ir prižūrėdavau. Šerdavau, miešdavau per daug susikaupusį mėšlą, rūpindavausi kad jos turėtu kur sausai pamiegoti. Taip pat, pirkdavau ne tik miltus, bet ir premiksus, runkelius, ir dėdavau į maistą, kad jos gautu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Brolis net nežinojo, ir ko gero iki šiol nežino kad kiaulėms reikia ne tik brogos, bet ir įvairių mineralų, bei vitaminų. Todėl kiaulės, kai jas pradėjome pardavinėti jau vasario mėnesį, buvo gražios ir riebios. Ko tikrai nepasakysi apie brolio prižiūrimas kiaules kitais metais, kai aš ten jau nebegyvenau
Paskui aš išėjau į platų pasaulį, susiradau darbą. O brolis liko varyti samogono, tai augino tuo pačiu ir kiaules. Apie jo auginamas kiaules paskui girdėdavau maždaug tokius atsiliepimus iš kaimynų. ”Kiaulės kaip krokodilai po srutas plaukioja” ”Kaulės labai liesos” ”Kiaulės į tvartų lubas jau nugaras kasosi”. Iš pradžių, niekur toli nebuvau išvykęs, dėl to ir pats dažnai ten atvykdavau ir matydavau, ir galiu patvirtinti kad visa tai buvo deja tiesa
Taip pat, mano broliukas, nors tada jau vaidino suaugusį, nenorėjo net girdėti, kad kiaulėms reikia mineralų. O kadangi jas šerdavo tik broga ir šienu, kiaulės pradėjo ėste ėsti tvarto sienas. Išgrauždavo net dideles skyles, kaip bebrai. O dar tingėjimas išmesti mėšlą, kuris spauste spaudė tvarto sienas iš vidaus. Tai tesėsi tol kol tvartai galutinai atsugulė ant šono. Taip mano broliukas, per praktiškai 9 ar 10 savo veiklos metų sunaikino didelį ūkinį pastatą, kuris buvo atlaikęs abu pasaulinius karus, matęs daugybę gyvulių, ir nuo pat mežens buvo mūsų gerovės ir išgyvenimo garantas
Jis, kaip matome sako kad mamos tvartus turėjau prižiūrėti aš. Nors tuo metu gyvenau dažniausiai Vilniuje, ir į kaimą atvažiuodavau tik kartą per mėnesį. Net nežinau tiksliai iš kur pas jį susiformavo toks požiūris? Bet spėju kad būtent iš tų laikų, kai turėjome tą 7 000 litų paskolą. Būtent tada jis įprato, kad jis yra kažkoks privilegijuotasis, kuris viskuo tik naudojasi, o rūpinuosi viskuo aš
Žydiškas brolio požiūris į pinigus
Kaip jau minėjau, brolis labai ilgai mūsų gimtinėje varė samogoną. Iš pradžių su dėde, po to vienas, po to bravoras neregėtai išaugo, ir varė dviese su vienu savo draugu. Tikriausiai pamanysite kad visą tą laiką jis buvo apšepęs pinigais? Nes juk iš samogono žmonės ir namus pasistato. Mūsų abu dėdės namus pasistatė būtent iš samogono
O ką nusipirko mano broliukas? Kiek žinau, kaip jis pats mėgsta sakyti, riebų nulį. Ir tai tikras fenomenas, nes pvz jo draugas, su kuriuo kartu varydavo, netrukus nusipirko nuosavą sodybą. Negana to kad nieko nenusipirko, sugriovė ir sugadino su savo veikla daug pastatų, ir patalpų. Dar matydavau ir tai kad jis pastoviai kaulydavo pinigų iš mamos, ar net močiutės. Kaulijimo motyvai patys įvairiausi. PVZ – trūksta pinigų eiliniam raugimui. Trūksta pinigų sumokėti baudoms, ar tai kyšiams policijai. Girtas sudaužiau automobilį, tai dabar trūksta remontui. O jei nevirsime samogono, greitai mūsų šeima nebeturės iš ko gyventi, ir visi nebeturėsime iš ko valgyti. Tokie būdavo broliuko argumentai pinigams iškaulyti
Kadangi mama buvo metusi darbą, ir bandė vėl verstis iš ūkio, tai kažkodėl šventai tikėjo broliuku, ir greitai visi mamos pinigai tapdavo brolio pinigais. Po to, jis aišku mamai nupirkdavo pavalgyti, ir versdavo mamą jaustis jam skolinga, neva dėl to kad jis ją išlaiko
Skirtingai nei mamos, močiutės psichika nebuvo pakrikusi, todėl iškaulyti pinigų iš močiutės broliui būdavo gerokai sunkiau. Bet, karts nuo karto jis ir tai padarydavo, dažniausiai tarpininkaujant mamai. Net atsimenu, kaip ryte atsibudau nuo močiutės ryksmo. Ji, kitame kambaryje, rėkė ant brolio, kuris eilinį kartą parvyko girtas, vidurį nakties. O dieną prieš tai buvo nuo jos ”pasiskolines” 100 litų. ”Pasiskolinimas” čia aišku tik kabutėse, nes jis beveik niekada tos ”paskolos” negražindavo
Keik atsimenu mūsų tikrają močiutę, mamos mamą, ji visada būdavo labai griežta, valdinga ir kategoriška. O mama būdavo tarsi visiška jos priešingybė. Nuolaidi, ir greitai perkalbama. O paskui dar ir psichika mamos pradėjo krikti. Tai brolis tuo naudojosi iki beprotybės
Žinote anekdotą apie rusišką biznį? Išvarau samogoną, parduodu, o pinigus prageriu. Sunku patikėti, bet mano jaunesnysis broliukas tokį biznį varė metų metais. O svarbiausia tai kad jis prašvilpdavo ne tik savo, bet ir kitų šeimos narių pinigus
Šitoje nuotraukoje matome, kad už telyčios praganymą prieš 30 metų aš dabar esu skolingas jam, o kaip gi kitaip? O šiaip, dar matome, kad jis net malą šūdą su tokiu šventu dalyku kaip antkapio su mamos vardu pastatymas. Jau treti metai eina, o reikalai su antkapiu net nepajudėjo. Todėl kad tai broliukas apsiėmė padaryt. O dabar matome kad jau ir pinigų iš manes šituo klausimu jis kaulija iš anksto. Ir dar tuo pačiu būtinai paspaudžia ant to kad telyčia praganiau. Nes pagal aferistų supratimą, tikriausiai turėtų būti didesnė tikimybė kad duosiu
Imkime kad ir pvz arklys, kuris buvo nupirktas iš paskolos. Brolis nuo pat pradžių laikė kad tai jo arklys, ir kai metęs samogoną pardavė, net minties nebuvo kad jis atiduos pinigus mamai. Tai buvo galinga darbinė kumelė, 850 kg. Jos vertė viršijo telyčios vertę gal 4 ar 5 kartus
Iš tos pačios paskolos man buvo nupirktos dvi karvės. Bet realiai, aš galėjau valdyti tik pinigus gautus už pieną. Kai parduodavome tų karvių prieauglį, ir pačias karves, pinigus mama pasilikdavo sau. O kadangi brolis tada pastoviai ”trūkdavo pinigų raugimui”, baudoms policijai, ar panašiai, tai praktiškai, bet kokie mamos pinigai greitai tapdavo brolio pinigais
O štai ir įdomiausia dalis. Kuri prasidėjo tada kai mama nusprendė parduoti butą Plungėje. Tą pati butą, kur prieš tai buvo užstačiusi imdama paskolą, kurią mano broliukas neva ”atidavė”. Kad nebūtų nuskriaustų, mama tada nusprendė padalinti gautą sumą visiems į lygias dalis. Kadangi patėvis taip pat pretendavo į vieną dalį, tai teko dalinti į 5 dalis. Gavosi visiems po 4 tūkstančius. Tais laikais tai buvo nemaži pinigai
Patėvis iš karto nusipirko sau mažesnį butuką. O kas buvo su kitomis keturiomis dalimis? Gal nuskambės neįtikėtinai, bet tie visi pinigai atiteko ne kam kitam, o mano jaunėliui broliukui. O kokie to motyvai? Labai paprasti, kadangi dėdė išsikraustė, išsiveždamas ir dalį bravoro. O taip pat ir lengvosios mašinos jokios nebebuvo. Tai mama nusprendė visas dalis, neva ”paskolinti” broliui, kuris primygtinai įrodinėjo kad mūsų visa šeima mirs badu, jei jis nebevirs samogono. Mama, kadangi jau tada buvo kiek pakrikusio realybės suvokimo, šventai tikėjo, ir pasidavė brolio spaudimui
Brolis iš karto nusipirko automobilį, nors net neturėjo teisių, nes jam dar nebuvo 18 metų. Man tada jau buvo 19, ir aš, be abejo turėjau teises, bet automobilis vis tiek buvo nupirktas broliui, o ne man
Man tuos 4 tūkstančius jis paskui lig ir atidavė. Kažkur dviejų metų bėgyje, trupindamas po truputį. O taip pat dalį skolos jis man atidavė net produkcija. Kurią pats turėjau pardavinėti akoholikams, kad atgaučiau savo pinigus. To rezultate, aš tų pinigų kaip ir nemačiau. Kadangi buvo atidavinėjama trupiniais
Kadangi, po kiek laiko patėvis mirė, o jo butuką paveldėjo taip pat brolis. Tai galima drąsiai teigti kad praktiškai visas 3 kambarių butas, kurį mama pardavė, atiteko ne kam kitam, o būtent broliui. Čia ir yra atsakymas, kodėl jis toks nelaimingas dabar, net tada kai gauna didesniają paveldėjimo dalį. Paprasčiausiai, jis yra pripratęs gauti viską šimtu procentu. Tai dabar, su kažkieno rimtesnio pagalba, be abejo jis taip pat siekia gauti viską šimtu procentu
Mano broliukui visi visada ”skolingi”, ir visi dėl ko nors ”kalti”
Taip, tai tikrai tiesa. Broliukui visi visada yra ”kalti”, ir jam ”skolingi”. Mama buvo skolinga dėl to kad jis ją neva maitina, ir apmoka elektra. O kad jis pats atimdavo beveik visus jos pinigus, tai jo manymu nesiskaito. O taip pat elektrą, be abejo, pats jis ir naudodavo savo bravorui. Sesuo jam yra po šiai dienai neva skolinga dėl to kad jis jos mokslus finansavo. Aš taip pat jam esu neva ”skolingas”, nes pasak jo, kažkada visus metus jis mane išlaikė, ir dabar už tai turiu jam atiduoti sodyba, o kaip gi kitaip? Tai buvo vienas iš jo argumentų. Nors tokio atvejo aš neatsimenu, ir kiek atsimenu aš visada turėjau savo vienokias ar kitokias pajamas. Bet jis matyt ”atsimena”, nes visiems ir visur mėgsta taip sakyti
Kaip supratote, jie dabar mane spaudžia net ant to, kad neva esu skolingas seseriai, kažkokią tai sumą. Tai jei kada ir atidavinėsiu. lygiai taip pat, trupindamas gabaliukais. Gaila kad negaminu jokios produkcijos, kuria taip pat galėčiau atidavinėti kaip skolą. Tiesa, kartais, savo kieme, sumedžioju vieną kitą bebrą, tai gal sesutė norėtu dalį skolos atgauti bebro mėsa? O mokėti pradėsiu tik tada, kai sodyba bus pilnai mano, kitokio varianto tikrai nebus
Be abejo, nei seseriai, nei tuo labiau mamai, jis tos ”paskolos” net neketino atiduoti. Mamai neva dėl to kad neva pirkdavo jai maistą, bei visą kitą, o seseriai dėl to kad finansavo jos mokslus, kai ji du metus mokinosi ir gyveno Klaipėdoje. Ir čia taip pat įsimintina vietą. Nes tai vienintelis teigiamas brolio samogono varymo mūsų visų sodyboje rezultatas. Kad seseriai mokslus finansavo. Nes mama tuo metu neturėjo jokių apčiuopamų pajamų. O mama neturėjo pajamų, dėl to kad tuo metu broliukas buvo užvaldęs visą tvartą su savo po srutas plaukiojančiomis kiaulėmis. O mamai nebeliko vietos net vištoms, nekalbant jau apie rimtesnius gyvulius
Vėliau, mama imdavo nuomos mokestį iš brolio draugo, kuris kartu su juo varydavo samogoną. O dar vėliau, išnuomavo ir žemę ūkininkui. O taip pat susitvarkė, ir gaudavo invalidumo pensiją
Brolis, ne tik kad nemokėdavo jokios nuomos mamai, bet atimdavo net tuos pinigus, kuriuos ji gaudavo iš jo verslo partnerio. Ir paskutiniais metais buvo tiek išnaglėjęs, kad atimdamas iš mamos pinigus net nesiaiškindavo kam jam reikia. Tiesiog duok, nes reikia ir viskas. O kai mama nė pusę žodžio netarusi duodavo, tai jis dar aprėkdavo ją kad duoda ne tokiais banknotais. Štai panašiai tokie santykiai buvo jau suaugusio mano brolio su mama, kai jiedu gyveno po vienu stogu
Kiek supratau, sesuo ir po šiai dienai jaučiasi jam labai skolinga dėl to kad finansavo jos mokslus. Ko gero, net kai bus aštuoniasdešimtmečiai, ji vis dar jausis jam skolinga, ir vis dar šokinės pagal jo dūdelę. Šita situacija gal ir būtų juokinga, jei nebūtų koktu. Pvz, sesuo nepagalvoja apie tai kad tuos 4 tūkstančius litų ji galėjo ne atiduoti broliui, o pasilikti sau, ir už tuos pinigus ji visus metus, o gal ir ilgiau būtų galėjusi mokintis. O kitiems metams, būtų kažkiek likusi mamos dalis, aišku jei broliukas nebūtų nė cento kaulyjes. O jei būtų trūkę, tai mama būtų pardavusi kokį gyvulį, ir pinigų atsirastu. O gyvulių be abejo mama tikrai būtų auginusi, jei brolis nebūtų užvaldęs tvarto, o po to ir visos sodybos. Paprasta ir elementaru
Tuo metu aš lankiau vietinės religinės jaunimo organizacijos, taip vadinamos ”ateitininkais” įvairius susitikimus, ir seminarus. Susipažindavau ten su įdomiais žmonėmis, iš kurių jau tada man toli gražu ne visi kėlė pasitikėjimą. Todėl, kai grupei iš gal 10 stovyklaujančių prie laužo ateitininkų papasakojau apie savo brolio darbelius, vieno iš jų atsakymas tikrai įsiminė. Jis atsakė ”nu šaunus vaikis tas tavo brolis, neįtikėtini jo sugebėjimai”. Kiti vaikinai ir merginos visi choru nusijuokė, nes jie pamanė kad čia tiesiog sarkazmas. Bet man jau tada neatrodė kad čia sarkazmas
Be abejo, satanistinėms, kgbistinėms jėgoms tokie vaikiai kaip mano brolis tikrai negali neatrodyti šaunūs. Kur matyta, kad įtikintų savo šeimos narius, ir net kitus aplinkinius pastoviai, savo noru atiduoti visus pinigus, ir dar dirbti jo naudai? Čia tikrai ne eiliniai ”sugebėjimai”. Taip, mama turėdavo jam ne tik kad atiduoti beveik visus savo pinigus, bet dar ir dirbti ką jis liepia. O jei ne, tada jis ant jos rėkdavo kaip beprotis, ir daužydavo jos kambario duris. O už tų durų, dar ilgą laiką gulėdavo ir nebagalinti vaikščioti močiutė, kurią mama prižiūrėdavo
Aš, be abejo, ilgesnę laiko dalį tada gyvenau Klaipėdoje, arba Vilniuje, į gimtinę atvykdavau retai, todėl aišku mažai matydavau kas ten vyksta. Bet net to ką mačiau, tikrai pakakdavo. Vienas iš atvejų ir buvo, kai brolis daužė mamos kambario duris, ir rėkė ant jos kaip beprotis, dėl to kad ji kažko nepadarė ko jis norėjo. Mama drebančiu balsu teisinosi. Aš, tai išgirdęs, ėjau raminti broliuko, kuriam tada buvo apie 25 metukai. Be abejo, tada jis greitai liovėsi, nes būtų gavęs į snukį. Bet kas vykdavo kai manes nebuvo? Mama net bijodavo tai prisiminti
Be abejo, jis dar sugalvojo kad tai aš neva kažkada smurtavau prieš mama, kas yra visiškas absurdas. Kai tuo tarpu jis pats, savo veiksmais, privertė mamą net bėgti iš savo pačios namų, kartu su nebegalinčia vaikščioti močiute, ir glaustis pas gimines. Taip, buvo laikotarpis, kada mamai, jos pačios namuose nebeliko vietos. Jis truko apie du metus. Ir tas laikotarpis būtent ir buvo pats tragiškiausias sodybai. Būtent tuo metu galutinai sugriuvo tvartai, taip pat dingo nemažai daiktų, kurie laisvai galėjo vadintis antikvariniais. Buvo labai apgadinti ir kiti sodybos pastatai, įskaitant ir pačia trobą
Kažkada broliukas išvedžiojo troboje elektros laidus, pakeitė kelias rozetes, jungiklius, ir panašiai. Tai buvo maždaug pusdienio darbas, ir kainavo apie 100 litų. O po to, jis iki pat mamos mirties apie tai jai primindavo, ir vertė jaustis skolingą. O kad prieš tai kiek jis visko sugriovė, sunaikino, išvogė, apie tai jis visiškai nenori kalbėti. Taip pat jis nenori kalbėti ir apie tai kad visus vandentiekio patogumus toje sodyboje padariau aš, savo rankomis. Ir tai man kainavo keli tūkstančiai litų, užtrukau visas tuometines atostogas, apie dvi savaites. O tais patogumais mama naudojosi iki pat mirties
Aš jau net nekalbu apie tai, kiek laiko užtrukome, kol abu su mama tvarkėme jo palikta bardaką, kai jis galutinai išsikraustė iš sodybos. Vien tik nurinkti, ir supjauti į malkas tvarto ir dviejų mažų tvartelių likučius prireikė samdyti net kelis darbininkus, kurie dirbo visą savaitę. Taip, broliukas po saves paliko griuvėsių krūvas, ir net nesiruošė jų sutvarkyti. Ir dabar, be abejo, jis nesijaučia niekam už tai skolingas
Jo bravoro darbininkai, kuriuos jis įleido į visas namo patalpas, kol mamos ten nebuvo, vos nesunaikino visos milžiniškos trobos iš vidaus. Nugriovė net pečius. Sulaužė viską ką tik buvo įmanoma sulaužyti. Išdaužė langus. O kas turėjo nors kažkokią piniginę vertę, tas tiesiog dingo
Mama norėjo parvykti, kai jau broliukas išsikraustė, bet, gyventi troboje buvo neįmanoma. Todėl ji apsistojo pas netoliese gyvenantį kaimyną, senuką, kurį ji tuo metu dar ir slaugė. Nuo to kaimyno mama vaikščiojo pėsčiomis iki savo namų, ir po biški juos tvarkė. Kai atvykdavau aš, taip pat padėdavau mamai tvarkytis. Taip pat, prie tvarkymo prisidėjo ir mano tuometinė draugė, vilnietė, kurią atsiveždavau kartu. Iš trobos buvo išnešti neįtikėtini kalnai šiukšlių, sulaužytų baldų, sugadintų rūbų ir čiužinių likučiai, ir panašiai. Kūrenome milžiniškus laužus, kol viską sudeginome
Išvardinkime daiktus kurie pradingo, ar buvo sugadinti brolio, jam valdant sodybą, ar net po to
Be abejo, didžiausias nuostolis, ir tuo pačiu ekonominis smūgis mūsų šeimai buvo suduotas dėl to kad nebeliko pagrindinio tvarto. Nuo to laiko, bet kokia galima ūkinė veikla šitoje sodyboje reikalauja milžiniškų investicijų. O ką mąno broliukas šituo klausimu, jau žinome. Jo argumentas yra tas, kad aš, gyvendamas Vilniuje, turėjau atvykti, ir gelbėti nuo jo veiklos griūvančius tvartus. Kai tuo tarpu jis galėtu ramiai toliau varyti savo rusišką biznį, ir kaip visada niekuo nesirūpinti
Tvarto sunaikinimą dar galima būtų pateisinti kaip brolio nemokšiškumą ir tėvo, ar šiaip autoritetingo, ūkiško vyro nebuvimą. Nes kadangi patėvis su mumis nebegyveno, tai nebuvo kam normaliai paaiškinti, parodyti, pamokinti kaip prižiūrimi seni mediniai pastatai. Net aš nusimaniau kur kas daugiau už jį. Nors jam rodydavau net su pirštu ką reikia daryti, bet aš jam nebuvau autoritetas, ir manęs jis be abejo neklausydavo. Net tyčiodavosi sakydamas kad tai mano pareiga, o ne jo
Bet va, dviejų mažesniųjų tvartelių sunaikinimas. Tai jis padarė tyčia, kad po jo būtų kuo sudėtingiau gyventi šitoje sodyboje. Tiesiog davė įsakymą savo bravoro darbininkams po biški griauti tuos tvartelius, nes neva girininkas liepė, kadangi jie nėra planuose. Šiaip, jie stovėjo nuo neatmenamų laikų, ir niekas gyvenime nebuvo prie jų prisikabinęs. Čia juk ne kokios Nidos regioninis parkas, kad tokie namukai kam užkliūtų. Bet, brolis, su savo darbininkais neva kalbėjosi su kažkokiu mistiniu girininku, ir jis neva liepė juos nusigriauti. O gal tai buvo ne girininkas, o girinis? Kas ten žino
O ar jis juos nugriovė, ir sutvarkė aplinką? Nieko panašaus. Tiesiog išėmė po keletą rastų iš sienos. Lygiai tiek kiek reikia, kad pastatai atsigultų ant šono. Ir paliko griuvėsių krūvas, kaip ir su didžiuoju tvartu
Nuo brolio atsainaus požiūrio taip pat labai nukentėjo ir mūsų taip vadinamas garažas. Nors ta patalpa jis pastoviai naudodavosi, laikydavo ten malkas, bet stogo remontuoti nesiruošė. To pasekoje gegnė supuvo taip kad aš paskui turėjau jį paramstyti, kad būtų kur mamai malkas sudėti, ir neištiktu kitų pastatų likimas. O stogui trūko, viso labo vieno vienintelio šiferio lapo, kurio brolis nepajėgė uždėti daugiau nei dešimtmetį
Mūsų garažas turi net įdomią savo įstoriją. O jei aš jos neužrašysiu, tai be abejo, niekas to ir neprisimins. Pasirodo, 1970 metais, šitas 4 metrų pločio, ir apie 6 metrų ilgio pastatėlis, buvo parvilktas su vikšriniu traktoriumi iš netoliese kadaise veikusios lentpjūvės. Apie 2 km nuo mūsų. Įsivaizduojate, kokio tvirtumo turėjo būti pastatas, kad net su traktoriumi velkamas nesubyrėjo? O šiuo metu, po brolio pasinaudojimo, jis yra tapęs pasvirusia, supuvusiu lentų krūva. Jį, be abejo teks griauti iki pamatų ir statyti ten ką nors naujai. O šiuo metu esu gerai suremontaves stogą, parėmęs, dėl to tolesni savaiminio griuvimo procesai nebevyksta
Su gyvenamuoju namu – labai panaši situacija. Prieš tai gyvenę, ir mamai sodybą pardavę senukai, kurie neturėjo pinigų, nei sveikatos milžiniškam stogui lopyti, toli gražu tiek nesugadino trobos kaip brolio veikla. Lygiai taip pat, kaip ir garažui, atsiradusios bet kokios skylės stoge, nebuvo lopomos dešimtmečiais. Tik kai brolis, ir jo darbininkai galutinai išsikraustė iš sodybos, o aš galutinai gryžau iš Anglijos, ir pradėjau gyventi pas mamą. Tik tada aš, savo rankomis galutinai suremontavau stogą
Brolis su savo draugu samogoną virė taip pat, be abejo, troboje, o ne kokiame ūkiniame pastate. Tiesiog užsiėmė vieną kampą, išdraskė du suremontuotus, ir gyventi pritaikytus kambarius, pasidarė atskirą įėjimą, ir metų metais ten varė savo rusišką biznį. O fabriko pajėgumai, paskutiniu metu buvo tokie, kad ir Vilniaus Degtinė galėtu pavydėti. Per vieną virimą jie gaudavo apie 200 litrų 55 laipsnių degtinės. O virdavo, kaip žinia kas penkias dienas
Išsikraustydamas, be abejo, brolis patalpų net neketino atstatyti kaip buvo, o taip ir paliko baraklyną. Beje, jo veiklos kenkėjiškumo mastą rodo ir tai kad toje patalpoje, kur jis virė samogoną, buvo užgriautas net rūsys. Tai buvo duobė po grindimis, skirta daržovėms žiemą sandėliuoti. Apie 2 metru gylio, 2 metrų ilgio, ir apie 1.5 metro pločio, betonuotomis sienomis. Čia tikrai reikėjo ypatingų ”sugebėjimų”. Sulaužyti betonines sieneles, ir užgriauti tokią duobę. Ko gero, taip pat neapsieitą be tyčinės veiklos
Po brolio karaliavimo mamos sodyboje, taip pat radau ir milžinišką duobę, kuri buvo išrausta ten kur anksčiau buvo mūsų dirbamas laukas. Žemė puikiai tinkama auginti morkoms, o uždėjus gerai mėšlo net bulvės augdavo. Ten jis kažkam pardavė mažiausiai vieną 15 tonų savivartį smėlio. Kitokio paaiškinimo nėra. Nes išrausta daugiau kaip 10 kubinių metrų duobė. Dabar šita vieta apaugo krūmais, ir kol kas aš nenoriu jų ypatingai naikinti, kol dar turtas galutinai nepasidalintas. Nes bet kokie dideli aplinkos tvarkymo darbai, be abejo, didina sodybos vertę
Mūsų palėpėje, nuo neatmenamų laikų, buvo mažiausiai viena, ir gana didelė antikvarinė vertybė, kuri pradingo broliui viešpataujant sodyboje. Tai buvo senovinės audimo staklės. Jos buvo tokios didelės, kad net negalėjo tilpti per tą angą, kur laipiodavome į palėpę. Broliukas jas kažkaip išvežė praardęs skylę sienoje. O lentos po to buvo užkaltos taip nemokšiškai, kad aiškiai matėsi per kurią vietą iškeliavo mūsų antikvarinė vertybė. Nuimant tas stakles nuo palėpės turėjo dirbti mažiausiai trys, arba daugiau žmonių
Nuo senų laikų pas mus taip pat buvo ir mažiausiai keturi senoviniai, arkliniai žemės dirbimo padargai. Kurie taip pat paslaptingai dingo tada kai brolis liko vienas su savo darbininkais karaliauti sodyboje. Tai buvo vagotuvas, plūgas, septynių nagų kultivatorius, pas mus vadinamas drapakas, ir trijų dalių ekėčios. Visų šitų įrankių paslaptingai nebeliko. Aišku aš su arkliuku žemės tikriausiai nebedirbsiu, bet tokie senoviniai metaliniai įrankiai galėtu būti kaip sodybos papuošalas
Smulkmenų aš jau net nevardinsiu. Kiek po broliuko karaliavimo sodyboje buvo sugadintu čiužinių, lovų, spintelių, kėdžių. Išdaužyti langai, bei sugriauti pečiai. Kai tuo tarpu aš pastoviai parveždavau vienokius ar kitokius namų apyvokos reikmenis, jis tuos pačius daiktus karts nuo karto ”suvartodavo”. O kad parvežti ką nors bendram naudojimui, jis neparveždavo nieko. O jei kokią smulkmeną ir parveždavo, tai po to jam visi turėjome jaustis amžinai skolingi
Dar geras pavyzdys – tokia smulkmeną kaip mano parvežta trijų skylių dujinė viryklė, kurią parvežiau iš Vilniaus, mamai. O kai mama neapsikentusi savo sūnaus teroro pabėgo iš savo namų, brolis paėmė ja naudotis pats su savo darbininkais. Ir po to, iš 3 veikiančių skylių veikianti bebuvo tik viena. Vienos laikomųjų grotelių pusės taip pat nebebuvo
Vienas pažystamas eigulys, kuris mano brolį buvo matęs vos keletą kartų, labai taikliai jį apibūdino. Jis pasakė, „šitas vaikinas yra vartotojas, su tokiais esu susidūręs gyvenime. Ką jam beduotum naudotis, jis viską suvartos, ir po to dar skolingi jam liksite”. Tada dar nežinojau ant kiek šitie jo žodžiai buvo pranašiški
Šiuo metu vienintelis brolio daiktas mano namuose yra jo keturių daliu fotelis – kampas, kuris ten gerokai per didelis, ir grėmėzdiškas. Bet jis man jį atidavė gal prieš pora metų. Mama jau buvo mirusi. Tai yra po to, kai jo nuomininkai, kuriems jis nuomoja patėvio butuką atsisakė. O dabar aš galvoju, kodėl jis būtent man jį atidavė? Ar tik nebus ten įmontuota kokia sekimo įranga? Gyvsidabrio dozė? Ar kas panašaus?
Sveiku protu nesuvokiami brolio veiksmai
Praeitoje pastraipoje išvardinau bendrus daiktus, kuriuos brolis naikino. O šitoje išvardinsiu kaip broliukas elgėsi su mano asmeniniais daiktais
Dabar dėmesio, serviso darbuotojai, ar šiaip, žmonės mokantys nors kiek remontuoti automobilius. Pasirodo tas varžtas po varikliu, per kurį reikia išleisti tepalus juos keičiant, kartais gali imti ir ”iškristi”. Ir ”iškristi” ne važiuojant, o automobiliui stovint. Būtent taip buvo su mano bortiniu UAZ automobiliu, kurį buvau nupirkęs, kad kaime būtų nors kokia technika. O kadangi brolis ten būdavo gerokai dažniau už mane, tai, be abejo, ir jam leidau naudotis. Maniau kad jis su tuo automobiliu daug naudingų darbų nudirbs, priveš mamai malkų, ir panašiai. Tada dar nežinojau kad jis ruošiasi dar kartą vykti į Airiją, ir viską mesti
Jis pasinaudojo šituo automobiliu vos vieną vasarą. O paskui radau su užkaltu varikliu, o kieme didelė dėmė tepalų
Jo paaiškinimas, kai jis man paskambino kol aš dar buvau Vilniuje, buvo maždaug toks, kad ” uazikui užkalė variklis, nes jam be važiuojant iškrito varžtas variklio apačioje”. Parvykęs pamačiau kad tepalas buvo išleistas automobiliui stovint vietoje, o ne važiuojant. Broliukui net nedaėjo kad tą tepalą galima į kokį kibirą suleisti, po to sudeginti, ar panašiai. Variklis buvo užkaltas, o abu akumuliatoriai pavogti. Akumuliatoriai buvo du, nes buvo perdarytas ant 24 voltų
O prieš tai buvo dar įdomiau. Kai aš parsivariau šitą uaziką iš Kauno, atsimenu buvo žiemos metas. Tai brolio akyse kažkodėl buvo ašaros, ir jis man drebančiu dėl kažkokios tai nevilties balsu primygtinai aiškino, ”na kam tu jį pirkai?” Neva reikėjo pasitarti su juo, ir už tuos pinigus gal traktorių būtume nupirkę. Pasirodo aš turiu tartis su juo, apie tai kur ir kaip išleisti savo pinigus
Taip pasakęs, broliukas vos ne tą pačią minutę, neatsiklausęs manęs, įlipo į mano uaziko kabiną, ir kažkur išvažiavo. Nuvažiavo labai netoli, gal 50 metrų. Pasirodo ”sulūžo” ričiagas, (pavarų perjungimo mechanizmas). Aš tą pačią dieną, su ta mašina parvažiavau iš Kauno, apie 200km, ir man niekas nei sulūžo, nei sugedo. O jam, nuvažiavus 50 metrų, neva ”sulūžo”
Kai aš pirkau uaziką, brolis buvo jau pardavęs arklį, ir, prieš du metus, buvo nesėkmingai bandęs išvykti į Airiją, pas seserį. Ir atrodo tada jau dirbo elektriku. Bet samogoną dar karts nuo karto išvirdavo, ir visą įrangą tebeturėjo. Taip pat, kurį laiką, po to dar pas mamą gyveno ir du jo bravoro darbininkai. Jokios nuomos aišku mamai niekas už tai nemokėjo
Pakalbam apie brolio pirmajį bandymą išvykti į Airiją. Tai buvo berots 2005 metai, tais pačiais metais mirė močiutė. O aš tais metais nusipirkau pirmajį neblogą automobilį. Automobilis kainavo apie 8 tūkstančius litų. Tiesiog paėmiau vartojimo paskolą, nusipirkau, ir atidaviau tą paskolą per du metus. Anksčiau taip pat turėjau keletą automobiulių, vieną po kito, bet jie buvo laužai palyginus su šituo
Bet įdomiausia buvo brolio reakcija į mano pirkinį. Jis, praktiškai tą pačią savaitę, pardavė arklį, ir strimgalviais, abu su žmona, išlėkė į Airiją pas seserį. Metęs visus savo bravorus. Bet, jau kitą dieną iš Airijos sugryžo, suvystytas į tramdomuosius marškinius
Taip, mano broliukui, kuriam tada buvo apie 26 metukai, buvo pakrikę nervai. Ir tai labai keistai sutapo su mano pirmojo gero automobilio įsigijimu. Anksčiau buvau girdėjęs tikrą įstoriją, kad vienas kaimynas pradėjo statytis naują daržinę. Tai kitas kaimynas, po kelių dienų išvažiavo su greitąja, nes jį ištiko infarktas. Nepaisant to kad tie kaimynai abu buvo senyvo amžiaus, man tada atrodė kažkas nesuvokiamo. Bet kad paaiškėjo jog mano broliukas ”serga” tokom pat ”ligom”, kaip ir tas senas bambeklis, čia tai tikrai buvo atradimas, kuriuo ilgą laiką tiesiog negalėjau patikėti
Todėl nieko nuostabaus, kad panašiai broliukas reagavo ir į kitą mano pirkinį, UAZiką. Kurį pirkau už 2 tūkstančius litų, atrodo 2007 metais. Dar norėjo tada kad aš traktorių pirkčiau, kurį jis būtų suėdęs taip pat kaip ir tą UAZiką
Tik įdomu kodėl jis pats negalėjo paimti paskolos, ir nusipirkti dar geresnio automobilio, jei jam tai taip gyvybiškai svarbu? Tuo labiau, kad kurį laiką dirbo Lietuvoje elektriku? Gal negaudavo paskolos, dėl savo bravarčiko praeities? Tuo labiau, kad jis skirtingai nei aš, ir girtas už vairo yra papuolęs policijai, ir net avariją girtas padaręs. O baudų ir kyšių kiek policijai yra sumokėjęs dėl samogono? Ko gero dešimtimis tūkstančių. Ir čia dar tik tai kiek aš žinau. O gal dar daug ko nežinau? Man tiesa sakant nelabai ir įdomu, todėl. Skirtingai nei jis apie mane, aš niekada nieko nesveikai neklausinėju apie jį tokių dalykų, ir nerinkau informacijos, kuri manęs neliečia
Dar vėlesni laikai. 2010 metai. Tada aš parvykau iš Vilniaus, ir parsivežiau visus daiktus į kaimą. Nes ruošiausi važiuoti į Angliją. Parvykęs iš Anglijos eilinių atostogų, pastebėjau kad mano visi daiktai perkraustyti, ir viskas kas ten buvo brangesnio išrinktą. Ir tai darė kažkas tikrai neskubėdamas, nes surado net labai giliai užslėptus daiktus. Tarp jų buvo ir ”Pulsar”‘ auksinis, moteriškas laikrodukas, kurį buvau radęs Palangos pliažo smėlyje. Laikrodukas buvo maišelyje, tas maišelis didesniame maišelyje, imaišytas tarp kitų daiktų, o tas maišelis dideliame, turgaus baule
Kaip toje pasakoje, Koščėjaus mirtis adatoje, toji adata kiaušinyje, kiaušinis antyje, ir taip toliau. O mano broliukas tikrai labai ”šaunus” ir ”gabus” vaikis, kad net taip užslėptą vertybę sugebėjo surasti
Bet labiausiai mane piktina net ne to laikroduko dingimas. Draugė, vilnietė buvo man padovanojusi dėkliuką foto juostelėms susidėti. Ir ten buvau susidėjęs gal 10, su senoviniais aparatais, pripaveiksluotų juostelių. Iš įvairiausių laikų. Seniausi kadrai buvo net iš mokyklos laikų. Paėmęs tą dėžutę radau ją visiškai tuščią. Tai kam broliukui prireikė mano foto juostelių? Gal jis galėtu tai paaiškinti? Priėjimą ten turėjo tik mama arba jis. Daugiau niekas neturėjo jokių šansų šitaip neskubant išstudijuoti, ir pradanginti mano daiktus
Mamos psichinės būsenos skirtumai, kai gyveno su broliu, ir kai su manimi po vienu stogu
Kažkada, kai brolio bravoras dar konkoliavo visu pajėgumu, mama, pardavusi paskutinę savo gyvenime karvę, jau kitą dieną išskubėjo į Indiją atostogų. Brolis aišku buvo pasipiktines tokiu mamos poelgiu, nes tada pinigai atiteko ne jam, o buvo ”iššvaistyti”. Aš tuo metu, taip pat maniau, kad tai buvo bereikalingas pinigų iššvaistymas. Tuo labiau, kad pinigų šeimai, o labiausiai jai pačiai, tada nuolat ”trūko”. Bet jau gerokai vėliau, kai po daug metų apie tai su mama kalbėjome, ji pasakė dalykus, su kuriais aš pilnai sutinku. Ji uždavė logišką klausimą ”o koks tikslas man buvo turėti pinigų, jei tavo broliukas vis tiek viską atimdavo’?’
Apie mamos ligą aš visiems sakydavau, ir dabar sakau kad tai buvo depresija. Vien dėl to kad tingiu plačiau aiškinti. Bet realiai tai vadinama paranoja. Mamai tai pasireikšdavo įvairiai. Tai jai kažkokie vaiduokliai lenda iš spintos, ir išvagia jos daiktus. Tai visi mes, vaikai esame jau nebe tikri, o padirbti, kaip iš fantastikos siaubo filmų. Bet kai jos namuose dar konkoliavo baravoras, ji net buvo įsitikinusi kad ji serga vėžiu, ir greitai mirs. Jai tada buvo apie 40 – 48 metai. Ir ji nuolat kalbėdavo apie norą parduoti visą savo turtą, išvažiuoti į Indiją, ir smagiai pagyventi. Į klausimą kas bus paskui, kai pinigai baigsis? Ji atsakydavo, ”nieko, paskui aš mirsiu”. Mes, visi trys vaikai, bendromis jėgomis atkalbėjome ją taip pasielgti, įtikinome kad reikia ir apie mus pagalvoti, ne tik apie save
Bet kai iš jos namų išsikraustė broliukas su savo bravoru, atsikrausčiau aš. Tada jos ”vėžys”, o taip pat ir noras viską parduoti ir prašvilpti pinigus tarsi išgaravo. Ji niekada daugiau šitaip nebekalbėdavo. O ir pinigų prie saves mama tada visada turėjo, aš, be abejo, neatimdavau iš jos nė cento. Tiesa, iš spintų lendantys vaiduokliai, ir tai kad mes esame nebe tikri, jai liko iki pat mirties
Apie mane ji aplinkiniams sakydavo, kad aš nors ir netikras, bet esu geras žmogus. ”Jis yra dar geresnis žmogus, nei buvo mano tikrasis sūnus”. Taip ją girdėjau sakant vienai kaimynei. Tuo tarpu brolis, jai buvo pagrindinis priešas. Nors jis tada jau gyveno Airijoje. Kai jis paskambindavo, ji dažniausiai su juo kalbėdavo normaliai, bet toms pačioms kaimynėms pasakodavo kad jis tikras šėtonas, kuris pats, arba jo samdiniai ją pastoviai persekioja
Praeityje tai buvo tiesa, nes ją tada terorizuodavo ne tik pats broliukas, bet ir jo bravaro darbininkai. Ar net jaunutė pirmoji brolio žmona, kaip ji kad sakė, jai taip pat ”draskydavo akis”. Nors ją brolis atsiveždavo ten retai, ir tik trumpam
Apie ”gerus” mamos su mano broliuku santykius liudija ir tas faktas, kad mama visiškai nenorėjo dalyvauti nei pirmose, nei antrose brolio vestuvėse. Ar esate daugiau kur nors girdėję, kad mama nenorėtu dalyvauti sūnaus vestuvėse? Aš tai ne. Mano broliuko atvejis vienintelis toks
Apie pirmas vestuves ji net tiesiai sakė, kad ”jiedu pastoviai ant manes pasiutę, pašėlę, tai ką aš ten veiksiu?” Su antromis vestuvėmis buvo dar įdomiau. Mane brolis pats ten pakvietė, bet kvietimo, kaip visiems kitiems neatsiuntė. O kad buvo raštiški kvietimai, kur surašyti aprangos kodai, ir visą kitą, aš sužinojau tik vestuvių eigoje
Prieš man važiuojant į antrąsias brolio vestuves, mama pasakė įsimintiną frazę. ”Aš tavo vietoje ten neičiau, nes jis gero tau tikrai nelinki.” Aš tada galvojau, preityje jis tikrai buvo ne angelas, bet kaip čia nesudalyvausi brolio vestuvėse. Juk esame jau suaugę vis dėlto, laikas pamiršti vaikiškus nesutarimus. Tada buvo, jau berots 2015 metai. Bet, vėliau, jau vestuvių eigoje, paaiškėjo kad mama buvo teisi. Tose vestuvėse, vieninteliai konfliktai buvo tik tarp manęs, ir jaunikio. Tai yra, mano broliuko. Konfliktų priežastis – broliuko lygioje vietoje, visiškai iš nieko, randamos kažkokios pretenzijos mano adresu
O kodėl net tais metais mama, nepaisant jos ligų, suprato kad broliukas man tikrai gero nelinki? Apie tai kitame skyrelyje
Mano mama buvo tipiškas pavyzdys, kad intelektas ir psichinė liga – tai visiškai atskiri dalykai. Su mama galėjau kalbėtis net labai protingomis temomis. Panašiai kaip ir aš, ji laisvai kalbėdavo trimis kalbomis. Lietuviškai, angliškai ir rusiškai. Panašiai kaip ir aš ji žiūrėdavo mokslinę dokumentiką apie gamtą ir astronomiją. Mokėjo laisvai išvardinti ne tik saulės sistemos planetas, bet ir pvz pagrindinius Jupiterio palydovus. Bet pokalbiuose su kitais žmonėmis ji karts nuo karto įkišdavo ir kalbas apie savo vaiduoklius, kaip jie ją ”persekioja”. Kaimynės, ar draugės, kurios bendraudavo su mama jau žinojo tai, ir buvo prie to pratusios
Kai brolis kažkada atsiuntė man savo mažos dukrelės nuotrauką, bei prašė parodyti mamai, kaip atrodo jos anūkė. Mama net nenorėjo matyti, ir net pareiškė kad tas vaikas greičiausiai net ne jo, o paskolintas. Brolis aišku liko įskaudintas, ir viską suvertė mamos psichinei ligai. Bet jis aišku visiškai nesuprato šito reiškinio esmės. Kur daugiau matyta, kad močiutė nenorėtu matyti savo mažiuko anūko? Kad ir kokios psichinės būklės būtų, savo anūkais moteris visada domėsis. Lygiai kaip ir mamos nedalyvavimas nė vienose brolio vestuvėse. Mamos nesidomėjimas jo vaikais, taip pat yra unikalus reiškinys, būdingas tik mano brolio ir mamos santykiuose
Tai reiškė tik vieną, kad mama nenori apie jį nei girdėti, nei matyti. O kalba kai jis paskambina, tik dėl to kad jis pats skambina. O tuo tarpu man, ji kartais paskambindavo ir pati, nors vaikų aš net neturiu. Sesers vaiku ji taip pat domėdavosi, ir net bendraudavo su juo, tiek telefonu, tiek realybėje
Kažkodėl man šiuo metu mano broliukas lygiai taip pat absoliučiai neįdomus. Net nežinau kiek jis šiuo metu turi vaikų. Kaip ir visą kitą, man apie jį visiškai neįdomu. Ir jei ne paveldėjimo pasidalijimas, tikriausiai būčiau jau užblokavęs jį visose kontaktuose. Neįdomi man ir sesuo, bet ji pati bent jau nelenda į akis per prievartą, ir nesiveržia į mano gyvenimą per kirvio ašmenis, kaip tai daro mūsų broliukas
Liguistas kompromatų prieš mane ieškojimas
Kai brolis jau būdamas Airijoje paskambindavo mamai, jis kartais mamos klausdavo ir apie mane. Ar jis klausdavo kaip man sekasi, ar panašiai? Nieko panašaus. Jo visos kalbos apie mane prasidėdavo ir baigdavosi tik kažkokių kompromatų prieš mane ieškojimu. Dažniausias klausimas būdavo ar atėjo man kokie laiškai, ir kas tuose laiškuose rašoma. Kažkada atėjo laiškas iš Norvegijos, norvegų kalbą, nes tada dirbau Norvegijoje, ir pervedžiau pinigų savo lietuvišką sąskaitą. Tai brolis net keletą kartų paskambinęs prašė mamos kad pasakytu paraidžiui kas ten rašoma, kad galėtu išsiversti per google. Jį labai domino ar tekste nėra žodžio ”bauda”. Mama aišku atsisakė šitokios varginančios užduoties
Kaip jau minėjau, jis mamai pastoviai plaudavo smegenis apie tai, kad dėl bet kokių mano antstolių gali antstoliai atimti mamos namus. O dėl jo veiklos neva negali, nes jis neva nėra ten registruotas. Štai dėl ko mama sakė kad mano brolis man tikrai nieko gero nelinki. Ji nebuvo tokia kvaila, kad šito nesuprastu
Būdamas Airijoje broliukas dar kurį laiką apmokėdavo mamai elektrą, bei atsiūsdavo mamai pinigų Kalėdoms. Po 100, ar net 200 eurų kiekvienais metais. Bet aš nemanau kad jis tai darė dėlto kad jam rūpėdavo mama. Jis į tai žiūrėjo kaip į kažkokią investiciją
Aš taip manau dėl to, kad jis karts nuo karto kalbindavo mamą sodybą perrašyti jo vardu. Kartą jie net abudu su seserimi, kai buvome visi pas mamą, ne iš šio, ne iš to pradėjo įkalbinėti mamą perrašyti jam sodybą. O aš būdamas kitame kambaryje viską girdžiu. Tada broliukui pasisekė, kad mama kaip niekada kategoriškai jam atsakė ne, ir jis greitai liovėsi. Nes mažai trūko kad būčiau įėjęs ir išmalęs jam snukį. Tik kadangi jau buvome suaugę, tai jau nebebūtų vaikiškos muštynės. O tokios, kad jo ir dantys būtų skraidę
Dar kelios nuotraukos iš mano su broliu susirašinėjimo
Susirašinėjimas, be abejo paveldėjimo klausimais. O žinote kas įdomiausia? Kad aš kol kas nesupratau ko jis konkrečiai iš manęs nori. Įdomu ar jis pats žino?
Vėlliau dėl to aš rašiau pareiškimą policijai, ir jam tyrėja paaiškino, kad jis negali įsilaužti, ir daryti ten ką nori
Čia, kaip matote jį perspėjau kad kreipsiuosi į policiją dėl grasinimų įsilaužti, o ir jo paties makaulė tada atsidurs dideliame pavojuje. Ir čia žmogus, kuris jau nemažai metų nuomoja buvusį patėvio butuką. Ir dar ”nesupranta” to kad negali tokiu atveju eiti kada nori, ir daryti ką nori
Čia net parašiau jam palyginimą su nuomininkais, bet jis, kaip matome, toliau varo savo nesąmones, užsispyręs kaip asilas
Čia jau jis sako kad tai aš jam ”grasinu”, nors kaip matome, pats pastoviai grasina laužtis į mano namus. Kiap ir visada, visi jam visada būdavo kalti, ir visi skolingi
Labai paprasta psichologija pas mano broliuką. Kadangi troba dar ne mano, tai tada reiškia visai jo, ir jis ten darys ką norės, ir kada norės
Šitą mano pasakymą jis taip pat įvardija kaip grasinimą, ir dabar aš neva esu jam ”skolingas” už tai kad grasinu jį nužudyti
”Aš eisiu ten be tavo leidimo, ir darysiu ką norėsiu”. Šitoks pasakymas jau yra kriminalas, už kurį galima rašyti pareiškimą policijai, ar duoti į teismą. Panašu kad pats broliukas nelabai gaudosi, kas yra, ir kas nėra kriminalas
Gyvsidabrio, ar kažkokio kito metalo skonis burnoje tikrai jaučiasi virtuvėje kartais net dabar. Bet įrodyti kad tai padarė jis, kažin ar įmanoma. Nebent, nufilmuos kameros, kai jis kitą kartą tai darys
Ar kas nors supratote, ko jis iš manęs realiai nori? Nes aš tai ne. Veržiasi į mano namus, praktiškai per kirvio ašmenis, per kumštį, kuris yra gerokai kietesnis už jo snukį, ar net per šautuvo vamzdį. Ten kur yra visiškai nepageidaujamas. Ir nebeturi jokio savo asmeninio daikto tuose namuose
Ir ne šiaip veržiasi, bet dar ir kažkokius neva laidus jam prireikė junginėti mano namuose. Tai jis sakė žodžiu, kai paskambino, dėl to nėra nuotraukos. Ir jam net minties nėra ateiti kada aš esu. O jei ir ateina, tai tik su trimis savo draugais, kurie neva jį apgins, jei kas. Tarsi nerealiai bijodamas kažko. Jei nieko blogo nesi padaręs, tai kam tada bijoti? Tuo labiau, kad tada nebuvo tarp mūsų jokių konfliktų
Tai ką aš apie visa tai turiu galvoti? Raktą jam palikti? Kad gyvsidabrio dozę papildytų? Sekimo, ar kitokią įranga sumontuotų? Maistą užnuodytų? Nes kitokio jo vizito tikslo čia tikrai sunku net išmąstyti
Galėčiau dar dėti ir dėti nuotraukas su mūsų susirašinėjimu. Bet manau vaizdui susidaryti jau užtenka. Nes ten nebus nieko naujo. Kaip ir sakiau, jis rašo tą patį per tą patį
Paskutinis mano broliuko veiksmas. Jis su manimi vėl susisiekė, nes neva nori išnuomoti žemę kitam ūkininkui, ir reikės mano parašo, dėl deklaracijos. Nes ūkininkas, be abejo norės gauti subsidijas. Jis net sutinka dalintis per pusę su manim nuomos mokesčiu, kad tik pasirašyčiau tą sutartį
Aišku keli papildomi šimtai per metus nepamaišytu, bet…. Čia yra net keletas bet. Pirmiausia, aš niekaip negaliu būti tikras, kad ten nėra kokie spąstai, nukopijuoti mano parašui, ir sužinoti asmens kodui. Kad vėliau galėtu suklastoti kitokias sutartis, kurias aš neva ”pasirašysiu”. Kitas dalykas, tuo pagrindu jis gali duoti į teismą, dėl to kam neleidžiu jam naudotis sodyba. Neva žeme aš tai naudojuosi. Aišku jis čia greičiausiai pralaimėtu. Bet kam malonu bylinėtis?
O kad tiesiog pasidalinti turtą normaliai, ir neknisti vienas kitam proto tokiais klausimais, pas mano broliuką net minties tokios nėra
Imkime tik nuogus faktus
Taip, paimkime tik nuogus faktus apie mano brolį, be jokių mano išvadų
Samagona brolis varė daug metų mūsų sodyboje – faktas
Virdamas samogoną brolis vis tiek kaulijo pinigų iš mamos ir net močiutės – faktas
Broliukas, bravoro laikais valdydavo visus mamos pinigus – faktas
Tvartai ir kiti pastatai griuvo būtent valdant sodybą broliukui – faktas
Mano uazikas iš pilnai vaikiančios mašinos virto metalo laužo krūva broliukui pasinaudojus – faktas
Po broliuko valdymo sodyboje buvo paliktos nesutvarkytos milžiniškos griuvėsių krūvos – faktas
Po broliuko valdymo liko sugadintos ir nesutvarkytos gyvenamos patalpos – faktas
Broliukas buvo išvežtas su tramdomais marškiniais, ir tai keistai sutapo su mano gero automobilio įsigijimu – faktas
Mama buvo priversta bėgti iš savo namų kartu su nebegalinčia vaikščioti močiute, ir glaustis pas gimines dėl brolio teroro – faktas
Iš sodybos dingo audimo staklės, bei senoviniai padargai tada kai broliukas liko vienas su darbininkais sodyboje – faktas
Troba buvo labai nusiaubta iš vidaus tuo metu kai broliukas ten buvo vienas su darbininkais – faktas
Kai broliui išsikrausčius sodyba pradėjau rūpintis aš, pastatų būklė, ir visas vaizdas sodyboje pradėjo kaip mat gerėti – faktas
Senasis sodybos šulinys užgriuvo brolio karaliavimo sodyboje metu – faktas
Po to, susidėję su seserimi pastatė mamai naują šulinį, ir ten nėra pakankamai vandens – faktas
Pagaliau mama visiškai nenorėjo dalyvauti nei pirmose, nei antrose brolio vestuvėse. Taip pat, nenorėjo nei matyti, nei girdėti apie brolio vaikus, savo anūkus – taip pat faktas
Kad broliukas daugiau nei 10 metų varydamas samogono biznį, tuo pačiu kaulydamas pinigų iš kitų šeimos narių, ”suvartojęs” sodybos pastatus, nieko nei užsidirbo, nei nusipirko, nei kaip nors kitaip praturtėjo, be abejo čia taip pat – faktas
O jei smulkiau, tai galėtu vardinti ir vardinti brolio darbelius, ir skirtumus tarp mano ir brolio darbelių. Net tokiame ilgame straipsnyje išvardinau toli gražu ne viską
Saugos kameros užfiksavo brolį vaikštant po mano kiemą
Tai rodo kad jis ne tik grasina, bet ir vykdo savo grasinimus. Paklaustas ką ten veikė, jis atsakė ”kas tau rūpi”. Asmuo, kuris neturi ten jokio savo daikto, ir kuriam esu griežtai uždraudęs ten rodytis. Vaikšto po mano kiemą, ir tvirtina kad jis ten yra dievas tėvas ir šventoji dvasia?
Anksčiau jau ne kartą radau kad buvo kažkas įlipęs per tvorą, ten kur neužmato kameros. Nes ant tvoros lieka būdingi įlenkimai. Pavogta nieko nebuvo, bet buvo pridaryta žalos. Elektrinis piemuo buvo atjungtas nuo akumuliatoriaus, ir išmestas į balą. Tvoros stulpai, visi kurie tik buvo silpnesni, sulaužyti. O tai jau grynai mano broliuko bruožas, kenkti ir viską laužyti. Kadangi jis pats buvo tada Airijoje, tai greičiausiai per tvorą lipo jo draugeliai. O jis pats, kuo ramiausiai atsidarė vartus, ir užėjo. Aiškiai matosi, kad jis ten buvęs jau ne kartą, nes šunys jį pažysta, ir net nelojo
Dar keletas originalių broliuko minčių
Čia broliukas nutarė mane pagąsdinti tuo kad jis parduos savo pusę kažkam kitam. Tik kur tokį durnių ras? O jei ir parduotu, tai man tada gerokai palengvėtu, nes tas kitas žmogus greičiausiai žinotu ko nori, ir su juo, skirtingai nei su mano broliuku, būtų įmanoma susitarti. Net čia matyti, kad broliukui net minties nekilo pasiūlyti man pirkti nuo jo pusę. Pusę sklypo, ir pusę sodybos kartu
Kai aš kreipiausi į policiją dėl jo grąsinimų įsilaužti, tai taip ir rašiau, kad gal užteks jam tik paskambinti, ir paaiškinti, kad to daryti negalima, visiškai nepriklausimai nuo to esi dalinis savininkas, ar nesi. Inspektorė, be abejo, jam paskambino ir paaiškino. Tada jis net ”sugebėjo” visiškai kitaip interpretuoti inspektorės žodžius, pareikšdamas man kad neva inspektorė jam sakė, kad jie nesikiš į tokius reikalus. Toliau matome, kad kai broliukas pamatė kad aš visiškai nebijau jo galimo savo pusės turto pardavimo, jau siūlo man eiti gult
Čia matome aiškiausią įrodymą, kad broliuko ketinimai visiškai neaiškūs ir migloti. Kad net konkrečiai paklaustas kokia būtų kaina man, jis net nesugeba normaliai į šitą klausimą atsakyti. Tai jis geriau už mane žino kiek aš turiu, ar neturiu pinigų. Tai jam jau nostalgija dėl to kad aš jam uždraudžiau įeiti į mano namus kada jis užsinori, ir daryti ką nori. Ir neva dėl to su manimi nešnekės. Tai ko jis realiai iš manęs nori??? Gal kas nors numanote? Nes aš tai neturiu žalio supratimo. Man toks jausmas kad jis tik naudojasi šita situacija, kai tapo kartu su manimi turto bendrasavininku. O naudojasi ta padėtimi tik tam kad erzinti mane panašiu stiliumi kaip erzindavo vaikystėje
Čia matome kad jis ir toliau nesveikai rūpinasi mano galimais, tariamais antstoliais. O dar kartą paklaustas už kokią kainą man parduotu savo pusę, jis tik vėl klausia manęs kad pasakyčiau kiek turiu ar neturiu antstolių. Nes jo supratimu aš jų tikrai turėčiau turėti
O čia matome tipišką aferisto poziciją. Pinigai iš anksto, o tada žiūrėsime. Tai reiškia kad gal gausi tai ką perki, o gal negausi. O mokėti reikia net ne jam, o tipo seseriai. Tik aišku į jo sąskaitą. Nes neva jai aš pasak jo esu skolingas. O jam taip pat ”turiu” mokėti, neva dėl to kad jis padarė kanalizaciją savo bravorui. O kanalizacija buvo padaryta taip nevykusiai, kad aš paskui turėjau perkasti, ir perjunginėti jungtis. Kadangi kimšosi vamzdžiai, nes į vamzdžius pakliūdavo purvas. Ateityje reikės vėl tą kanalizacija perkasti, tik ši kartą visą, nes yra sudėti netikę vamzdžiai. Broliukas sudėjo po žeme plonasienius vamzdžius, kurie yra skirti lietaus nutekėjimui, ir kabinami ant pastatų sienų. Todėl net nesistebiu, kad jie nuo žemės svorio jau susiplojo taip, kad greitai visai užsispaus. O jei dar su traktoriu ten pervažiuočiau, tai kaip mat užsispaustu
Tai pat, broliukas neva mano kad aš jam ”turiu” užmokėti už tai kad susimetę su seserimi iškasė naują šulinį, kuriame nėra vandens. Tik broliukas pamiršta kad senasis šulinys, kuriame vandens visada būdavo, užgriuvo būtent tais laikais, kai jis vienas liko sodyboje karaliauti
Yra žemaitiška pasaka be galo, ji vadinasi ”avelė metolelė ir vėl už galele”. Tai čia gaunasi biški kitokia pasaka be galo, ”karvelė metolelė ir vėl už galele”. Ir taip visada kai tik bandau ką nors aptarti su savo broliu. Jis vis sugrįžta prie tos karvelės, kurią praganiau prieš 30 metų, ir primena kad pinigus už tą karvelę, neva reikia atiduoti jam, kitaip nepasirašys paveldėjimo
Apibendrinimui
Iš viso to, man susidaro net vaizdas. Brolis ne šiaip sau viską laužo, gadina ir ”suvartoja”. Prisiminkime įmonių prichvatizavimus. Iš pradžių įmonė buūdavo nustekenama, išvagiama ir subankrotinama, o paskui už kapeikas prichvatizuojama. Lygiai tokia pat broliuko taktika buvo ir sodybos atveju. Jis manė kad po jo nusiaubimo niekas ten nebenorės gyventi, ir sodyba atiteks jam. O dabar matome, kad tokiu elgesiu jis tik pats sau pasidarė blogiau, nes sodybos vertė krito. O dirbamos žemės gabalas, kurį prižiūrėjo ūkininkas išliko rinkos kaina
Kaip matėme, jis net atsakymą yra paruošęs tokiems kaltinimams. Tvirtina kad viską prižiūrėti ir remontuoti neva buvo mano pareiga
Pabaigai
Dalintis šito straipsnio neraginu. Nors manau giminės, ir bendri pažystami bet kuriuo atveju dalinsis. Taip pat dalinsis ir tie, kuriems tai aktualu, ar tie kurie pastebės kad buvo atsidūrę panašioje situacijoje. Kol rašiau, buvau užrakinęs priėjimą su slaptažodžiu. Bet dabar, manau kad tai turėtu matyti visi. Nes tai yra, be abejo, aferizmas, kurį turi matyti visi vien tam kad atpažintu tokius sukčiavimo metodus. Turto užvaldymo metodus. Ir neužkibti ant tokių ”giminaičių”, aferistų
O smulkiaisiais niekšeliais, savo brolį ir sesutę taip pat vadinu ne šiaip sau. Pvz pedofilijos skandalo laikais sesutė buvo už pedofilus. Todėl per daug net nenustebau, kad šiuolaikiniais koronos laikais brolis ragino mane skiepytis. Sesuo dabar Kanadoje, ir be abejo, ji yra ne sukilusiu žmonių pusėje, o koronos pusėje, aš tuo net neabejoju
Post skriptum
Kai nusiunčiau šito straipsnio nuorodą seseriai į instagramą, jos atsakymai buvo tarsi iš influencerių vadovėlio, arba iš koronos administratorių arsenalo. Visi pirma ji pareiškė kad jai neatsidaro. Po to, tiesiog ”baikite tuos savo tarpusavio karus, aš nenoriu į juos veltis”. Bet kad ji realiai veliasi, ir dar kaip. Dar po kelių sekundžių ji rašo kad ”neteisinga informacija” Kai paklausiau kas konkrečiai neteisingai? Ji atrašo kad ”niekas neteisingai, ir man liūdna kad tu taip jautiesi”. Prie ko čia jaučiuosi ar nejaučiuosi ji nepaaiškino
Jei čia tikrai yra kas neteisingai, tai visada galima parašyti komentarą po straipsniu. Šitame straipsnyje, praleisiu bet kokius giminaičių komentarus. Aišku jei bus kliedimos nesąmonės, prirašysiu savo komentarą
Comments 1