Kol buvau parvykęs trims savaitėms į Lietuvą, man nutiko neįtikėtina įstorija, kuri galėjo nutikti manau bet kam. O kas neturi šunų, tam labai panašiai būna su vaikais. Tai tik rodo, kad iš esmės visos valstybinės įstaigos šiuo metu yra nukreiptos veikti prieš eilinį žmogų
Pasirodo, dabartinės šungaudžių įstaigos, tokios kaip ”Plungės Priglaustukai” vadovaujasi maždaug tokiu principu. Jiems tiesiog atrodo kad šuo turi gyventi namuose kartu su šeimininku, ir miegoti lovoje kartu su šeimininku. O jei yra kiek kitaip, tada joms atrodo kad šuo yra kankinamas, ir jį reikia konfiskuoti
Taip jiems į rankas papuolė mano vienas iš šunų, ilgaplaukis vokiečių aviganis, kuris buvo dar tik šešių mėnesių šuniukas. Šuniukas galimai pasiklydo miškuose, kur išlindę per tvorą, išbėgo kartu su medžiokline kale, penkių metų vakarų Sibiro laika. Jis greičiausiai nespėjo paskui ją bėgti, ir atsiliko, o toli nuo namų jis niekada nebuvo buvęs. Kalė palaksčiusi, pamedžiojusi parbėgo namo, o jis atsidūrė labai toli, prie šaltojo karo muziejaus, kur man net į galvą nešovė jo ten ieškoti. O ten, ar tai darbuotojai, ar turistai ir iškvietė šungaudžius
Apie tai kas būna kada vadovaujamasi ne įrodymais, o atrodymais?
Bet įdomiausia buvo tai kas dėjosi paskui. Kai susisiekiau su prieglauda, ir pasakiau kad esu šito šuns šeimininkas, Plungės Priglaustuko Įkūrėja ėmė tyčiotis versdama mane įrodinėti kad aš ne apsimetėlis, nors būtų užtekę tai kad atpasakočiau kokiu jis buvo antkakliu, ar be antkaklio, ar panašaus kontrolinio klausimo. Po to, ji paklausinėjo kokiomis sąlygomis laikomi šunys. Kai aš jai viską papasakojau, ji staiga pareiškė kad šuns man neatiduos, nes pas mane atseit netinkamos sąlygos. Tada aš jai atsakiau, kad galiu atvažiuoti su šautuvu ir išsivesti
Tą patį vakarą atvažiavau į ta prieglaudą, kur norėjau bent jau įsitikinti ar čia tikrai mano šuo. Ji, užuot paprasčiausiai parodžiusi jį man, iškvietė policiją. Nes aš neva grasinau ją nušauti. Bet svarbiausiai kad niekas nieko iš anksto man nesakė, kad nešdinkis, esi nepageidaujamas, ar panašiai, bet tiesiog tyliai, tyliai, vertė pora valandų laukti, nes kol neatvyks pati įkūrėja, tol atseit niekas man negali šuns parodyti. O kai atvyko policiją, o kartu ir įkūrėja, ji ir toliau vertė įrodinėti kad aš tikrai šuns šeimininkas, nors į visus kontrolinius klausimus aš jau buvau atsakęs jai telefonu
Bet įdomiausios buvo ”pamokos” apie tai kaip reikia auginti šunis. Tokių absurdų gyvenime nebuvau girdėjęs. Tiek pati įkūrėja, tiek ir jos klapčiukės savanorės, mokino mane kaip auginti šunis, aiškino kad jie negali būti vieni, nes neva gali susirgti, ir panašius, vieną už kitą kvailesnius vėjus
Taip pat stebino ir purvo ant manęs pylimas, kuris regis neturi jokios logiškos prasmės. Šuo neva turėjo blusų, ir buvo labai prastos būklės, nušiuręs, perkaręs. Nors jos pačios darytoje nuotraukoje, kur ji paveikslavo ką tik paimtą šunį, ir nuotrauką įdėjo į faceboką, matosi kad šuo atrodo gerokai išsigandęs, bet jo būklė, kaip kelias paras praleidusio miškuose, tikrai nebloga. Bet juk reikia dramatizuoti padėtį, kad sukelti žmonėms gailestį, ir pritraukti paramą. O kas dėl blusų, tai jų nebuvo nė ženklo
Kas verčia tave nuolat jaustis kaltu – tas bando tave valdyti. ….
Konfucijus
Dabar pabandysiu išvardinti originaliausias priežastis, kodėl Priglaustuko mergužėlės labai nenorėjo man gražinti šuns
1. Šunų neįmanoma pamaitinti kai jie yra palikti vieni ilgam laikui
Atsakymas. Tikrai įmanoma, nes sausą ėdalą galima supilti į šėryklą, lygiai taip pat kaip ir vištoms grūdus, ar panašiai. Aš būtent tokia ir turiu, kur telpa sauso ėdalo trims mėnesiams. Bet aš dažniausiai būnu kur kas trumpiau. Tokio maitinimo trūkumas tas kad neįmanoma dozuoti maisto. Dėl to sterilizuota medžioklinė kalė pradeda ryškiai nutukti. O tuo tarpu kol kas nekastruotas, jauniklis vokiečių aviganis būna per daug kūdas, nes maistą pilu tokį, kuris skirtas suaugusiam šuniui. Kompensuoju tai tada kai grįžtu pats, duodu jaunikliui daugiau žalios mėsos ir kaulų
2. Šunys kankinasi, kai jiems reikia ėsti iš kažkokios šėryklos, o ne iš dubenėlio
Atsakymas. Komentarai čia nereikalingi, nes čia jau kvailumo viršūnė
3. Neduosim šuns, nes tu neturi voljero su grindimis, kuris šuniui reikalingas, o šienu klotos grindys netinka, nes šiene veisiasi blusos
Atsakymas. Šiaip mano ”voljeras” šunims yra apie 50 arų aptverta teritorija. kuriuose yra net keletas jiems skirtų patalpų, kur jie gali įsilysti, ir net maitintis. O tokių klausimų kėlimas rodo tai kad įstaigos tikslas yra žūt būt rasti kažkokių priekabių, kad ir pačių kvailiausių, ir absurdiškiausių. Kitą kartą jau žinosiu, kad tokiu atveju reikia joms kuo mažiau pasakoti. Nes, kaip matote, viskas ką pasakysi gali būti paskui panaudota prieš tave. Kaip policijoje, taip ir bet kurioje valdiškoje įstaigoje
4. Neatiduosime šuns, nes kai būni ilgai išvykęs, šunelių niekas neglosto, jie negauna žmogaus dėmesio, ir dėl to kankinasi
Atsakymas. Na, šiaip manes irgi ilgai niekas neglosto, kartais net labai ilgai. Ir ką daryti? Į dangų šokti? Bet aš kažkaip išgyvenu, tai gal ir šunys gali išgyventi?
Toliau jos ant manes užsiundė visas įmanomas tarnybas, ir policiją, ir veterinarijos inspekciją. O šunį gražino tik po to kai neva leido veterinarijos inspekcija. O visa tą laiką, šunį laikė uždarytą kambario temperatūroje, nors tai yra lauko šuo, kuris turi labai šiltą kailį, ir pripratęs gyventi lauke
Kai atvyko veterinarijos tarnyba, žmonės ten pasitaikė normalūs ir objektyvūs. Bet net tada kvailų klausimų ir absurdišku teiginių netrūko. Ir tuose klausimuose aš pastebėjau tam tikra tendenciją, nes jie labiau ne gilinosi į aktualias problemas, bet man pasirodė kad jie ieško kažko, su kuo aš pats sutikčiau, ir jausčiausi dėl to kaltas. O jei jau sutinki kad esi dėl ko nors kaltas, tai už tai tave ir ”dubasinsim”. Maždaug toks požiūris. Deja, taip ir nerado dalykų, dėl kurių aš sutikčiau kad esu kaltas, tai tik uždėjo 15 eurų bauda, kam šunys neskiepyti ir nečipuoti
Ta proga prisiminiau pokalbį su kelių policininku, kuris prieš daug metų buvo Vilniuje. Sustabdo mane policininkas, ir sako, ”ko nesustojai prie stop ženklo?” Aš atsakiau kad tikrai sustojau, nes per tą sankryžą važinėju pastoviai ir panašiai. Tada policininkas pateikia kitą klausimą ”o ko pėsčiųjų nepraleidai?” Aš atsakau kad nebuvo ten jokių pėsčiųjų, kuriuos turėčiau praleisti. Policininkas ”a, nu tai tada važiuok sau”
Kaip sakoma, ”kas nori tave valdyti, tas darys taip kad jaustumeisi pastoviai dėl ko nors kaltas”. Pastaruoju metu tenka vis dažniau prisiminti tokius posakius
Vis dėlto vieną veterinarijos inspektoriaus pasakymą taip pat būtų verta dėti į ”klausimėlio” laidą. Jis pareiškė, kad šunys negali būti gyvi laižydami sniegą, jiems būtinai reikia skysto vandens. Na, šiaip jau, antrą žiemą šunys pas mane gyvena tokiomis pat sąlygomis, ir vargo dėl to nemato. Atsigerti laižydamas sniegą gali bet kuris žinduolis, įskaitant ir žmogų, tiesiog atsigerti tokiu būdu reikia daug daugiau laiko ir jėgų
Sibire laikos ir haskiai nemato skysto vandens net 7 mėnesius per metus, ir kažkaip neišdvesia. Ką ten šunys, net tokie dideli žvėrys kaip šiaurės elniai, ar avijaučiai taip pat 7 mėnesius per metus išgyvena vien tik gerdami sniegą. Tiesa, žolėdžiams toks vandens šaltinis turi ir savo kainą, nes pavasarį jie būna labai išsekę dėl mineralų trūkumo. O dažnai ir nugaišta nesulaukę pavasario dėl mineralų trūkumo organizme. Nes sniego vandenyje mineralų beveik nėra. Mano šunims mineralų trukumas tikrai negresia. O laiko ir jėgų iš sniego, ar net ledo, burnoje pasidaryti vandenį, jie taip pat turi daugiau nei reikia
Taip pat, tiek veterinarijos pareigūnai, tiek ”Priglaustukininkės” uždavė ir tą patį, gana logišką klausimą. O kas bus jei šuo susirgs kol esi išvykęs?
Atsakymas. Kada tai bus, tada ir galvosiu ką daryti. Nes iki šiol, per visą mano gyvenimą, nėra buvę kad šuo imtu ir ne iš šio, ne iš to susirgtu. Taip pat nėra buvę ir to kad šuo nugaištu nuo senatvės, ar panašiai. Pavojai jiems gresia tik tada kai išeina už aptvaro ribų
Išvada dėl šitos situacijos
Anksčiau aš be abejo palaikydavau įvairius gyvūnėlių gelbėtojus ir prieglaudas. Bet įtarimas kad jie dirba ne žmonių, ir tuo labiau ne gyvūnų naudai, man kilo jau gerokai anksčiau. Kažkada seniai, paskambinau į kažkurią prieglaudą Klaipėdoje, pasakiau kad norėčiau konkrečiai to šuns. Tada šeimininkė paklausinėjo kur ir kaip jis gyvens, ir vos tik sužinojusi kad šuo bus naudojamas sodybos apsaugai, tuoj pat atsisakė duoti. Tada net faceboke straipsnį apie tai buvau parašęs. Nes kyla natūralus klausimas. Kam tada tos šunų veislės ir kuriamos, jei jų negalima naudoti pagal paskirtį? Pasirodo, jos duoda gyvūną tik tokiu atveju, kai jis gyvens bute, ir miegos su šeimininkais vienoje lovoje
Cackinimui taip pat yra, be abejo, sukurta nemažai veislių, pvz pudeliai, Jorkšyro terjerai, ir panašiai. Bet kad daryti cackulius iš visų šunų, čia jau yra nesąmonė. Ir ne šiaip nesąmonė, bet čia nesunkiai galima įžvelgti ir politiką
Prisiminkime istorijas apie vaikų pagrobimus, ar ne panašūs būna scenarijai? Kiek atsimenu, tai net vienas prie vieno. Jei vaikas pakliuvo į kokią bėdą, tai tą šeima, ar vieniša mama paskui per visus galus būna tikrinama ir terorizuojama. O dažnai vaikas ir visai nebegražinamas. Nes juk satanistinei valdžiai reikia vaikų, kad galėtu juos tvirkinti, aukoti satanistinėms apeigoms, ir parduoti organams. O gyvūnai šiuo atveju būna pretekstas žmonių terorui ir tikrinimams. Ar žinodami tokias istorijas, jums dar norisi bendradarbiauti su prieglaudomis, remti jas, imti iš ten gyvūnus, ar skambinti, kai randi pasiklydusi gyvūną? Man tai dingo toks noras ko gero visiems laikams
O net jei, kaip jos ten kad sako, jos tikrai rūpinasi gyvūnais, tai kam reikėjo šnekėti tokias nesąmones? Kam reikėjo prisigalvoti vieną už kitą kvailesnių priežasčių kad tik negražinti gyvūno? Beje, Plungės Priglaustukas, be abejo turi paskyrą faceboke. Ir ten yra Lapkričio 9 dienos įrašas, kaip ji rado tą šunį, ir koks ”šunsnukis” yra jo šeimininkas, kad jam net teko kviesti policiją. O kad paskui teko tą šunį gražinti šeimininkui, apie tai šitoje paskyroje neužsimintą nė žodžio. Ar tokios aplinkybės jums nieko nesako?
Bet žinote kas įdomiausia? Gatvė, iš kurios atsišakoja posūkis į mano kiemą, yra paprastas per mišką einantis žvyrkelis, padengtas smėliu, ir retai važinėjamas. Kai pasigedau šuns, tai pirmiausiai apžiūrėjau pėdsakus būtent šitoje sankryžoje. Ant šlapio smėlio šunų išminti pėdsakai juk aiškiai matosi. Ir ten aiškiai matėsi, kad abu šunys nubėgo į priešingą pusę nei yra šaltojo karo muziejus, kur buvo rastas šuo. Taip pat buvo ir sugrįžusios kalės pėdsakai. Bet tiesiai nubėgusio šuns pėdų tada ten tikrai nemačiau. Tai arba jis prabėgo miškais, ar rado kitą kelia, kas mažai tikėtina. Arba buvo taip kad jis buvo ten specialiai kažkieno nuvežtas ir paleistas. Nes iki šiol nė vienas šuo nėra buvęs ten atsidūręs, ir nebežinojęs kelio atgal. Čia tikrai kažkokia mistika. Anksčiau yra buvę, kad ta pati dabartinė kalė, kol buvo nesterilizuota rujojo, ir nubėgo pas kaimynų šunis, po to išpjovė kitai kaimynei vištas. Yra buvę ir kitokių smulkių šunybių prikrėtę. Bet kad bėgtu vieni 5 km per gūdžius miškus, visiškai be jokios civilizacijos, rizikuodami pakliūti vilkams į nasrus. Ir po to nebesuprastu kad reikia bėgti atgal. Čia tikrai kažkokia mistika
Praktiniai patrimai nuo manęs auginantiems šunis
Esu galima sakyti užauges tarp šunų. Ir niekada dar nebuvo to kad šunys, kaip jos kad sako, susirgtu. Šunys pas mane tiesiog neserga, ko tikrai nepasakysi apie prieglaudose laikomus šunis. To priežastis labai paprasta, prieglaudose, ankštuose narvuose, negalėdami pakankamai pajudėti, šunys tikrai negali likti labai sveiki. Tolimoje praeityje yra buvę, kad teko gydyti šunis nuo niežų. Tiesiog dėl to kad pagavo niežuotą lapę. Taip pat yra buvę kad stipriai susižeidė, pjautynėse su kitais šunimis, ikliuvo į brakonierių spąstus, ar panašiai
Skirtingai negu kad sako ”priglaustukininkės”, šunys, kurie buvo sukurti tam kad ištvertų labai šaltą Sibiro klimatą, niekada nebus sveiki gyvendami kambaryje. Įsivaizduokite, esate su žieminiais kailiniais, kurių niekaip negalite nusivilkti. Ar ilgai išbūtumėte tokiomis sąlygomis sveiki kambario temperatūroje?
Hiper aktyvūs šunys, tokie kaip haskiai, ar laikos, taip pat nebus sveiki jei negaus gerai ir dažnai pasilakstyti be pavadžio. Tai taip pat yra faktas
Faceboke, o ir realybėje dažnai matydavau klausimą. Ką daryti kai šuniui nuo kailio pradeda slinkti plaukai, ar net atsiveria šlykščios žaizdos? Galite aišku bėgti šiuo klausimu pas veterinarą, jis prirašys krūvą brangių vaistų, kurie nieko iš esmės nepakeis. O atsakymas šiuo atveju labai paprastas, tiesiog maudydami šunį, niekada nenaudokite jokių šampūnų, ar muilų. Šuns kailis tam tiesiog nepritaikytas. O kai muilai nuplauna apsauginį odos riebalų sluoksnį, tada ir prasideda baisios alerginės reakcijos, nuo kurių ir slenka plaukai. Šunį maudyti geriausiai dideliame kiekyje tyro, švaraus vandens, be jokių priedų. Tam galima tiesiog prileisti vonia. O jei namuose turite tik dušą, be vonios, tai tada geriausiai nupirkti kokią talpyklą. Tik reikia turėti omenyje tai kad vanduo turi būti kur kas šaltesnis, nei maudotės patys, geriausiai apie 10 – 12 laipsnių
Ar gali šuo ėsti sugedusį maistą? Atsakymas – taip, gali, bet tik mėsą. Šuns skrandis sukurtas taip, kad jis gali lengvai suvirškinti pašvinkusią mėsą, be jokios žalos organizmui. Jei mėsa ar žuvis šuniui bus nebetinkama, jis jos tiesiog neės. O šiaip, tada kai žmogus nuo sugedusios mėsos gali stipriai apsinuodyti, šuo tą pačia mėsą suės su malonumu, ir jam visiškai nepakenks
Ar šuniui galima šerti vištienos kaulus? Bent jau pas mus tai visą gyvenimą šunys gaudavo tokių kaulų, dabar taip pat gauną, ir kad būtų bent kažkas dėl to atsitikę? Ogi visiškai nieko. Suėda jie tuos kaulus su malonumu. O kai vieną kartą išgirdau per televiziją kaip veterinarijos gydytoja rimtu veidu aiškina kad šunys nuo vištienos kaulų užspringsta, tai net garsiai juokiausi dėl tokių nesąmonių šnekėjimo. Tiesa, dėl butuose gyvenančių cackulių negarantuoju, šitie gal ir užspringsta. Bet lauko šunys gyvenime niekada neužspringo su jokiais kaulais ir neužsprings, nes tai yra natūralus jų maistas
Kaip pripratinti šunį nepulti katino? Man čia taip pat buvo problema, kurios išspręsti ne visada pavyksta. O šiaip, pastebėjau, kad šunys pripranta prie kačių, ir laiko jas draugais tada, kai yra auginami po vieną. Šuo yra socialinis gyvūnas, kuriam reikia draugų ir bendravimo. Todėl jei šalia nėra kito šuns, jis draugu pradeda laikyti katiną, ar net kitokius gyvūnus. O tuo tarpu katinai yra užkietėję vienišiai, kuriems jokie draugai nereikalingi, ir šunį, kuris jį laiko draugu, jis geriausiu atveju tik toleruos
Taip pat reikia turėti omenyje tai kad daugumos veisliu šunų negalima palikti visiškai vienų. Jiems, kaip ir žmogui, būtinai reikia draugo, kitaip šuo depresuoja. Todėl aš ir įsiutau kai prieglaudos įkūrėja pareiškė kad šuns neatiduos. Nes tai reiškė kad iki vėl man išvykstant reikės ieškoti kažkokio kito šuns, nes antras šuo tikrai negali likti visiškai vienas tokiam ilgam laikui. Čia ir yra atsakymas į daugelio žmonių klausimą, kurie pavienius šunis laiko butuose. Kai visi išeinate, šuo lieka vienas, jis tada tikrai depresuoja, todėl ir graužia baldus, loja, kaukia, ir visokias kitokias išdaigas daro. Tokiu atveju reikia turėti dar bent jau katiną, kad šuniui nebūtų depresijos kai lieka vienas
Pabaigai
Šitą visą tekstą jau galėjote būti perskaitę kitame mano straipsnyje. Bet pamaniau kad reikėtu padaryti atskirą straipsnį, nes tada bus lengviau rasti per google. Dabar visi kurie domėsis Plungės Priglaustukais, lengvai galės rasti ir šitą straipsnį