Kaip išlikti savimi ir nugalėti, kai atakuoja satanistinė teroro sistema

Iš vienos vyresnės moters sulaukiau gana įdomaus klausimo. Kaip man pavyksta nepalūžti, net tada, kai atrodo jog visi aplinkui tik ir bando man pakenkti? Kitas žmogus, pasak jos, jau seniausiai būtų palūžęs, ir seniausiai šoktu pagal satanistinės valdžios dūdelę. O aš vis dar priešinuosi, ir sprendžiant iš mano kalbų, ir straipsnių, tam pasipriešinimui galo nesimato. Iš tikrųjų net nežinojau kaip atsakyti į tokį klausimą pora sakinių. Taip pat, nežinau kokio ilgumo gausis šitas straipsnis, bet jame aš ir pabandysiu išdėstyti atsakymą

Čia pastebėjau kad problema yra ne tik tame, kad kenkėjai kenkia dėl to jok jiems liepia kažkas iš aukščiau. Bet ir šiaip, kai kada aiškiai matosi kad silpnieji, tai yra žmonės kurie palūžę, ar linkę greitai palūžti, nemėgsta tokių, kurie yra stiprūs ir nepalaužiami. Tai labai puikiai apibūdina filmukas rusų kalba. Dalinuosi žemiau

Pasakojimą, ir tuo pačiu patarimus, pradėsiu nuo to kuo ir kaip vis dėlto baigėsi mano paveldėto turto dalybos

Paveldėto turto dalybų eiga ir kulminacija

Šitas skyrelis, be abejo yra tęsinys kito straipsnio, kurį parašiau praktiškai savo jaunesnio brolio ”garbei”, kuris tuo metu tiesiog iš kailio nėrėsi, bandydamas palikti mane be nieko. Anas straipsnis gavosi gana ilgas, atidžiai skaitant užima apie valandą, kol perskaitai iki galo. Dalinuosi šitą straipsnį žemiau

Kaip mano brolis prieš mane taiko satanistinius turto užvaldymo metodus

Atsiliepimai apie šitą straipsnį pasidalino į dvi labai ryškiai skirtingas pozicijas. Pirmiausiai pradėjo reikštis tie kurie buvo linkę moralizuoti mane, ir priekaištauti dėl to, kam aš neva keliu į viešumą tokią bjaurastį apie savo gimines. Bet nesunku buvo pastebėti, kad tokie priekaištautojai praktiškai nežino kas rašoma tame straipsnyje. Jie buvo perskaitę geriausiu atveju pavadinimą ir pirmas kelias pastraipas. O tuo tarpu tie asmenys, kurie straipsnį tikrai skaitė, ir su kuriais buvo galima diskutuoti apie tai kas ten rašoma. Tokių moralizavimų man nepateikė, ir jiems nekilo klausimų kodėl aš apskritai apie tai rašiau viešumoje

O ar numanote kas labiausiai pašiurpino žmonės, kurie tikrai skaitė straipsnį? Tai tikrai ne mano pasakojimas apie broliuko ”žygdarbius”. Kai perskaito mano pasakojimus, daugumai kyla gana logiškas klausimas. Ką pats brolis į visa tai atsakytu? Įdomu būtų išgirsti jo versiją? Bet tame straipsnyje, išskyrus mano versiją, dar yra ir dalykas, kurio neįmanoma sukurti. Kalbu apie nuotraukas su mano susirašinėjimais su broliuku. Ir praktiškai visi kas tik apie tai atsiliepė, buvo pašiurpę ir šokiruoti būtent mano broliuko bendravimo stiliumi su manimi

O kas dėl jo versijos apie jo gyvenimo atpasakojimą, tai vieną jo versiją aš jau girdėjau. Jo versija yra maždaug tokia, kaip kad ir sesers, kuri, be abejo parašė man atsiliepimą pati pirmoji. Pasak jų; ”Viskas ten yra melas”. O kai paklausi kas būtent? Ji tik dar kartą pakartojo ”viskas”. O paskui broliukas dar pareiškė kad tai aš gyvendamas su mama po vienu stogu atėminėdavau iš mamos pinigus. Žodžiu, broliuko ir sesutės versija apie visa tai yra tokia, kad aš ėmiau ir pilnai sukūriau šiurpų, išgalvotą romaną apie broliuką, ir jo ”žygdarbius”. O nuotraukas su pokalbiais tokiu atveju matyt taip pat kažkaip ”su fotošopinau”, o kaip gi kitaip?

Apie tai kaip, kada, ir kokiais būdais iš mamos pinigus atėminėdavo broliukas, gana plačiai aprašiau tame straipsnyje. Bet va, kaip, ir kokiais metodais atėminėdavau aš? Tikrai įdomu būtų išgirsti smulkmenas. Todėl jei esi giminaitis, ar bendras pažystamas, gali paklausinėti. Kaip įmanoma atėminėti pinigus iš mamos, kai pvz; dirbi Anglijoje, ir namo parvyksti tik kas pusę metų? Arba vėliau, dirbi Švedijoje, ir namuose būni tik kas šešios savaitės? Kaip matote, broliukas, kaip ir visada, nelabai draugauja su elementariausia logika. Meta man kontro kaltinimą, kur net teorinės galimybės neturėjau to nusikaltimo daryti

O kam aš apskritai rašiau viešą straipsnį apie visa tai? Tam yra kelios priežastys. Kai manęs kas ant staigiųjų šito paklausia, tai tingėdamas plačiai aiškinti, atsakau. Kad bet koks aferizmas, tuo labiau aferizmo metodai, turi būti viešinami. Ir visai nesvarbu ar aferizmą vykdo giminaitis, ar ne giminaitis. Bet tai dar nėra pagrindinė priežastis

Kaip ir dauguma tokiu atveju, mes su broliu turime nemažai bendrų pažystamų, ir giminių, kur su didžiąją dauguma bendrauja būtent broliukas. O apie mane dauguma yra tik girdėję. Todėl tegu visi tie pažystami, kuriems broliukas prisistato kaip didvyris, tegul žino koks jis iš tikro yra ”didvyris”

O kas dėl paveldėto turto dalybų. Tai aš, nesulaukęs broliuko žadėtų teismų, ėmiau ir pats padaviau į teismą dėl turto atsidalinimo. O tada, kaip niekada ryškiai ir pasijautė tai jog broliukas čia tik įrankis, visą velniavą daro būtent valdžia. Bet pastebėjau ir tai kad jie žaidžia pagal tam tikras taisykles. Todėl jei tas taisykles nors kažkiek perpranti, laimėti tikrai įmanoma. Po to, per tam tikrus asmenis, jie bandė išsiaiškinti, kas man iš tiesų patarė imtis tokio žingsnio, bei perprasti klastingo melo ir apgaulės taisykles? Šito jiems tikrai nebūtina žinoti

Teismai ir Plungės policija

Jei kada teks duoti ką į teismą, tai pirma problema su kuria susidursite, bus tinkamo advokato pasirinkimas. Aš kadangi ilgą laiką dirbau masažuotoju. Ir dabar kartais dirbu. Tai be abejo, turėjau pažystamų teisininkų, ar net turto vertintojų. Tarp jų buvo ir viena tikra, savo kontorą turinti advokatė iš Vilniaus. Todėl pirmiausiai, be abejo kreipiausi į ją. Bet ji, šitos bylos imtis nenorėjo, nes iki Plungės atseit per tolimas atstumas. O važinėti reikės daug kartų, ir aš tokių pinigų nemokėsiu, kokius ji užsiprašo už tolimas keliones. Aš tada pastebėjau, kad paveldėtojai esam du, o objektai taip pat du, o pasidalinti draugiškai trukdo tik broliuko išsidirbinėjimai. Tai gal įmanoma viską padaryti per vieną teismo posėdį? Ji į tai atsakė kad nebūčiau naivus, nes taip nebūna

Ir tada ji davė tel numerį kito advokato, Audriaus iš Telšių. Kaip matote, paminėjau šito asmens vardą, o tai greičiausiai reiškia kad su juo kažkas netvarkoje? Tikrai taip, su juo tikrai kažkas netvarkoje. Kai jam paskambinau, tai pasijutau jam iš karto skolingas kad jis apskritai su manim kalba. Neva jis neturi laiko nieko aptarinėti, ir pareiškė kad perskambins vėliau. Ir, be abejo, ne perskambino. Vėliau prisiminiau, kad lig ir skaičiau apie šitą advokatą atsiliepimus dar faceboko laikais, kol nebuvau iš ten išmestas. Ten buvo rašoma, kad jis tik tyčiojasi, o ne realiai padeda. Būtent tai ir pasijautė kai su juo kalbėjau telefonu. Šitas žmogus tiesiog trykšta negatyvumu, ir nepagarba savo klientams

Ir čia yra vienas svarbiausių, o mano atveju buvo pats svarbiausias aspektas renkantis advokatą, ar kitokios pagalbos kur kreipiatės. Svarbiausiai kad žmogus, su kuriuo ruošiesi bendradarbiauti, būtų pozityvus kaip žmogus, ne spinduliuotu neapykanta ir ne pagarba. Tai yra pirmiausiai kas krinta į akis pabendravus su bet kokiu žmogumi. Aišku, susirašinėjant raštu to negatyvumo gali ir nepastebėti. Būtent taip man buvo faceboke su Loreta Bos. Kad ji yra visiškai negatyvi, ir nekenčianti viso pasaulio, tai supratau tik pakalbėjęs su ja balsu per mesengerį. Todėl likau nesupratęs, kaip ta mano gera pažystama, pati būdama gana pozityvi moteriškė, rekomenduoja man kreiptis į tokį negatyvų tipą? O jums geri pažystami visada tik gerus dalykus siūlo? Atkreipkite į tai dėmesį

Taip pat, po šito teismo, man pasidarė aišku, kad advokatas, kad ir koks būtų pozityvus, visko neišspręs. Teismo procese turi dalyvauti ir pats. Ir jei nebūčiau rašinėjęs atsiliepimų į teismo el paštą, dar neaišku kaip viskas būtų pasibaigę. Galit pamiršti tai ką rodo Holivudo filmuose, kad advokatas, vos išgirdęs kitos pusės nusišnekėjimą ne į temą, iš karto šaukia ”prieštarauju, tai su byla nesusiję”. Mano advokatė net neketino to daryti, kai broliuko advokatas pradėjo savo cirko antrą dalį teismo posėdžio metu. Pirma dalis buvo tada kai jam paskambinau paklausti kada jie ruošiasi atsiųsti turto vertintoją, tam kad suderinti su mano darbo grafiku

Broliukas buvo pasisamdęs Plungės advokatą Marių Gricių. Beje, aš vienu metu taip pat svarsčiau galimybę į jį kreiptis. Bet ar buvo realiai šansų kad jį pasamdysiu? Aš taip nemanau. Nes jis taip pat atrodo gana arogantiškas ir negatyvus tipas. Bet viešinu jį ne tik dėl to. O dėl to kad jis gerokai peržengė advokato įgaliojimus. Bandė mane įtikinti kad aš neturiu teisės į privačią erdvę, ir mano broliukas ten turi teisę įeiti kada tik jis nori, ir daryti ką nori

Pasirodo toks ir buvo jų gynybos planas. Įsterikuoti apie tai kad aš esu absorbavęs sodybą, ir neįleidžiu ”teisėto savininko” broliuko naudotis ”jam priklausančia” nuosavybe. O turtą padalinti jie siūlė taip pat pačiu absurdiškiausiu būdu. Dalinimus daryti pačiuose objektuose

Vėliau, prie šito absurdo teatro prisijungė ir Plungės policija. Man pradėjo skambinėti vyriausiasis tyrėjas Pocius, ir jo kolegė Rasa, kuri sėdi su Pociumi tame pačiame kabinete. Jų pilnas pavardes ir vardus galite nesunkiai rasti Plungės policijos puslapyje. Jei rašysite kokiu nors klausimų pareiškimą Plungės policijai, būtinai nurodykite kad nepageidaujate kad bylą nagrinėtu Pocius ar Rasa. Nes jie iš bet kokio pareiškimo tik pasityčios, ar padarys absurdo cirką

Įdomi detelė dar tai, kad ponas Pocius niekaip negalėjo nurodyti pareiškimo, kurį neva parašė mano broliukas, registracijos numerio, kai jo apie tai paklausiau. O tai gali reikšti kad jokio pareiškimo net nebuvo. O jo kalbos apie tai kaip aš turiu brolį ten įleidinėti, ir kodėl, buvo kvailiausios įmanomos. Sunku buvo patikėti kad ten kalba policininkas. Todėl ėmiau ir parašiau pareiškimą į policiją, kad man skambinėja Plungės policininku prisistatantis asmuo, ir šneka visiškas nesąmones. Po poros dienų paskambino tas pats Pocius, ir pasakė kad gavo mano pareiškimą. Po to telefoną perėmė kažkokia tyrėja Rasa, ir prašneko apie tas pačias nesąmones kaip ir Pocius

Pirmiausiai jis pareiškė kad mano broliukas šitoje situacijoje gali atvažiuoti, išsikviesti policiją, ir aš privalėčiau jį įleisti. Aš jam atsakiau, kad jei jis atvyktu tokiu būdu, tai būtų paskutiniai žingsniai jo gyvenime, ir jau po poros minučių galėtumėt pasiimti lavoną. Tada jis tikriausiai neteko žado, nes nebeatsakė nieko. Bet po kelių dienų ir vėl skambino. Ir pareiškė, kad mano brolis neva vėl buvo pas juos atėjęs, ir vėl prašė pagalbos patekti į savo nuosavybę. Tai yra į mano namus

Aš atsakiau, tai ką reiškia buvo, ar nebuvo atėjęs? Ar parašė pareiškimą? Jei parašė, tai prašom man nurodyti pareiškimo registracijos numerį? Jis ir vėl negalėjo nurodyti jokio numerio, ir vėl pradėjo gąsdinti kad broliukas gali atvykti su policijos ekipažu. Aš atsakiau, lygiai taip pat kaip ir ponui Griciui. Kai policija mane nušaus, tai galėsite eiti kur tik panorėję, o kol aš kvėpuoju, jūs ten neisite, o mano broliukas ypatingai neis. Bet šį kartą jis nebe pasimetė, o atsakė, galiu parašyti žodis žodin; ”bet žinok mes prieš tai kreipsimės į teismą, tai ką tu darysi jei teismas įpareigos įleisti brolį?”

Aš atsakiau, kada tas teismo sprendimas bus, tada ir pakalbėsim. Be to, šiuo atveju, iš karto man kilo klausimas, kas tokie tie mes? Jei brolis kreipsis į teismą, tai prie ko čia Plungės policija? Į tokį klausimą jis be abejo nebeatskė nieko. Aišku jei kalbėčiau su brolio advokatu, tokio klausimo nekiltu, bet čia juk buvo Plungės komisariato vyriausias tyrėjas

Ir iki šiol pas mane liko du visiškai neatsakyti klausimai vyriausiam Plungės komisariato tyrėjui Pociui. Kas tokie tie mes, kurie kreipsis į teismą dėl broliuko neileidimo į savo namus? Ir kodėl aš neturėjau teisės į privačia erdvę?

Šiuo atveju jie naudojosi būtent tuo kad konstitucijoje, būtent bendrasavininko teisės nėra atskirai apibrėžtos. Ten kalbama tik apie savininko teises į privačią erdvę bendrąja prasme. Taip pat ten yra ir apie teisėto, legalaus nuomininko teises. Rašoma net tai kad nuomininkas turi teisę neįsileisti savininko, be išankstinio suderinimo, kol nuomos sutartis galiojanti. Tai kodėl, pasak advokato Griciaus, ir policininko Pociaus, bendrasavininkas tokios teisės neturi? Ir prie ko čia iš viso tas broliuko šizofreniškas noras įeiti parūpo net teisininkams, ir policijai, kaip tik tada kai prasidėjo teismai dėl turto pasidalijimo? Tuo labiau kad jis pats rašinėjo kad manęs mirtinai bijo. O ponas Pocius atsakė į tai taip; ”Logikos čia nėra, ir neieškok, bet jis turi teisę ten įeiti”

Tai kodėl policija turi priimti tokius pareiškimus, kuriuose nėra logikos? Į tai Pocius nebeatsakė nieko. Čia satanistinė valdžia naudojasi žmonių nežinojimu. Gal toks triukas su kitais žmonėmis jiems kažkur buvo pavykęs? Ir tai buvo atidirbta sistema norint atimti iš žmogaus turtą, kai jis tampa bendrasavininkas su jiems pavaldžiu smulkiuoju niekšeliu. Kai papasakojau apie tai savo advokatei, ji patvirtino kad galiu neįleisti brolio kada nesu pats namuose, vien dėl to kad ten yra mano daiktai. O realiai, tai daiktai šiuo atveju man buvo mažiausia problema. Tokiu atveju, taip pat yra reali grėsmė būti nunuodytam, ar panašiai

Realiai, ne tik nuomininkas, bet ir bendrasavininkas, jei jis tame name, ar bute realiai gyvena, tikrai turi teisę neįsileisti kito bendrasavininko. Žmonėms vertėtu apie tai žinoti, jei nenori netekti paveldėto turto. Tuo labiau, bendrasavininkas, be abejo, turi daug daugiau teisių nei nuomininkas. Šeimininkas pvz gali nutraukti nuomos sutartį, ir liepti nuomininkui išsikraustyti, jei nuomininkas nesilaiko sutartos tvarkos, pradeda daryti nesuderintus pakeitimus. Perstatinėti sienas, ar panašiai. Bendrasavininkas kuris turtą valdo gali daryti ir bet kokius drastiškus pakeitimus nederindamas su kitais bendrasavininkais. Bendrasavininkas, kuris turto realiai nevaldo, jei jam tai nepatinka, tokių atveju gali tik kreiptis į teismą

Mano broliuko atveju, iškviesta policija neturėtu jam padėti niekuo, tik pasijuoktu ir išvažiuotu. Todėl aš ir buvau visiškai tikras, kad jokia policija manęs nušauti tikrai nevažiuos. Nebent banditų pavidale. Jų tikslas buvo tik toks, kad mane paveikti psichologiškai tiek kad pats pradėčiau daryti kvailas klaidas, palikinėti broliukui raktą, ar panašiai

Ponui Pociui uždaviau klausimą kaip tas įsileidimas atrodytu praktiškai? Ką aš turėčiau dėl to daryti? Jis atsakė; ”palik raktą, kad jis galėtu įeiti kai tavęs ten nėra”. O kodėl turėčiau tai daryti? Tada Pocius pasakė dar vieną neįtikėtiną, ir su policijos darbu nesuderinamą frazę; ”Tarkim jis taip pat nori ten turėti savo kambarį, ir kartas nuo karto atvažiuoti”. Tada aš priminiau kad jis juk pats rašė kad mirtinai manęs bijo. Pocius tada vėl priminė kad neieškočiau logikos, nes logikos čia nebuvo ir nebus. Čia man labai priminė būtent broliuko mėgstamą frazę vaikystėje ”na koks tu bjaurus su tais savo įrodymais”. Tada Pociui atsakiau kažką grubiai, nes jau tikrai buvo nusibodusios tos nesąmonės

Kai poną Pocių pasiunčiau paskui tą laivą, tai jis daugiau nebeskambino, bet padarė dar vieną neįtikėtiną veiksmą. Po kelių dienų paštu gavau tikrą policijos baudos kvitą, kuriame ir puikavosi pono Pociaus pilnas vardas, ir pareigos. O vietoje nusikaltimo sudėties parašyta ”Neįleido brolio į jam priklausančią nuosavybę”. Baudos dydis 8 eurai

Dabar manote kad aš ėmiau ir iš karto sumokėjau tuos 8 eurus, dėl šventos ramybės? Manykite iš naujo, nes aš jų nemokėjau, ir mokėti tikrai nežadu. Ir čia vėl įsimintina vieta, kadangi baudos savanoriškas sumokėjimas reiškia prisipažinimą kad esi kaltas

Dėl šventos ramybės prisipažinti kad esi kaltas – tai yra labai didelė klaida, kurios jokiais būdais niekada ir niekur nedarykite. Kad ir kokia forma tas prisipažinimas būtų. Tokią klaidą aš buvau padaręs Anglijoje, ir to rezultate buvau įkištas į kalėjimą dviem mėnesiams, ir dabar turiu teistumą. Tada mane įtikino tai padaryti specialiai jų pakištas advokatas, diedukas, kuriam buvo virš 70 metukų. Jo žadėtą ramybę tikrai gavau, nes sėdėti kalėjime 2 mėnesius buvo labai ramu, nebuvo ten jokių įvykių

Mano atvejis Anglijoje – tai dar nieko tokio. Aš buvau įkištas už grotų tik dviem mėnesiams. Bet žinau moterį iš Airijos, kuri sėdėjo Brazilijos kalėjime 4 metus, vien dėl to kad pasirašė prisipažinimą kad gabeno narkotikus. Nors realiai ji nežinojo kas yra kuprinėje, kurią jos paprašė pargabenti iš Brazilijos į Airiją jos pažystamas juodukas. Šiuo atveju jokio advokato net nebuvo. Ją tiesiog laikė policininkai valandų valandas kabinete, ir vertė pasirašyti popierių, kur ir buvo prisipažinimas surašytas portugalų kalba. O ji, aišku šitos kalbos nesuprato, vertėjo taip pat nedavė

O kas būtų jei ji būtų nepasirašinėjusi? Greičiausiai būtų buvusi paleista jau kitą dieną. Tik per naktį jai būtų tekę prasėdėti tam tvankiame, smirdinčiame kabinete. Nes jiems reikia atpirkimo ožių, narkodilerių žargonu vadinamų briedžiais. Lygiai taip pat ir aš, jei nebūčiau sutikęs prisipažinti kaltas, būtų gal palaikę parą, ar dvi paras, kameroje, prigąsdinę, stiliumi kas tau dabar bus, ir panašiai. Bet kitą dieną būtu turėję paleisti

Žmonės turėtu žinoti šituos satanistinius metodus, stiliumi ”prisipažįstu kaltas dėl šventos ramybės”. Tokio prisipažinimo pasekmės gali būti labai rimtos. O neprisipažinimo atveju, išskyrus gąsdinimą, paprastai daugiau nieko ir nebūna

Kai nesumokėjau pono Pociaus man paskirtos baudos, manote kad mane užpuolė antstoliai, ir išieškojo dešimtimis kartų daugiau? Manykite iš naujo. Praėjo jau 8 mėnesiai, o jokių antstolių nesulaukiau. Mano nusiteikimas buvo toks, kad tegul jie išieškinėja nors ir tūkstantį kartų padidintą sumą, bet tai jau bus ne savanoriškas, o prievartinis mokėjimas, o šiuo atveju nereiškia kad prisipažįsti kaltas

Dabar dėmesio, žmonės, kurie gavote baudas dėl plandeminių nesąmonių, ir jas savanoriškai sumokėjote – esate kvaili per visą pilvą. Tokių baudų mokėti ne privaloma. Priežastis labai paprastą. Nėra konstitucijoje tokio straipsnio kaip ”sudarė sąlygas išplisti pandemijai”. Arba ”neįleido brolio į jam priklausančią nuosavybę”, tokio straipsnio, be abejo, taip pat nėra. Todėl, be abejo, tokiu atveju nėra ir nusikaltimo sudėties, ir joks antstolis tokios ”baudos” neišieškinės. Policininkai tai turėtu aiškiai žinoti, nes kitu atveju, ką jie iš viso mokinosi akademijoje? Šiuo atveju, policininkai patys pažeidžia įstatymą rašinėdami tokias ”baudas”. O mano atveju, įvykis buvo nustatytas nuotoliniu būdu, ir baudos kvitą gavau paštu. Ar bereikia juokingesnių cirkų?

Todėl man kyla natūralus klausimas, ar tai policija, kuri turi užtikrinti tvarką, ar kažkokie cirko klounai su policijos uniformomis? Cirko klounais yra verčiami ne tik policija, bet kaip matėte ir gydymo įstaigos, kurios turi meluoti žmonėms apie plandemijas. Nekalbant jau apie žurnalistus, kurie jau mokymo įstaigose mokosi būti klounais, ir įtikinti žmonės nesamų dalykų

Kaip matėte, tokiu atveju, kai policininkas bando žmogų akivaizdžiai apgauti, pats pažeisdamas įstatymą, gali su juo bendrauti kaip tinkamas. Atviru tekstu siųsti nx, vadinti asilais, ar kitais negražiais gyviais, ir panašiai, ir nieko už tai nebus. O jei ir išrašo kokį baudos šikpopierių, tai tos baudos mokėti neprivaloma, niekas jos neišieškinės. Svarbu tik pačiam niekur nedėti jokių parašų

Grįžtame prie teismų

Mano atveju, teismo rūmuose buvo tik pats pirmas posėdis. Visi kiti posėdžiai buvo nuotoliniu būdu, sėdint prie kompiuterio. Pasirodo, po plandemijos tai jau tapo įprasta praktika. Pirmas posėdis išsiskyrė iš kitų ne tik dėl to, bet ir dėl teisėjos pozicijos. Pirmo posėdžio metu, teisėja buvo labiau panaši į antrą brolio advokatę, negu į teisėją. Net į kai kuriuos mano klausimus skirtus broliuko advokatui, atsakydavo teisėja. O tuo tarpu visų kitų posėdžių metu, ji buvo tiesiog teisėja

Dėl ko taip buvo? Nemanau kad ji buvo nors kiek, liaudiškai sakant papirkta. Kiek girdėjau, teisėją papirkti dabar kainuoja tikrai nemažai. Statymai prasideda nuo 10 – 15 tūkstančių. O ta sodyba verta tik apie 30 tūkstančių. Paprasčiausiai, broliuko advokatas, kuris būna tame pačiame mieste, kur ir teismo rūmai, atėjo pas tą teisėją iš anksto, ir tiesiog draugiškai pasikalbėjo. Pasakė kad aš esu kažkoks bjaurus tipas, kuris absorbavo sodybą, ir neįleidžia ten ”vargšo” broliuko. Ir dar, be abejo apie mane šio bei to pripasakojo, pvz tai kad ”grasinu” broliuką nužudyti. Todėl teisėjos požiūris iš pradžių ir buvo toks negatyvus mano atžvilgiu, ji manė ginanti ”vargšą nuskriaustajį” broliuką

Mano advokatė buvo iš Klaipėdos, todėl negalėjo taip lengvai nuvažiuoti pas teisėją, ir pasikalbėti, o ir būtinybės to daryti nematė. Bet ji pastebėjo tai kad aš, pasak jos, pats esu raštingas. Ir jei turiu kokių pastebėjimų, papildymų, ar atsakymų teismui, pats galiu rašyti į teismo el paštą, antraštėje nurodydamas bylos numerį. Tada aš iš pradžių parašiau pastebėjimus kad teisėja advokatauja broliui. Atsakiau į kai kuriuos iškilusius klausimus, taip pat įdėjau keletą nuotraukų iš mūsų su broliuku susirašinėjimo. Bei pasidalinau ano straipsnio nuoroda, nes ten tikrai buvo nemažai atsakymų į teisėjos klausimus. Taip pat, advokatės patarimu, buvau surinkęs ir paruošęs įrodymus kad aš toje sodyboje tikrai gyvenu. Dariau net filmuotą vaizdo įrašą

Ir kaip jūs manote, kas nuo to pasikeitė? Visu pirma tai, kad teisėja tapo tikrai teisėja, o ne atstovavo kažkuriai vienai pusei. Matyt ji taip pat buvo viena iš tų, kurie pašiurpo perskaitę mano susirašinėjimus su broliuku

Broliuko ir jo advokato cirkas toli gražu ne apsiribojo tuo kad aš neva neįleidžiu broliuko į ”jam priklausančią” sodybą. Jie bandė daryti cirką dar ir iš to kad manęs ilgai nebūna namuose, ir neva aš tyčia neįsileidžiu jų pasamdytų turto vertintojų. Už tai, ponas Gricius prašė teismo man skirti po 100 eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną. O kadangi jie tą vertintoją norėjo atsiųsti man ką tik išvykus į reisą, tai baudos dydis būtų buvęs apie 3000. Bet juk aš dar Liepos mėnesį Griciui kaip tik dėl to ir skambinau, kad suderinti šitą klausimą. Bet kai paskambinau, neliko nieko kito, kaip tik pasiųsti nx. Lygiai kaip ir su mano broliuku, su juo susišnekėti buvo deja neįmanoma

O po to, praėjus trims mėnesiams nuo šito nepavykusio pokalbio, jie staiga užsimano atsiųsti vertintoją, ir būtinai tada kai esu išvykęs. Čia, be abejo, taip pat buvo ne kas kitą, o spaudimas palikti raktą broliuko žinioje. Kadangi teisėja tada jau papildomos brolio advokatės vaidmens buvo atsisakiusi, tai be abejo tokį Griciaus prašymą atmetė. Ir jiems teko prisitaikyti prie mano darbo grafiko

Dar vienas broliuko cirkas buvo jo keistas nenoras teismui pateikti sutartį su ūkininku, kuriam jis jau tada nuomojo žemės sklypą, 6,5 he. Tą patį, sklypą, kurį aš jam ir siūliau pasiimti. Toks cirkas, be abejo, buvo iš anksto pasmerktas. Nes mes su savo advokate buvome padavę užklausą į registrų centrą, kur anksčiau ar vėliau vis tiek turėjo ateiti atsakymas. Ir tada, be abejo paaiškėjo kas yra sklypo nuomininkas, ir kas gauna subsidijas. Broliuko pozicija teismui buvo tokia, kad jis nieko nenuomoja, o tik šiaip paprašė žmogaus nušienauti žolę, nes aš neva to nedarau, nors žadėjau. Trumpiau tariant – broliukas, savo tėvo stiliumi, ėmė pasakoti pasakaites, kuriose aš eilinį kartą buvau pats blogiausias niekšas

Aš, be abejo, parašiau apie tai eilinį atsiliepimą į teismo el paštą. Taip pat, savais kanalais gavau ir tą broliuko sutartį su ūkininku, ir pateikiau teismui, dar anksčiau nei atėjo registrų centro atsakymas. O ir turto vertinimo rezultatai kaip tik tuo metu jau buvo paruošti

Ir čia vėl įsimintinas momentas, nes turto vertinimo rezultatai priklauso ne tik nuo realios turto vertės. Bet ir nuo to kas yra vertinimo užsakovas. Kai aš kažkada senais laikais klausiau pažystamos turto vertintojos, dėl tos pačios, tada dar mamai priklausančios sodybos vertinimo. Tai pirmas jos klausimas buvo, į kurią pusę labiau reikėtu vertinti, į didžiąją, ar į mažąją? Pasirodo, jie gali sužaisti apie 10 procentų tiek į vieną, tiek į kitą pusę. O jei objektai, kaip šiuo atveju yra du, tai vertinant vieną į didžiąją, kitą į mažąją pusę, jau ir visas 20 procentų skirtumas susidaro

Štai tokiu būdu broliukas vis dėlto įrodė kad mano sodyba yra vertingesnė nei jo žemės sklypas, ir aš turėjau jam sumokėti 5 tūkstančius

O kodėl aš nedariau savo vertinimo? Atsakymas – todėl kad buvau suklaidintas, net dviejų teisininkų. Iš pradžių kalbėjau su ta pačia vertintoja, ir ji patarė neskubėti, nes už vertinimą mokėti reikės kelis šimtus, o kita pusė gali tą vertinimą užginčyti, ir jis tada taps nebenaudingas. Pasak jos, geriau prašyti teismo kad įpareigotų vertintoją, tik tada vertinimas skaitysis neutralus ir ne užginčijamas. Po to, mano advokatė, pareiškė kad be to vertinimo galima visai apsieiti. Nes, pasak jos, jei vertinimo nebus, tada teismas vadovausis registro centro duomenimis

Aš taip pat, be abejo, galėjau tą broliuko vertinimą užginčyti. Bet tai, pasirodo yra gana ilgas ir varginantis procesas. Ir dar nėra jokios garantijos kad ta komisija nepaliks tokių pačių kainų. Todėl, tokiu atveju, visada darykite savo turto vertinimą. Sumokėję kelis šimtus už vertinimą, po to sutaupysite kelis tūkstančius. Paprasta matematika. Tarkim jei mano atveju, būtume kiekvienas turėję savo vertinimą, tada teismas būtų ėmęs tų vertinimų kainų vidurkį. I jei, pvz aš būčiau įrodęs kad objektų vertė yra vienoda, o broliuko vertintojai įvertintų kaip kad dabar, tai man būtų tekę sumokėti tik 2,5 tūkstančio. Tai vis ne 5 tūkstančiai

Bet aš pasirinkau greitesnį kelią. Sumokėjau jam tuos 5 tūkstančius, ir pagaliau pasijutau jo atsikratęs, kaip kokios rakšties subinėje. O ką broliukas? Kiek girdėjau, nepaisant to kad suteikiau jam šiltnamio sąlygas įrodyti savo kainas, jis vis tiek buvo kažko nepatenkintas ir nelaimingas. Čia pasak jo advokato. Aš aišku su juo tiesiogiai nebendravau, ir artimiausiu metu nebendrausiu

Tiesa, dar reikia paminėti tai, kada broliukas jau sužinojo kad duodu jį į teismą, jis man buvo paskambinęs, ir siūlė pasirašyti skolos lapą, kur aš jam įsipareigoju sumokėti 25 tūkstančius. Tada, neva pasidalinsim ir užbaigsim viską greitai. Kitaip sakant, kaip ir anksčiau minėjau, jis jautėsi kad tai jis yra šimtaprocentinis paveldėtojas, o aš turiu iš jo atpirkti savo sodybą sumokėdamas pilną kainą

Teismas mano broliukui yra bjauri ir nemaloni vieta. Nes ten juk reikia įrodymų, kurių jis nuo pat vaikystės labai nekenčia. Todėl pats broliukas dalyvavo tik paskutiniame iš keturių posėdžių. Trečiame buvo pasirodęs trumpam, prisijungiant iš telefono. Visą kitą laiką buvo tik jo advokatas

Melavimas teismui

Broliukas ir jo advokatas melavo teismui net keletą kartų. Pirmiausiai jis pamelavo jau tada, kai parašė atsiliepimą, pareikšdamas kad aš anksčiau nebuvau išreiškęs noro atsidalinti paveldėto turto. Pasak jo, aš tiesiog staiga, iš niekur nieko padaviau jį į teismą. Koks aš vis dėlto ”niekšas”, ar ne? O koks ”vargšelis ir nuskriaustas” broliukas. Bet, ko gero, jis pamiršo kad net jau minėtame straipsnyje jo garbei, yra labai aiškūs įrodymai, kad kalbėjome apie tai daugybę kartų

Kiti jų melai buvo susiję su žemės sklypo nuoma. Tą faktą jau kažkiek minėjau. Ir to melo jie laikėsi, galima sakyti, tikrai šizofreniškai, iki pat paskutinio momento. Teismo posėdžio metu, ponas Gricius, net tyčiojosi iš manęs, ir iš mano advokatės, kai nurodėme tikslią pavardę žmogaus, kuris tikrai nuomojasi tą sklypą iš broliuko. Tada mano advokatė buvo pareiškusi kad prašys teismo jiems skirti baudą už tą melą, kai ateis įrodymai apie nuomą

Amerikoje, šiuo atveju, yra priesaika sakyti teismui tik tiesą, ir nieko daugiau. Todėl, jei kas tą priesaiką sulaužo, atsakomybę užsitraukia automatiškai. Lietuvoje to kol kas nėra. Dėl to čia yra kur kas geresnė terpė visokiems šūdžiams ir aferistams. Bet, kiekvienas žmogus turėtu žinoti tai, kad jis, tokiu atveju gali prašyti teismo skirti baudą, už kiekvieną aferistų išsidirbinėjimą. Jei tik atsiranda įrodymai, kad tai yra melas

Mano advokatė, anksčiau žadėjusi tai daryti, po to staiga atsisakė nuo šitos misijos. Bet aš dar galėjau rašyti tokį prašymą ir pats. Bet kadangi, kai tik broliukas, ir jo advokatas pamatė įkeltus į bylą įrodymus apie jo sklypo nuomavimo faktą, jie staiga pasidavė. Tai yra, sutiko paveldėjimą dalintis taip kaip aš ir prašiau teismo, tik turto vertės kitos. Todėl, prašymas jiems skirti baudą už melą, taip ir liko neparašytas. O iš tikro reikėjo. Vien dėl to kad jiems būtų pamoka ateičiai. Ir suprastu kad teismas tai nėra koks turgus, kur kalbu kas tik į galvą šauna

Realiai, jei broliuko visi tie cirkai buvo tik tam, kad gauti tuos penkis tūkstančius, tai jis tikrai be reikalo tiek varginosi. Jei manęs būtų paprašęs normaliai, aš ir taip jam būčiau tas penkias štukas mielu noru davęs. Kad tik atsidalinti turtą, ir ne knisti vienas kitam proto

Aferos schema

Apie tai jau buvau kiek užsiminęs ankstesniame straipsnyje, bet dabar galim panagrinėti plačiau. Kokios galimos šitokios aferos schemos, ir turto užvaldymo metodai?

Kaip ir visi valdžios palaikomi nusikaltimai, šitas bandymas užvaldyti mano turtą, stulbina ir šiurpina tuo kiek asmenų buvo į tai įsivėlę, ir iš kokių sluoksnių. Mažiausiai du policininkai iš Plungės policijos. Advokatas, taip pat mano brolis ir sesuo. Jie taip pat buvo paveikę ir mažiausiai du ūkininkus, žemės sklypo nuomininkus, kurie nepanoro geranoriškai duoti teismui broliukui nenaudingų parodymų. Ir turiu rimtą pagrindą manyti kad čia tik ledkalnio viršūnė

Dabar imkime, ir pagalvokime, koks žmogus iš niekur, imtu ir sugalvotų kaip priversti savo brolį perrašyti jam, kartu paveldėto turto dalį. O vienam nepavykus, įkalbėtu policininkus pradėti prieš jį telefoninį terorą. Kiek jiems turėtu sumokėti? Kad ir kokie parsidavinėjantys jie bebūtų. O taip pat, kiek reikėtu sumokėti advokatui, kad jis imtu išdarinėti tokius, su įstatymais niekaip nesiderinančius cirkus?

Jei jie visi nebūtų viena, kažkam pavaldi gauja, manau tokios aferos būtų neįmanomos. Vien dėl ne apsimokėjimo. Čia nėra koks nors pusantro milijono vertės kotedžas, Vilniaus centre, o tik paprasta, gana apleista sodyba, Žemaitijos miškų glūdumoje. Todėl, kaip ir Kedytės istorijos atveju, net šitoje istorijoje labai aiškiai matosi vienas ir tas pats. Kad tai yra vieninga, kažkam pavaldi, ir vienas kitą dangstanti gauja. O tai tik dar kartą patvirtina mano teiginius ankstesniuose straipsniuose, apie satanistinę valdžios schemą

Kad su mano broliu ir seserimi darosi kažkas itin keista, pastebėjau jau gana senokai. Mama dar buvo gyva, tai buvo atrodo per antras brolio vestuves. Tas keistumas pasireikšdavo pvz tuo, kad jie man neleisdavo net prasižioti, kai kuriais klausimais. Kad ir apie tą pačia Kedytę, pedofilijos bylą. Arba mano įkalinimo istoriją Anglijoje. Ar šiaip, išgirdę bet kokį mano ”burnojimą” prieš valdžią, jie manę iš karto tildydavo. O kartais net keistai žvalgydavosi, ar niekas daugiau negirdi. Panašiai kaip Stalino laikais, kai už neatsargų žodį galėjai iškeliauti į Sibirą. Dėl to, galima suprasti kad jie jau tada apie tai žinojo kažką daugiau nei aš

Čia dar galima prirašyti atsakymą tiems, kurie manę gėdino dėl to kad visiškai nebendrauju su savo broliu ir seserimi. Ko vertas tas bendravimas, jei kalbant su jais reikia rinkti žodžius, lig kalbėtum su Stalinu? O sesuo manęs dar ir pastebimai gėdydavosi. Arba bent jau norėjo kad aš taip manyčiau. Jei kas manote kad su tokiais giminėmis turėčiau bendrauti, tai gal eikite ir bendraukite su jais patys. Aš tokio noro neturiu

Jei pvz teismas būtų priėmęs sprendimą padalinti paveldėtus objektus pagal broliuko su jo advokatu schemą. Tai yra, atidalijimus daryti pačiuose objektuose. Tik tada, be abejo, broliuko noras ten įeiti būtų buvęs patvirtintas įstatymiškai. Ir tik tada, kaip jie kad sako, jis būtų galėjęs kviesti policiją, jei aš jo ten neįleisčiau

Tai štai dėl ko jie taip šizofreniškai, pasitelkę net policiją reikalavo kad palikinėčiau broliukui raktą. Jie tada būtų pateikę teismui faktą, kad broliukas šiuo metu ten naudojasi ta sodyba lygiai taip pat kaip ir aš. O kadangi dar ir broliuko žemės sklypo nuomojimo faktas būtų neįrodytas. Tada teisėja, būtų buvusi įpareigota padaryti atidalinimus pagal Gricių. Tai yra atidalinimus daryti pačiuose objektuose. Aišku ta teisėja ne tokia kvaila, todėl čia taip pat būtų neapsieita be valdžios pagalbos

Čia buvo tipiška valdžios prieš žmonės dažnai taikoma apgavystės schema. Būtent taip pat buvo per plandemiją. Iš pradžių kaip tik begalėdami spaudžia psichologiškai, pasitelkę kokį tik reikia kiekį niekšelių. O kai jau kai kurie žmonės nusileidžia jų spaudimai. Tada jie tuo pasinaudodami ima ir įtvirtina tai įstatymiškai. Būtent taip buvo norėta padaryti su manim ir mano sodyba. Bet šiuo atveju jie padarė vieną, tikrai grubia klaidą. Jie pasirinko ne tą žmogų

Kaip matote, čia pas juos beveik viskas tilpo įstatymų rėmuose. Jei žmogus nėra pakankamai išsilavinęs, ir yra linkęs į paklusnumą, pasirodo galima užvaldyti jo turtą visiškai nepažeidžiant įstatymų. Bet kaip matėte, kai pamatė kad legalūs būdai neveikia, jie jau po biški pradėjo nebetilpti įstatymų rėmuose. Todėl dabar, tiek Pociaus atsiustas baudos kvitas, tiek Griciaus pezesiai teismo posėdžio metu liko pas mane kaip kompromatai, kuriuos galiu bet kada prieš juos išsitraukti

O ką jie darytų jau, norėdami mane iš ten išgyvendinti? Apie tai galima tik spėlioti. Šiaip esu girdėjęs kitų istorijų, kaip tokiu atveju į vieną namo dalį būna įleidžiami kokie asocialūs asmenys. Kuo labiau triukšmingi ir pijokaujantys. Bet šiuo atveju tokia praktika nepasiteisintu. Nes tokiems asmenims reikia gyventi gyvenvietėje. Gyventi užkampyje, kur iki artimiausios parduotuvės septyni kilometrai, valkatų tarpe, nelabai atsirastu norinčių. Tiesa yra ir vietinių pijokėlių, bet, kiek žinau, šiuo metu visi jie turi kur gyventi

Be to, tokiu atveju, man užtektu tik pagrūmoti kumščiu, ir jie spruktu lauk pasišokinėdami. Kaip rusai sako, rakam, bokam i podskokam

Bet, kad ir kaip ten bebūtų, po tokio teismo sprendimo aš ten gyventi, be abejo nelikčiau. Geriau ką nors išsinuomočiau. Ar bent jau jie taip mano

Bet štai kas atrodo ne logiška? Tokiu atveju, broliukas tos sodybos parduoti vis tiek negalėtų. Nes kažkokia dalis vis tiek dar priklausytų man. Atsakymas čia yra tik toks, kad jam jos parduoti visai ne būtina. Čia yra tiesiog sodybų naikinimo programos dalis, kuri buvo pradėta praktikuoti dar giliu sovietmečiu. Todėl jiems reikia kad aš tiesiog negyvenčiau sodyboje, ir ji liktu galutinai apleista

Žmonės, kurie turi savo lopinėlį žemės, ir gali ten, reikalui esant, užsiauginti maisto, prisikirsti malkų, ar panašiai, valdžiai visais laikais buvo nepatogūs. Ir tik sovietmečiu buvo sugalvoti metodai, kaip apnaikinti sodybas, o žmonės sugrūsti į gyvenvietes. Tai buvo tiek savanoriško viliojimo metodai, tiek ir prievartiniai. To pasekmėje, dabar yra pilna vietų, kur kažkada buvo sodybos. Savo kraštuose galėčiau daryti net ekskursijas, ir pasakoti tų sodybviečių istorijas. O pvz mano mama, jų žinojo dar žymiai daugiau. Ir beje, kai kurios tų istorijų yra net kraują stingdančios. Susijusios net su pedofilija ir žmogžudystėmis

Šiuo metu vis dar atsiranda žmonių, kurie mano, kad mano broliukas vis dėlto turėjo teisę įeiti į tą namą, kol savininkai buvome abu. Atsakymas šiuo atveju yra toks – tikrai taip, turėjo jis tokią teisę, bet tik po to kai iš anksto apie tai suderina su manim. O jei aš suderinimo neduodu, jis galėjo eiti tik nx, o ne į mano namus

Net mano advokatė paskui sakė, kad jei jie būtų turėję teisę įeiti be manęs, tai laisvai būtų įsilaužę kai aš būdavau išvykęs. O kada esu išvykęs, kada parvykęs, teismų laikotarpiu jie tikrai žinojo. Jie nesilaužė tik dėl to kad tai yra grubus įstatymo pažeidimas, nepaisant to kad brolis yra bendrasavininkas. Todėl jie taip ir nėrėsi iš kailio, bandydami įtikinti mane palikti broliukui raktą

Dar reikėtu žinoti tai, kad reikaluose, kurie susiję su nekilnojamu turtu, niekada neduokite pinigų nepasirašę jokių dokumentų. Jau ne vieną atvejį Lietuvoje žinau, kad žmonės buvo tokiais būdais apgaunami. Mano brolis mane, iš pradžių, taip pat bandė tokiu būdu apgauti. Reikalas tame, kad turint pasirašytus dokumentus, pinigus gali išieškoti antstoliai, jeigu kas. O parašo antstoliai neišieško. Todėl perkant, ar kaip mano atveju, dalinantis nekilnojamą turtą, visada iš pradžių sutvarkykite popierius, ir tik po to galima mokėti pinigus. O ne atvirkščiai. O jei duodate avansą, jį taip pat reikia kažkaip įforminti su sutartimi

Žmonių Lietuvoje mažėja, o kodėl nepinga nekilnojamas turtas?

Kaip matėme, dabar jie naikina sodybas pasitelkdami klastą ir apgaules. Kitaip sakant, ne oficialiai. Bet tai dar ne viskas

Kur buvę, kur nebuvę, šiuo metu atsirado ir keisti turtuoliai, kurie masiškai supirkinėja nekilnojamą turtą. Pas mane tokie taip pat buvo atvykę, ir siūlė parduoti jiems sodybą. Iš išvaizdos jie visiškai nepanašūs į tikrai turtingus žmonės. Bet sodybas ir sklypus perka masiškai, tam meta milijonus eurų

Kiek girdėjau, su butais lygiai tas pats. Net naujose statybose dabar perka ne po vieną būtą, kaip anksčiau, bet po kelis iš karto, ar net po pusę laiptinės iš karto

Turbūt nereikia net aiškinti, kaip toks perpardavėjų siautėjimas iškreipia rinką, ir palaiko kainas gerokai didesnes, nei jos turėtų būti natūraliomis rinkos sąlygomis. O butai perkami net ne perpardavimui, o su tikslu juos nuomoti

Lietuvoje norima padaryti kaip pvz Berlyne, Vokietijoje, kur praktiškai beveik visas nekilnojamas turtas ten priklauso kažkokiai satanistinei mafijai. O kai atsiranda daugiau norinčių išsinuomoti, tada, užuot ėmę statyti daugiau namų, jie tiesiog sukelia nuomos kainas

O sodybų atveju, jie, nupirkę sodybą, aptvarko aplinką. Jei yra tvenkinys išvalo, sutvarko, ir po to pardavinėja kiek tik įmanoma užsikėlę kainas. Jei kartu dar yra miško sklypas, tai jį iškerta, ir parduoda medieną. Kadangi pas mus yra nacionalinis parkas, ir plynų kirtimų daryti negalima, tai jie daro ne plynus kirtimus. Palikdami kažkiek medžių

Kadangi perpardavėjų siautėjimas, šiuo metu, yra masiškas, tai jie praktiškai ir diktuoja nekilnojamo turto kainas

Aktuali vaikų auklėjimo problema

Aš kartais taip pat sapnuoju vieną ir tą patį sapną. Tiksliau ne tiksliai tą patį, bet panašų. Pvz kartais sapnuoju kad šaudau iš patrankos, dabar vadinamos haubica. Taikinių niekada tiesiogiai nematau, bet kartas nuo karto išgirstu atsiliepimus kad kai kam kliuvo, ir gana skaudžiai. Tada žinau kad artimiausiu metu man ateis minčių rašyti naują straipsnį

Sapnus sapnuoja visi žmonės, bet ne visi atsimena. Aš matyt esu iš tų kurie atsimena. Tai paveldėjau iš savo močiutės, kuri iki pat gilios senatvės pasakodavo savo sapnus

O ar esate girdėję anekdotą? Ateina žmogelis pas ekstrasensą, ir skundžiasi kad kiekvieną naktį sapnuoja jog stumia traukinio vagonus nuo Vilniaus iki Kauno. Kiekvieną ryta atsibunda visai nusikalęs, o juk dar ryte reikia į darbą eiti. Ekstrasensas padaro hipnozės seansą, ir pareiškia, kad nuo šiol vagonus stumsi tik iki Vievio. Bus neva lengviau. Po pusmečio vėl ateina tas pats žmogelis, ir vėl skundžiasi kad sapnuoja jog dulkinasi su dešimčia moterų. Ir vėl atsibunda visai nusikalęs, ir vėl labai sunku ryte eiti į darbą. Ekstrasensas vėl jį užhipnotizuoja, ir padaro kad dulkintusi tik su penkiomis moterimis. Bet jau po savaitės vėl ateina tas pats žmogelis, ir sako ekstrasensui. ‘Gal gali padaryti kad dulkinčiausi tik su dviem moterimis? Net penkių man per daug. Nepamiršk kad dar vagonus man reikia iki Vievio stumti’

Sunku patikėti, bet šitas anekdotais taip pat yra aiškiai paimtas iš realaus gyvenimo. Toks buvo pvz mano patėvis. Praktiškai kiekvieną naktį rėkdavo kad jį vejasi prancūzai. Kartais tai sakydavo tik susirūpinusiu tonu, kad ‘va, prancūzai, prancūzai pareina’. O kartais išrėkdavo su tokia baime ir panika, kad mes vaikai, ir kitame kambaryje būdami pašiurpdavome. Mama miegodama šalia jo tuo labiau pašiurpdavo

Ir kuo labiau girtas nueidavo miegoti, tuo intensyviau jis kariaudavo su savo prancūzais. Po to, esu girdėjęs kad mama bandydavo jo klausinėti, ‘ką ten sapnavai, kur tie prancūzai buvo?’ Bet jis nieko neprisimindavo. Ir skirtingai, nei tas žmogelis iš anekdoto, visada į darbą atsikeldavo laiku, ir neatrodė nusikalęs. O juk visą naktį jam tekdavo bėgti nuo kažkokių prancūzų

Kadangi į darbą jis keldavosi labai anksti, tai ir miegoti eidavo anksti. Todėl mama norėdama vaikams pasakyti kad tėtis jau nuėjo miegoti, kartais sakydavo kad ‘tėtis jau nuėjo su prancūzais kariauti’

Visumoje mano patėvis buvo gana bjauraus būdo, grubus ir nemalonus tipas. O taip pat ir mėgstantis dažnai girtuokliauti. Gerai tik tai kad jis neišdrįsdavo fiziškai smurtauti prieš mamą. Bet barniai ir kivirčai tarp judviejų ant galo tapo tokie intensyvūs, kad tai, be abejo turėjo įtakos ir vaikų mokymosi pažymiams. Kai jau gyvenome Plungėje, daugiabutyje, būdavo vakarais net nemalonu būti namuose, nes tekdavo girdėti kaip tėvai riejasi. Aišku, dėl to ir namų darbai likdavo neparuošti

Kadangi buvau taip nuo pat vaikystės išmokintas, aš jį vadindavau tėčiu. Bet realiai, visiškai nesijautė jokio tėviško bendravimo ir rūpesčio. Ir labai jautėsi jo rodoma atkirtis. Čia va mano vaikai, o šitas ne mano

Ypatingo smurto mūsų šeimoje nebūdavo, nes patėviui mama neleisdavo manęs mušti tiek dažnai kiek jis norėtu. Nors kartais aišku gaudavau. Bet labiausiai prieš vaikus smurtaujantis asmuo, kaip ne keista, mūsų šeimoje būdavo ne patėvis, bet močiutė. Ji buvo labai griežta, valdinga ir kategoriška, ir negalėdavo pakęsti jei vaikai jos neklauso. Būtent ji mūsų auklėjimui turėjo labai didelę įtaką. Nes ji mus prižiūrėdavo dažnai net septynias dienas per savaitę, ir be jokių išeiginių. Brolis, kadangi būdavo labiau išdykęs, nuo močiutės gaudavo net dažniau nei aš

Bet būdavo ir kita problema, apie kurią čia ir norėčiau pakalbėti. Man patėvis nuolat kaldavo į galvą kad esu durnas, esu labai labai durnas. Ir kad iš manęs nieko gero nebus, ir kad tik jo vaikus čia augdamas skriaudžiu. Kad jo vaikai nors mažesni, bet gerokai protingesni už mane. Ir tai jis darydavo su tokia šizofreniška isterija, jog būdavo aišku kad tam jis visiškai negaili savo sveikatos. Jam būdavo labai svarbu kad mama, ir kiti aplinkiniai tuo tikėtu

Bet kokias mano vaikystės išdaigas jis sureikšmindavo iki beprotybės. Kai tuo tarpu savo vaikų išdaigu tarsi nepastebėdavo. O kai man kas nors pasisekdavo, tai tiesiog tylėdavo lig žemę pardavęs. Todėl, kai dabar matau tokio pat stiliaus politinius susidorojimus viešoje erdvėje, man jau nebūna nieko naujo. Kadangi vaikystėje patyriau ką reiškia kai į vieno asmens išdaigas žiūrima per padidinimo stiklą, o kitų išdaigos būna ne pastebimos

Retkarčiais jis tikrindavo ir mano pažymių knygelę. Ir kai rasdavo ten blogus pažymius, be abejo paskui tiek man, tiek mamai, ėste ėsdavo smegenis stiliumi ”ar ne sakiau, ar ne sakiau kad jis durnas, ir iš jo nieko gero nebus”. Bet kai rasdavo ten geresnius pažymius nei jis tikėjosi, tiesiog nueidavo tyliai lig musę kandęs. Karta girdėjau mamą net sakant jam; ”ko ši vakarą toks tylus? Ar vėl gerus pažymius pas Ovidijų pamatei?”

O kai būdamas 15 metų praganiau jau minėta telyčią, tada jam tai buvo tobulas kompromatas prieš mane. Nors tada jau su mama jis nebegyveno. Bet vis tiek dar sugebėjo, atėjęs pas savo vaikus, į mamos butą, susitikti ten mane, ir bandyti fiziškai paauklėti dėl tos telyčios. Tada pirma, ir vienintelį kartą gyvenime išmaliau jam snukį. Paskui paaiškėjo kad bendradarbiams jis pasakojo jog jį einant per parką sumušė banditai. Jam buvo gėda prisipažinti kad gavo nuo penkiolikamečio posūnio

Kiek žinau, apie tos telyčios praganymą jis skalambijo visiems ir visur iki pat savo mirties. Buvo tarsi apsėstas to vieno vienintelio kompromato prieš mane. O tuo metu kaip tik brolis, tai yra jo vaikas, pradėjo mamos sodyboje virti samagoną. Ir be abejo jam visai nerūpėdavo, kad sodybos pastatai pradėjo nykti akyse nuo jo vaikelio veiklos. Jam buvo svarbu tik tai kad aš, prieš daug metų praganiau telyčią. Mirė patėvis gana jaunas, jam buvo 55, 56, ar kažkas tokio

Taip pat, kai dar buvome maži. patėvis kartais savo vaikams skaitydavo lietuviškas pasakas. Be abejo, ne išvengiamai girdėdavau ir aš. Bet skaitydavo jis ne tiksliai tai kas parašyta knygoje, bet pakeisdavo herojų vardus. Ir visada blogasis herojus turėdavo mano vardą, o gerasis broliuko vardą. Mane ant galo visada, ar tai už žarnų pakardavo, ar per pusę perplėšdavo, ar kitaip šiurpiai nubausdavo

Jei skaitėte straipsnį mano broliuko garbei, tikriausiai pastebėjote, kad patėvio estafetę, manęs kompromitavimo klausimais, gražiai perėmė broliukas. Be to, jis perėjo dar į gerokai aukštesnį lygį. Kai pamato kad man kas nors sekasi, jis pradeda eiti iš proto tiesiogine to žodžio prasme. Tame straipsnyje aprašiau kaip jis buvo išvežtas su tramdomais marškiniais po to kai aš nusipirkau neblogą automobilį. Ir jam tada buvo tik 26 metukai. Tai kas bus kai jis bus senyvo amžiaus?

Broliukas dar būdamas visai mažiukas, jau taip pat puikiai mokėdavo daryti įvairius kompromatus prieš mane. Pvz, kai aš paimdavau kokį daiktą, kurio tėvai, ar močiutė paskui ieškos. Net jei paskui padėdavau į vietą, broliukas tai paimdavo ir padėdavo kitur, kad tėvai galvotu jog aš tai pamečiau. Po to, patėvio stiliumi, ėsdavo man smegenis, įrodinėdamas kad aš esu durnas, ir pats neatsimenu kur padedu

Panašūs pavyzdžiai iš garsenybių pasaulio

Kažkada mačiau filmą apie daugkartinio Australijos plaukimo čempiono vaikystę. Jis taip pat buvo ir kelis kartus pasaulio plaukimo čempionas. Gaila tik neįsiminiau jo vardo. Pasak jo, kelias į jo tėvo širdį ėjo per sportą. Tiksliau per sportinius pasiekimus. Bet nepaisant to, net tada kai jis jau pradėjo skinti rekordus, tėvas buvo kažkodėl nusivylęs ir nelaimingas

Jis, taip pat kaip ir aš, buvo vyriausias vaikas šeimoje. Bet jo tėvas, kažkodėl norėjo kad būtent jaunėlis jo broliukas jį pranoktu, ir pasiektu daugiau nei jis. Ir sunkiai išgyveno kada taip neatsitiko

Aš, kai žiūrėjau šitą filmą, man iš karto šovė mintis, kad ko gero, tas jo tėvas, nelaikė jo savo tikru sūnumi. Net jei iš tikro ir buvo jo, bet gali būti kad jis įtarė jog žmona tada galėjo pastoti nuo kito vyro. Štai dėl ko galėjo būti toks požiūris į vaiką

Arnoldas Švarcnegeris

Manau visi puikiai pažysta šitą garsenybę. Bet mažai kas žino faktus iš jo vaikystės. Pvz tai kad jo tėvas, ir vyresnysis brolis, iš jo nuolat visaip tyčiodavosi ir žemindavo. Kai mirė tėvas, jis net nebuvo atvykęs į laidotuves. Ir panašu kad šiuo atveju tai buvo jo tikras tėvas, ir tikras vyresnysis brolis

Aišku būtų įdomu sužinoti daugiau smulkmenų. Kuom tiksliau pasireiškė tos patyčios? Apie tai informacijos kol kas neradau. Tokiais dalykais mačiau užsiima youtubo blogerė Greta Orech. Gal jos reikėtu paprašyti? Ji labai įdomiai, su gera dikcija atpasakoja įvairias kriminalines istorijas. Tik kaip su ja susisiekti? Panašu kad mano komentarų ji nemato net po savo filmukais, nes youtubas taip nusprendė

Britney Spears

Iš pradžių peržiūrėkime filmukus, o po to dar galėsite paskaityti mano komentarus apie visą tai

Ir antra dalis

Tiek mano anksčiau minėtas plaukimo čempionas, tiek Švarcnegeris, tiek ir Britney Spears turi kai ką bendro. Ir dabar pabandykite atspėti ką? Jei skaitėte ankstesnius mano straipsnius, tai atspėti būtų visai ne sunku. Bet tai įmanoma tik tada jei esi tikrai mąstantis žmogus

Visus tris šituos asmenis, ir net kai kuriuos kitus, jungia tai kad juos laisvai galima vadinti genijais. O tai reiškia kad jie nėra šiaip sau satanistinės sistemos iškeltos dirbtinės žvaigždės, kokias matome pvz Lietuvoje. Viskas ką jie pasiekė, jie tai padarė savo jėgomis, panaudodami savo talentą. Toks pat buvo ir pvz Maiklas Džeksonas, ir kitos čia Gretos paminėtos žvaigždutės

Kaip matėme, Greta čia įžvelgia tik tai kad Britnės tėvas yra labai godus tipas, mėgstantis pinigus, ir tik dėl to buvo reikalinga visas tas cirkas, ir Britnės globa. Bet Greta tikrai nepaaiškino kaip, kažkoks statybininkas, gali būti toks galingas ir įtakingas, kad paveikti tiek žiniasklaida, tiek teismus priversti dirbti jam? Nekalbant jau apie Britnei pakišamus vyrus

Savaime aišku, kad lygiai kaip ir mano atveju, čia yra valdžios palaikomas nusikaltimas. Vis dar kalbu esamuoju laiku, ir vėliai paaiškinsiu kodėl

Kaip jau minėjau ankstesniuose straipsniuose, valdžia labai nemėgsta genijų. Galite sakyti satanistinė valdžia, ar tiesiog valdžia, bet kuriuo atveju tai reiškia vieną ir tą patį. Net satanizmo pradininkai masonai, susikūrė iš mulkių norinčių kenkti genijams. Jei kas išmąstote kitokią satanizmo susikūrimo esmę, rašykite komentaruose

Kaip matome, kai tik koks žmogus iš niekur tampa garsus, ir ima uždirbinėti labai neblogus pinigus. Ar net tada kai paveldi menkavertę sodybą, kaip mano atveju. Tada, kur buvę, kur nebuvę, atsiranda kažkokie keisti kontrolieriai, kurie, vienaip ar kitaip, bando perimti gyvenimo kontrolę. Ir tuos kontrolierius kažkokiu tai būdu ima palaikyti stulbinančiai daug aplinkinių. Britnei, kaip matėme aplinkiniai sakė; ”Tiesiog klausyk tėvo, ir viskas bus gerai”. Man buvo sakoma; ”tiesiog perrašyk broliui pusę sodybos, leisk jam daryti ten ką tik jis užsimanys, ir viskas bus gerai”. Kas šitose įstorijose neįžvelgia panašumų, tas yra tikriausiai aklas

Čia jau net galima sudaryti schemą, ir žmogaus gyvenimo užvaldymą suskirstyti etapais. Tiksliau faktoriais, kurie įtakoją žmogaus užvaldymą ir nustelbimą

Pirmas faktorius. Tai yra psichologinis palaužimas. Arba bandymas palaužti psichologiškai. Britnei tai buvo daroma per žiniasklaidą. O kadangi ji buvo dar jauna ir kvaila, tai viską ėmė į galva, ir, be abejo, palūžo. Aš, kadangi nesu garsenybė, tą vaidmenį turėjo atlikti brolio rašinėjamos žinutės, ir jo bendravimo stilius su manimi. Būtent, broliukas ne šiaip sau sugalvojo tokį rašinėjimo stilių, o tai yra jau patikrinti satanistiniai metodai kaip palaužti žmogaus psichiką. Tik aišku broliukas, nepagalvojo ant kiek jis liks kvailio vietoje, jei tai prieš mane nesuveiks. O kaip matome, būtent taip ir atsitiko, prieš mane tai nesuvaikė

Švarcnegeris išvengė jo gyvenimo užvaldytojų, vien dėl to kad jis populiarėjo gerokai senesniais laikais. 1970 aš dar net gimęs nebuvau. Satanistai, greičiausiai taip pat dar nebuvo sukūrę žmogaus palaužimo aparato žiniasklaidos pagalba

Bet jau per Pakso skandalą, matėme kaip puikiai tas aparatas veikia Lietuvoje. Ant kiek šlykščiai buvo puolamas Paksas tuo metu. Ir kas Paksas yra dabar? Kiek girdėjau, jis dabar yra tapęs pilnai satanistiniu šuneliu. Net kalba kad Lietuvą reikia demilitarizuoti, nes atseit vis tiek Lietuvai jokių grėsmių nėra. Todėl, pasak jo, armija Lietuvai taip pat nereikalinga

Antras faktorius. Šėrimas vaistais ir narkotikais. Taip, tai jau tapo neatskiriama žmogaus palaužimo dalis. Kaip matėme, Britnė buvo šeriama vaistais, ar tai narkotikais tiek slapta dedant jai į maistą, tiek teisiškai verčiant ją vartoti psichotropinius vaistus. Nes ji neva serga psichine liga

Nors šiaip pop žvaigždžių gyvenimais nesidomiu, bet Britnės instagam profilį nepatingėjau peržiūrėti gana toli į praeitį. Ypač įdomu filmukai, ten kur ji kalba, nes aiškiai matosi kad iki pat šiol ji yra vis dar šeriama kažkokiais vaistais. Net prieš metus darytuose įrašuose jaučiasi kad ji mažiau paveikta vaistų nei naujausiuose. Man tik įdomu, ar ji tuos vaistus vartoja pati, pagal kažkieno ”rekomendacijas”, ar tas dabartinis draugas jai įmaišo juos į maistą? Jei tai tęsis ir toliau, tai ji greitai taps neįgaliu traukulių maišu, ir tada ne tariamai, bet realiai jai reikės globos. Satanistai yra arogantiški, ir nemėgsta likti neteisūs. Dėl to ji turėtu būti atsargesnė

Man taip pat nepavyko išvengti vaistų bei narkotikų. Man juos maišydavo į gėrimus bendradarbiai. Apie tai plačiau papasakosiu kitame skyrelyje. Neatskleisti tokio fakto detalizuotai, būtų nusikaltimas prieš žmoniją. Aš net ne abejoju kad tai vyksta masiškai, ir su kitais žmonėmis

Trečias faktorius. Aplinkinių ir valdiškų įstaigų spaudimas. Kaip matėme, Britnę staiga ėmė spausti pilnai paklusti tėvui. Tai darė tiek jos šeimos nariai, ir net jos pačios kažkada pasamdyti darbuotojai, kurie turėtų tiesiog dirbti jai. Čia niekaip neapsieita be išankstinio pasiruošimo. Kaip matėme, jos sesuo dar ir išgalvotas istorijas apie ją kurdavo, kad tik dar labiau palaužti psichologiškai

Su manęs spaudimu buvo kur kas sudėtingiau, bet toks faktorius tikrai buvo. Į tai įėjo ir policijos telefoninis teroras, ir broliuko rašinėjimai. Buvo net išgalvotos istorijos, ar net tūkstančius kartų padidintos mano vaikystės išdaigos. Kur buvusi, kur nebuvusi, dar ir sesutė pareiškė kad aš turiu įleidinėti brolį į savo namus. Ir, be abejo, perrašyti broliui teritoriją aplink sodybą, kaip jis ir nori, ir neva viskas bus gerai

Kai, kitame straipsnyje, broliuko garbei, kėliau mūsų su juo pokalbius, tai neįkėliau net dvidešimtosios dalies. Tiek daug man jis visko buvo prirašęs. Ir dar kiek iš tų žinučių visai nemačiau? Nes kai man nusibosdavo, aš jį užblokuodavau, o jis rašinėdavo toliau, nežinodamas kad yra užblokuotas. O po to rašinėdavo, ar skambindavo iš kito numerio

Na ir ketvirtas faktorius. Tai be abejo yra viso sumanymo patvirtinimas teisiškai. Britnei tai buvo globos paskyrimas. Paksui tai buvo pašalinimas iš prezidentų. Bet dažniausiai tokiu atveju žmonės būna dėl kažko neteisingai nuteisiami

Bet va, kodėl, per mano paveldėto turto skandalą, su manim nebuvo kaip nors teisiškai susidorota? Jau iš pat pradžių buvo aišku kad tas projektas stringa. Tik aklas galėjo to nepastebėti. Broliuko buvo per skystos blauzdos prieš mane kovoti. Ne tik fizinėje kovoje, bet ir psichologinėje, jis prieš mane neturėjo jokių šansų. Net tada kai buvo aišku jog jį remia satanistinė valdžios sistema. Sesutė į tai kišosi tik labai minimaliai. O daugiau sąjungininkų giminių ir pažystamų tarpe jis ko garo nerado. O jei ir būtų radęs, nemanau kad tai būtų ką nors pakeitę. Greitai būtų buvę pasiusti nx ir užblokuoti, kaip ir pats broliukas

Bet kaip matėme, tada kai padaviau jį į teismą, jam į pagalbą staiga atėjo jo advokatas ir Plungės policija. Kurie lygiai kaip ir broliukas, be paliovos bandė ir bandė įgyvendinti pirmą faktorių. Tai yra palaužti mane psichologiškai, ir priversti daryti kvailas klaidas

Beje, nelabai supratau Gretos Orech pasakymo, kad gal būt Britnė iš tikro yra psichiškai nesveika, neva dėl to kad kelia į instagram savo nuogas nuotraukas? Tai pagal Gretą gautusi taip kad visos moterys, kurios kelia į instagramą savo nuogas nuotraukas yra psichiškai nesveikos. Ir joms visoms reikėtu paskirti globą? Nes kitaip gautusi, kad to daryti negalima tik Britnei, o kitoms galima?

O Britnė tai darydama tarsi sako, esu dabar laisva, ir darau ką noriu. O kam nepatinka, nežiūrėkite. Aš tai suprantu būtent taip

Ką su žmogumi padaro farmacinių vaistų vartojimas

Iš pradžių pažiūrėkime šitą filmuką. Nors čia diktorė nėra tokia patyrusi kaip toji Greta. O taip pat, tas jos makiažas pasakojimo metu, bent jau man blaško dėmesį, ir trukdo įsiklausyti į patį pasakojimą. Bet suprasti vis tiek galima

Kaip matome, šita įstorija, taip pat mergaitės išvaizda, aiškiai rodo, kad vartojant vaistus nuo įvairių ”ligų”, greitai iš tikro tampi ligonis. O ar supratote kas rodo jog šitas nusikaltimas taip pat buvo remiamas valdžios? Ogi bausmių dydžiai. Būtent bausmių dydžiai aiškiai patvirtina valdžios aroganciją. Aišku, šiuo atveju, jei tie jaunuoliai būtų turėję pinigų pasisamdyti normalų advokatą, nuosprendžiai būtų visai kitokie

O juk prisiekusieji tikrai turėtų atsižvelgti į tai kad tokios motinos nužudymas tai buvo vienintelė galimybė tai merginai išsivaduoti iš to farmacinio pragaro. Nes ji juk pati negalėjo žinoti kad ji visom tom ligom visai neserga. Nes juk mama iš vaikystės jai kalė į galvą kad ji sergą

Keisti įvykiai mano darbe

Kai aš pirmą karta aš pastebėjau kad kažkas yra įdėta, man į gėrimus, buvo daugiau kaip prieš du metus. Tada buvo ankstyvas pavasaris, ir buvau prisirinkęs nemažai klevo sulos. Todėl vežiausi į darbą, du indus po penkis litrus. Važiavome trise automobilyje, su kito bendradarbio automobiliu. Ir tik atvažiavęs į vietą, išpakavęs daiktus, įsipyliau sulos, ir iš karto supratau kad jos skonis visiškai pasikeitęs, spalva patamsėjusi. Paskui, po kelių savaičių, vienas iš mano bendrakeleivių dar paklausė keisto klausimo, ar išgėriau tą sulą? O kai pasakiau kad išpyliau, nes atvežant buvo tikriausiai sugedusi. Tada jis liko keistai nusivylęs

Tokiame gėrime kaip sula, tikrai gerai jaučiasi bet kokios pašalinės medžiagos. Ten yra tik lengvai saldus ledo vanduo su lengvu klevo prieskoniu. Bet va, jei pvz į alų būna kas įdėta, tada pajausti labai sunku. Būtent taip buvo kažkas man padaręs antrą kartą. Kai savaitgalį, su keliais kolegomis, gėrėme alų iš metalinių skardinių. Tą vakarą pasijutau labai blogai. Lig ir pykino bet nepravėmiau. Kai tik užmerkiau akis, mačiau šiurpias mumijas, klaikiai sudžiūvusius žmonių veidus, ir panašiai. Ir taip visą naktį

Beję, jei jau sapnuojate košmarus, ar šiaip šiurpius sapnus, tai garantuotai turite kažkokių bėdų su sveikata. Tai pastebėjau labai aiškiai, ir gana seniai. Būtent tokia yra šiurpių sapnų kilmė

Po to dar teko gana aiškiai pajausti kraujo spaudimą didinančių vaistų poveikį. Galvos skausmą. Ir kartu eilinį kartą pajutau skausmą abiejose inkstuose. Tada garantuotai buvo kažkas įdėta man į pieną. O kiek dar galėjo būti atvejų kai aiškiai nepajutau?

Visi tie įvykiai ir buvo būtent tuo laikotarpiu kai su broliuku kirtomės dėl paveldėto turto. O tai atsitiktinumai, ar vis dėlto suderinti veiksmai? Spręskite patys

Kai atėjau į šitą darbovietę, tai buvau iš karto nuramintas kitų bendradarbių, kad čia niekas nieko nevagia. Ir, iš dalies jie buvo teisūs, brangūs dalykai čia tikrai dar niekam niekada nebuvo pradingę. Bet, kaip matome, čia vyksta kur kas šiurpesni dalykai nei vagystės. Maisto nuodijimas vaistais ar narkotikais – tai be jokios abejonės yra bandymas paveikti žmogaus sveikatą

Nors brangūs daiktai mūsų darbe ir nedingsta, bet pastebėjau kad klesti keista raktų kleptomanija. Būtent raktus čia reikia saugoti labai atidžiai. Pirmą kartą keistomis aplinkybėmis man dingo automobilio raktas su visu pulteliu. Po to, jau iš pačio automobilio pradingo visas ryšulys mano namų raktų. Kartu buvo ir seifo raktas. Tada aišku nieko nelaukdamas iš karto pakeičiau spynas, taip pat ir seifo

Kai pradingo automobilio raktas, taip pat pastebėjau, kad kai kurie asmenys pradėjo už mane patį geriau geriau žinoti ką aš turiu, ir ko neturiu savo rankinėje. Taip pat, pastebėjau kad jie patys labai saugo savo gėrimus nuo apnuodijimo, net vieni nuo kitų. Alų perka tik metalinėse skardinėse. O kai skardinę atsidaro, skirtingai negu aš, niekada nepaleidžia jos iš akių. Ir tik aš vienintelis būdavau toks, kuris palikdavo pusiau nugertą skardinę, eidavau į toletą, ar panašiai. Kadangi iš pradžių visai ne įtariau, kad čia dedasi tokie šiurpūs dalykai su nuodijimais

Ir čia iš karto gaunasi atsakymas tiems, kurie sako ”neburnok prieš valdžią, ir niekas tavęs nenuodys”. Pasirodo, tie ”neburnojantys” prieš valdžią nuodija ne tik tokius kurie ”burnoja”. O taip pat ir vienas kitą, be abejo, ”profilaktiškai” kartas nuo karto panuodija

Šventasis iškrypėliškumas

Idedu filmuką, jis ukrainiečių kalba. Bet jei gerai suprantate rusiškai, tai įmanoma suprasti ir ukrainietiškai. Todėl pradėkime nuo filmuko, kur yra paminėta daugybė faktų su nenuginčijamais įrodymais

Neseniai apsireiškė senas mano pažystamas, kuris nors ir nebaigė kunigų seminarijos, bet su bažnyčia vis tiek yra glaudžiai susijęs. Pasirodo jis yra neseniai nusipirkęs sklypą netoli mano sodybos. Jam kažkodėl labai užkliuvo senas mano straipsnis, kur jau prieš gerus tris metus aprašiau būtent kunigų pedofiliją, ir bandžiau išsiaiškinti priežastis, kodėl kunigai tokie iškrypę? Kalba eina apie šitą straipsnį, dalinuosi žemiau

KGB veikla, kurmių sistema ir pedofilija 2 dalis, Dievo tarnai ir KGB

Net nenumaniau, kad dar sulauksiu realių atsiliepimų apie šitą seną straipsnį. Bet, pasirodo sulaukiau

Apsireiškęs senas pažystamas, išvadino šitą straipsnį šmeižtu. Ypatingai jam užkliuvo ta vieta, kur aprašiau kaip klierikai (seminarijos studentai) daro kolektyvinį dročinimą. Jis pats, neva mokinosi, ir gali paliudyti, kad viso to seminarijose nebūna. Bet būtent tai ir sukelia nepasitikėjimą jo liudijimu. Jis būtent iš kailio neriasi įrodinėdamas, kad to niekur niekada, jokioje seminarijoje nebuvo, ir negalėjo būti

Taip pat, be abejo, jis tvirtina kad ir kunigai vaikų netvirkina, tiesiog žiniasklaida juos labai mėgsta šmeižti. Pasak jo, mokytojai vaikus tvirkina tikrai kur kas dažniau, vien dėl to kad daugiau ir dažniau su vaikais dirba nei kunigai. O taip pat, pasak jo, kunigus dažnai tiesiog apšmeižia ir patys vaikai, norėdami pasipelnyti. Kitaip sakant, kunigai jam yra vos ne visada visur teisūs. Įdomi logika sakyčiau

Mano supratimu, mokytojai vaikų netvirkina taip dažnai kaip kunigai, vien dėl to kad jie bijo jiems gresiančios atsakomybės. O tuo tarpu kunigai? Būtent tai labiausiai ir piktina, kad kunigus nuo bet kokios atsakomybės galų gale išsuka, tiek bažnyčios valdžia, tiek ir valstybinė valdžia. Kad yra būtent taip, neišvengiamai rasite daugybę įrodymų, kur tik pasidomėsite kunigų pedofilija. Ir būtent, viena lietuviška įstorija su visais įrodymais ir yra tame sename mano straipsnyje

O kas dėl tokių atvejų kur būna kas nors neteisingai apšmeižiamas pedofilija? Tai nemanau kad tokios bylos kam yra įdomios, kuriose nėra nenuginčijamų įrodymų

Taip pat, šitas geras pažystamas primygtinai bando kuo daugiau sužinoti apie asmenį, kuris man atskleidė klierikų kolektyvinio dročinimo faktą. Ir jis yra tikrai labai naivus, jei mano kad dabar imsiu ir atskleisiu jam to žmogaus tapatybę

Gana įroniška, bet prieš mums pradedant kalbėti apie kunigų pedofiliją, jis skundėsi kad per jo kiemą su keturračiais motociklais laksto Plungės policininkai. Buvo dėl to su jais konfliktas. O kai paskambino bendrai mūsų pažystamai, kuri dirba Plungės policijoje, ir užima ten gana aukštas pareigas. Tai ji primygtinai neigė bet kokias įmanomas Plungės policininkų išdaigas. Bet kai paskui jis pradėjo lygiai taip pat neigti bet kokias galimas kunigų išdaigas, jis ko gero šito nepastebėjo

Beje, tikrai liūdna statistika. Kažkada, prieš 25 metus, ir dar seniau, mes visi trys, stovyklaudavome prie laužo. Buvome visi tikrai laisvi, ir galėjome laisvai kalbėti apie bet kokias neteisybes. O dabar, panašu kad tikrai laisvas, ir galintis laisvai kalbėti apie bet ką, išlikau tik aš. Policininkė pasirodo negali pripažinti kitų policininkų išdaigų. O buvęs seminarijos studentas negali jokiais būdais pripažinti, ir net daleisti, kunigų ar net klierikų išdaigų

O jei smulkiau apie tą konfliktą, tai pasirodo Plungės policininkai yra tikrai arogantiški šūdžiai. Kai jis paprašė jų nevažinėti per jo kiemą, tai jie pareikalavo įrodyti kad jis turi teisę čia gyventi. Tada jis atsakė ”ar jūs čia visur taip važinėjate po žmonių kiemus, ir reikalaujate įrodyti kad jie gali čia gyventi?”. Kaip ir mano atveju, į nepatogius klausimus policininkai nebeatsakė nieko

O kad tie huliganai su keturračiais yra būtent Plungės policininkai, jis sužinojo tik paskui, kai pasikalbėjo apie juos su kaimynais. Ir čia kaimynų pozicija tikrai pritrenkianti. Jie atsakė; ”taip, jie laksto ir per mūsų žemę, bet ką tu jiems padarysi? Jie dirba Plungės policijoje. Negi tu jų nebijai?”. Kitaip sakant, jei policininkas šika tau ant galvos, tai turi tik drebėti iš baimės, ir nesipriešinti. Maždaug toks tų kaimynų požiūris. Ir tik dėl daugumos tokių žmonių mąstymo valdžia dabar ir sėda žmonėms ant galvų, kaip ant klozetų

O paskui paaiškėjo kad tam geram mano pažystamam užkliuvo ne tik tas straipsnis apie kunigų pedofiliją, bet ir viso šito tinklapio esmė apskritai. Pasirodo aš su neteisybėmis, pasak jo, kovoju šizofreniškai. Ir nėra jokio tikslo mėgėjiškai kažką rašinėti, kai tam tikslui yra skirti tikri žurnalistai, ir tikra žiniasklaida. O jei ko neparašo žiniasklaida, tai, pasak jo, tam yra Janutienė, ir kiti ne sisteminiai žurnalistai

Kitaip sakant, mano visa ta veikla, šitame tinklapyje, pasak jo, yra niekam nereikalinga ir dar kvaila

O prisiminkime Janutienę, ir kitus neva ”ne sisteminius” šūdžius? Ar ne pakankamai dar pateikiau argumentų kad jie tikrai yra tokie pat sisteminiai, tiesiog jų vaidmuo kitoks? Beje, Janutienė dar ir melavo visiems tiesiog į akis, tvirtindama kad neišsiėmė galimybių paso. Tada ji davėsi su lėktuvais po visą Europą. O kaip tai buvo įmanoma padaryti be to pispasio? Šito ji ne paaiškino

Taip pat, tas mano geras pažystamas. pasirodo, dar ir perpasakoja kitiems iš senų laikų girdėtas mano vaikystės istorijas. Bet įvykius iškraipo taip kad aš atrodyčiau kaip įmanoma labiau kvailesnis. O būtent taip elgdavosi mano patėvis, o dabar mano broliukas. Ir jau ne pirmas atvejis su senais, pašaliniais pažystamais, kai pastebiu jog elgiasi būtent taip pat

Tikrai nežinau ar čia atsitiktinumai, ar kažkokiu tai būdu suderinti veiksmai. Bet esmė ta kad tai aiškiai rodo, jog jie jaučia pagiežą vien dėl to jog aš apskritai gimiau, ir gyvenu. Atleis kad gyvenu, kaip sakant

Kaip barai ir restoranai tyčiojasi iš klientų

Čia gal reikėtu ir atskirą straipsnį daryti, tai gal paskui ir perkelsiu. Bet dabar negaliu neparašyti apie neseniai pastebėtą visai naujų laikų neteisybę

Neseniai mačiau laidą, per emigrantas.tv. Į restoraną, kažkur Amerikoje, ateina grupelė jaunuolių, ir piktinasi kam restoranas jau uždaromas, ir jų nebepriima. Tada jie kažkokiu tai būdu įtikina restorano personalą padirbėti ilgiau, ir juos pamaitinti, bei aptarnauti. Bet, kadangi personalo darbuotojai ne patenkinti kam juos privertė ilgiau dirbti, jie prispjaudo, ir visaip kitaip užteršia maistą ir gėrimus, ir pateikia tiems jaunuoliams

Bet labiausiai mane šokiravo tai kaip buvo pateikiamas tas faktas. Pasirodo, tame dokumentiniame filmuke buvo formuojama nuomonė, kad taip elgtis visiškai normalu. Barmenai patys pateikė filmuota medžiagą į socialinius tinklus norėdami pasigirti kokie jie neva ”didvyriai”, ir kaip smagiai jie nubaudė tuos jaunuolius. O šiurpiausia tai kad dėl tokių veiksmų teisėsauga visiškai nesusidomėjo, ir nebuvo niekas suimtas, net apklaustas

O tai reiškia kad valdžia, visame pasaulyje, jau remia tokias patyčias. O dar prieš 20 metų tai tikrai buvo laikoma šiurpiu ir šlykščiu nusikaltimu

Tada jie užteršė maistą dėl to kad juos privertė ilgiau padirbėti. O kitą kartą jie prispjaudys į maistą dėl to kad kažkieno snukelis jiems nepatiks? Arba, barmenui nepatiks kad mano raumenys didesni nei jo? Tokias, ir panašias praktikas reikėtu naikinti visomis priemonėmis. O dabar matome kad daroma atvirkščiai, tai yra toleruojama, ir skatinama

Šiuo metu, Lietuvoje yra barų ir restoranų trūkumas, dėl to kad per plandemiją jų nemažai užsidarė. Tai iš karto pastebėjau kad cepelinų mėsa pasidarė visiškai ne skani. Ir taip visuose baruose, kokiuose tik buvau po plandemijos. Tikriausiai jie pradėjo naudoti žiurkieną, kitokį paaiškinimą čia sunku ir išmąstyti

Dalinamės

Primenu, kad su manimi galima susisiekti instagram, skype, gmail, ar net draugas.lt. Visur esu Ovidijus77

Nors šitame straipsnyje nemažai kalbėjau apie asmeninius dalykus, bet manau tikrai verta juo dalintis. Kiekvienas gali čia rasti naudingų atsakymų teisiniuose reikaluose su nekilnojamu turtu. Tiems kurie nemoka nukopijuoti nuorodos iš adresų juostos, įdedu šito straipsnio nuorodą ir žemiau

https://neteisybiuviesinimas.com/2023/06/25/praktiniai-patarimai-kaip-islikti-savimi-nepaluzti-bei-nugaleti-kai-atakuoja-satanistine-teroro-sistema/