Straipsnyje rašoma;
Vakar (2012.05.21) Vilniaus apygardos teismui nutarus, kad D.Kedys mirė užspringęs „savo skrandžio turiniu“ paaiškėjo, kad jo gerklėje nebuvo rasta 12 centimetrų švendrės lapo, apie kurį įnirtingai rašė viena labai prastos reputacijos žurnalistė.
Man ši teismo nutartis priminė porą eksperimentų, kuriuos prieš pusmetį atlikome su kolega ir bendraminčiu Kęstučiu Urbonu. Pasikvietėme tris liudininkus – kad paskui neapkaltintų klastojimu. Mums rūpėjo du klausimai – kur aa. Drąsius Kedys buvo 2,5 valandas nuo J.Furmanavičiaus iki V. Naruševičienės nužudymo . Kitas neraminęs klausimas – ar tikrai kaip kad rašė ši žurnalistė „Kedys nusirito nuo kalniuko ir paspringo“.
Pirmasis eksperimentas parodė, kad nuo J. Furmanavičiaus namų iki V. Naruševičienės būsto galima nuvažiuoti, neskubant, aplinkkeliu šiek tiek ilgiau negu per 20 minučių. Tad klausimas – kur buvo kitas 2 valandas D.Kedys, jeigu jis tikrai šaudė ? Nejaugi sustojo pavalgyti užkandinėje ? Argi šaudęs žmogus ramiai gali sukti ratus po miestą piko valandomis ? Stresas po šaudymo, ir adrenalino kiekis pastebimas net pas patyrusių karių po susišaudymo. O čia ? Tad pirmasis eksperimentas. Jį pamatysite paspaudę šią nuorodą.
Antrasis – ar įmanoma nusiristi nuo kalniuko Šlienavoje ? Iš karto atsakau – niekaip. Kalnas apaugęs krūmais ir medžiais. Prie jo prieiti iš Šlienavos pusės neįmanoma – ant kalno gyvena žmonės, teritorija aptverta, po ją laksto palaidi sarginiai šunys. Nuo jo sunku nusileisti net blaiviam žmogui, jau nekalbat apie tokį, kurio kraujyje virš 3 promilių alkoholio ir visas raminančių preparatų buketas. Takelio nusileisti nėra. Girtas žmogus bent trijose vietose užkliūtų, nuvirstų ir užmigtų. Be to, balandžio pradžioje dar būna labai šlapia pernykščių lapų paklotė, ir prokurorai turėjo rasti aiškių ėjimo šliūžių. Priminsiu, kad besileidžiantis nuo kalno žmogus palieka gausybe kitų pėdsakų – nulaužtų šakelių, nuspirtų kupstų ir tt. Taigi antrasis eksperimentas .
Atlikus šiuos eksperimentus kilo daugiau klausimų negu atsakymų : kur po J.Furmanavičiaus nužudymo 2 valandas buvo D.Kedys, ir kaip jis pateko ant Kauno Marių kranto ? Į tuos klausimus atsakymo nėra ir vargu ar bus. Ar darė prokurorai panašius eksperimentus – nemanau. Su batais-lazeriais po kalnus nepalaipiosi.
P.S Bunkerio Šlienavoje, kur galimai buvo prieš mirtį kalinamas aa D.Kedys nebėra. Jį kažkas sulygino su žeme. Pasikonsultavus su statybos specialistais jie visi kaip vienas tvirtino – tokios fortifikacijos demontavimas ir sulyginimas su žeme kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių litų.
